- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-914/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Aiba“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aiba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8945-881/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BSV“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Aiba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB ,,BSV“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 28 d. tarp ieškovo BUAB ,,BSV“ ir atsakovo UAB ,,Aiba“ sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 09/02/28, priteisti iš atsakovo UAB ,,Aiba“ sutarties pagrindu nepagrįstai gautą 191 600,29 Lt sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB ,,Aiba“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovas yra nesąžiningas asmuo, todėl tikėtina, kad gali imtis veiksmų, dėl kurių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB ,,Aiba“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų sumai, t. y. 191 600,29 Lt, areštuotą turtą uždraudė parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 191 600,29 Lt – yra didelė, tai gali padidinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Taip pat teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas nepranešus atsakovui, nes egzistuoja reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Aiba“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teismų praktikoje įtvirtintą taisyklę dėl didelės ieškinio sumos, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes. Teismas prieš priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo įvertinti atsakovo finansines galimybes, t y. ar ieškinio suma yra didelė atsakovui. Atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, tai įrodo atsakovo 2009 m. balanso duomenys, todėl nėra pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo, tuo atveju, jeigu jis bus palankus ieškovui, vykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas.
2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atsakovui pažeis ieškovo teisės ir teisėtus interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir nepagrįstai pažeidžia atsakovo teises. Atsakovas neturi ilgalaikio nekilnojamojo turto, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus areštuotos atsakovo apyvartinės lėšos reikalingos įmonės veiklos vykdymui. Pritaikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai yra pažeidžiami atsakovo interesai.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,BSV“ atsiliepimu į atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepateikė duomenų įrodančių gerą įmonės finansinę padėtį, 2009 m. atsakovo įmonės balansas neatspindi dabartinės įmonės finansinės situacijos ir galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju sprendimo įvykdymo. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis ekonomiškumo principo, piniginės lėšos areštuotos tik nesant ar nepakankant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovui nebuvo pritaikytas piniginių lėšų areštas, yra areštuotas tik kilnojamasis turtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1624/2010 ir kt.). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui.
Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma juridiniam asmeniui – 191 600,29 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad šiuo atveju ieškovo pareikšta atsakovei didelė reikalavimo suma, pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Minėtoji prezumpcija galėtų būti paneigta, jei atsakovas įrodytų, jog jų turtinė padėtis yra gera ir, tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovas turės finansinę galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Apeliantas su skundu pateikė 2009 metų balansą, pagal kurį įmonės turtas sudarė 871 013 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 90 057 Lt, trumpalaikis turtas – 780 956 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 192 933 Lt. Pagal 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės pelnas sudarė 28 399 Lt. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimo dėl didelės reikalavimo sumos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad 2009 m. atsakovo įmonės balansas neatspindi dabartinės įmonės finansinės situacijos ir galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju sprendimo įvykdymo. Kaip nurodė ir pats apeliantas, įmonė neturi ilgalaikio nekilnojamojo turto. Išdėstytos aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto motyvais, kad nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, eiliškumą. Apelianto piniginių lėšų areštas nustatytas tik tuomet, jeigu ji neturi ar turi nepakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Taigi, teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus.
Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.