Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria ieškovų G. L. , A. L. ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovų G. L. , A. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“, akcinei bendrovei „DNB bankas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 14 notarų biuro notarė D. R. , bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ priešieškinį ieškovams G. L. , A. L. dėl delspinigių ir nuostolių priteisimo, paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė 2011 m. rugsėjo 9 d. teisėjo rezoliucija.

Atsakovas UAB „Arkada“ 2011 m. spalio 25 d. pareiškė priešieškinį ieškovams, prašydamas priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo naudai 17 513,28 Lt skolos bei 9 000 Lt delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vykdydami Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, atitinkantį CPK 135 ir 141 straipsnių reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismui ir atsakovams ieškinio pagrindas ir ieškovų reikalavimai yra visiškai aiškūs. Tai patvirtina atsakovo UAB „Arkada“ priešieškinys bei AB „DNB bankas“ atsiliepimas į priešieškinį.Šalys siekia ginčą išspręsti taikiai, derina taikos sutarties sąlygas.Pirmosios instancijos teismas, nutardamas atsakovo UAB „Arkada“ priešieškinį laikyti ieškiniu, pradėjo nagrinėti neteismingą jam ieškinį.

Ieškinio pagrindas ir dalykas skiriasi iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinį, o jiems to nepadarius, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.Priešieškinys, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, yra pareiškiamas tam teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teisingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Todėl šiuo atveju palikus apeliantų ieškinį nenagrinėtu, nėra jokių pagrindų perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėjimui.Teismas pasiūlė šalims ginčą išspręsti taikiai, tačiau apeliantai pasiūlė atsakovams nepriimtinas sąlygas, todėl atsakovai su taikos sutartimi nesutiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys taikos sutarties nesudarė ir pradėjo bylą nagrinėti iš esmės.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 14 notarų biuro notarė D. R. atsiliepimo į apeliantų atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas) atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.).

Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

Proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. Tokia situacija galima, kai teismas ieškinio priėmimo metu nepastebėjo jo formos ir turinio trūkumų, tačiau šiuos trūkumus nustatė bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuomet pirmosios instancijos teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tuo tikslu, kad nežinant ieškovo reikalavimo ir faktinio jo pagrindo, ribojamos atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, teismas negali išsiaiškinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, atitinkančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis. Ieškovai teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo, preliminariąją stovėjimo vietos automobiliui pirkimo – pradavimo bei kreditavimo sutartis ir taikyti restituciją. Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė patikslinto ieškinio, kurį buvo priėmęs, trūkumus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškinio reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti ir apibrėžti, jie neatitinka ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinio pagrindas yra neaiškus ir prieštaringas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra konstatuota, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti 2010 m. rugpjūčio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2010 m. birželio 18 d. preliminarią statomo namo stovėjimo vietos automobiliui požeminėje aikštelėje pirkimo pradavimo sutartį, sudarytas tarp ieškovų ir atsakovo UAB „Arkada“ negaliojančiomis ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui UAB „Arkada“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo UAB „Arkada“ ieškovės naudai 91 153 Lt; pripažinti 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-49, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo AB „DNB bankas“, negaliojančia priteisti iš atsakovo AB „DNB bankas“ ieškovės naudai 14 793 Lt. Tačiau tiek iš ieškinio, tiek iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nurodo aplinkybes, susijusias ne su sudarytų sandorių negaliojimu, o su jų nutraukimu, tik nėra aišku ar jie sandorių nutraukimą ginčija, ar siekia sandorių nutraukimą pripažinti teisėtu. Taip pat ieškovai nurodo, kad ginčijamus sandorius sudarė dėl suklydimo, tačiau nenurodo ir neįrodinėja kaip, kokiu būdu pasireiškė jų suklydimas. Taigi iš pareikšto ieškinio bei patikslinto ieškinio nėra galimybės aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, dėl tos priežasties yra pažeidžiamos kitų proceso dalyvių teisės, atsakovams yra apsunkintos galimybės reikšti atsikirtimus, pasirinkti tinkamą gynybos būdą.

Aplinkybė, kad ieškovų patikslintas ieškinys buvo priimtas ir byloje ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia, kad patikslintas ieškinys buvo be trūkumų. Ieškinio trūkumus teismas tinkamai identifikavo ir atskleidė tik priėmus patikslintą ieškinį ir rengiantis bylos nagrinėjimui. Atsakovų pateikti atsiliepimai ir atsakovo UAB „Arkada“ pareikštas priešieškinys taip pat nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovų ieškinys buvo be trūkumų, o ieškinio palikimas nenagrinėtu nekliudo šalims išspręsti kilusį ginčą taikiai sudarius taikos sutartį.

Remiantis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Remiantis CPK 143 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 33 str.). Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, atskirojo skundo argumentas, kad palikus ieškinį nenagrinėtu ir priešieškinį laikant ieškiniu, pirmosios instancijos teismas pradėjo nagrinėti neteismingą jam ginčą, nes priešieškinio kaina yra mažesnė negu 150 000 Lt, yra nepagrįstas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija išaiškina pareiškėjams, kad, remiantis CPK 297 straipsnio 2 dalimi, nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą neužkerta kelio jų galimai pažeistų teisių gynimui teismine tvarka. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jie turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.