- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-513/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- S. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- J. F.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8165-232/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams V. P., S. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo byloje J. F..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pareikštu ieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2008 m. rugpjūčio 11 d. tarp UAB „Domus Rex“, V. P. ir S. P. sudarytą trišalį susitarimą ir taikyti restituciją grąžinant šalis į pradinę padėtį iki susitarimo sudarymo, pripažįstant, kad UAB „Domus Rex“ skolininku pagal 2006 m. spalio 25 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra S. P.; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2009 m. spalio 23 d. UAB „Domus Rex“ Vilniaus 4-am notarų biurui pateiktą pažymą ir taikyti restituciją grąžinant šalis į pradinę padėtį iki šios pažymos sudarymo, pripažįstant, kad S. P. nėra galutinai ir tinkamai atsiskaičiusi su UAB „Domus Rex“ už nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį Kuzmiškių k., Vilniaus m. sav., nupirktą pagal 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus m. 4-ame notarų biure patvirtintiną pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 2-13342; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. liudijimą (notarinio registro Nr. 2-11155) ir taikyti restituciją grąžinant šalis į pradinę padėtį iki šios pažymos sudarymo, pripažįstant, kad S. P. nėra galutinai ir tinkamai atsiskaičiusi su UAB „Domus Rex“ už nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį Kuzmiškių k., Vilniaus m. sav., nupirktą pagal 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus m. 4-ame notarų biure patvirtintiną pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 2-13342.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei S. P. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovė gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, todėl yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 1 100 000 Lt dydžio sumos atsakovei S. P. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovės lėšas ir/ar turtines teises, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršydamas ieškinio sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovės darbo užmokestis, socialines išmokas. Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t.y. reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai ieškinio kaina yra didelė, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 1 100 000 Lt – atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovės, tačiau jai perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, ją būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas manė, kad pranešimas atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, kadangi ji gali imtis veiksmų pabloginti savo finansinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir ieškovo prašymą dėl arešto taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1. Nutartis priimta neįvertinus visų faktinių ir teisinių aplinkybių. Teismas tinkamai neįvertino, kokie teisiniai padariniai atsirastų ieškinio patenkinimo atveju ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su ieškinio reikalavimais. Teismo sprendimu S. P. nebūtų sukurtas reikalavimas sumokėti pinigus, kadangi toks reikalavimas nepareikštas ir pagal pateiktą ieškinį negali būti nagrinėjamas. Sprendimo byloje dalykas yra prievolės šalies pakeitimas, bet ne skolos priteisimas ar išieškojimas. Patenkinus ieškinį – pakeitus prievolės šalį, sprendimo įvykdymas užtikrinamas tik formalia restitucija – prievolės šalies pasikeitimu. Taigi sprendimo įvykdymas negali būti užtikrintas S. P. turto areštu.
2. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria neigiamų padarinių, nes be teisinio pagrindo ribojamos jos teisės į turtą, o tai yra Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių pažeidimas. Nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios neturi įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju nėra ryšio tarp ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nėra pagrindo jas taikyti.
Atsiliepimas
Ieškovo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į atsakovės S. P. atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus jame nurodytus sandorius negaliojančiais, 1 100 000 Lt būtų priteista iš atsakovės S. P.. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei perleidus turtą, minėtą sumą būtų sunku arba apskritai neįmanoma išieškoti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio reikalavimų esmę, yra susijusios su būsimo teismo sprendimo apsauga ir padės užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei S. P. pritaikytos 1 100 000 Lt dydžio sumos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teisėjų kolegija, ištyrusi iš bylos išskirtą atskirojo skundo medžiagą bei įvertinusi S. P. atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinusi, jog nagrinėjamoje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai ir teisėtai.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės vertinimu, kad skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų faktinių ir teisinių aplinkybių. Parenkamos ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais materialaus pobūdžio reikalavimais, su galimai būsimo procesinio rezultato byloje tinkamu užtikrinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju vertinant ieškovo pareikštus materialiuosius reikalavimus ir skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, jog taikyti ribojimai susiję su ieškovo pareikštais reikalavimais, o apeliantės motyvas, kad teismas tinkamai neįvertino, kokie teisiniai padariniai atsirastų ieškinio patenkinimo atveju ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su ieškinio reikalavimais, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareikšto ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą pažymi, kad nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo reikalavimus, iš esmės būtų pripažinta, kad S. P. yra BUAB „Domus Rex“ skolininkė 1 100 000 Lt dydžio suma, t.y. jai atsirastų prievolė sumokėti BUAB „Domus Rex“ 1 100 000 Lt, todėl apeliantės teiginiai, kad teismo sprendimu patenkinus ieškovo reikalavimus, nebūtų sukurta pareiga sumokėti pinigus, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju pagal ieškovo pareikšto ieškinio pobūdį būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrintas S. P. turto areštu, o tokių priemonių taikymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir paskirtį.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovei sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė jos nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant, - lėšoms. Skundo argumentai apie tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria neigiamų padarinių, nes be teisinio pagrindo ribojamos jos teisės į turtą, grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl nesudaro objektyvaus pagrindo naikinti pagrįstai ir teisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamu atveju ieškiniu iš esmės sprendžiamas klausimas dėl 1 100 000 Lt dydžio prievolės atsakovei S. P.. Tokio dydžio prievolė atsirastų fiziniam asmeniui, ji laikytina iš tiesų didele. Apeliantė prie skundo nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog ji paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl tokios prievolės dydžio, kuri susijusi su pareikštu ieškiniu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė skundo motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, o šiuo atveju prievolės mastas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei S. P., yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Apeliantės atskirojo skundų motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad įstatyme yra numatytos atitinkamos teisinės priemonės, kurių pagalba galima sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamas pasekmes (žr. CPK 146 straipsnio nuostatas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.