Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-336-855/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
2S-336-855/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27362-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-336-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27362-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl 2014 m. balandžio 14 d. kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė pripažinti 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieškovės R. S. ir atsakovo V. K. dėl kilnojamųjų daiktų (pakabinami dienos šviesos, apvalūs lubų, pastatomi šviestuvai, seifas, darbo stalai medinėmis ir metalinėmis kojomis, gelsvos, šviesiai ir tamsiai rudos spalvos, spintelės su stalčiais ir su durelėmis, su ratukais ir be ratukų gelsvos, gelsvos, šviesiai ir tamsiai rudos spalvos, didelės atviros ir uždaromos spintos balsvos, gelsvos, gelsvos, šviesiai ir tamsiai rudos, juodos spalvų, medinis tamsiai rudas vadovo stalas su šoninėmis spintelėmis ir stalviršiu su dirbtinės odos intarpais, minkštasuoliai, medinės ir metalinės kėdės, baltos spalvos skalbimo mašina, balta dujinė viryklė su elektrine orkaite, pilkos spalvos įmontuojama elektrinė orkaitė, pilkos spalvos įmontuojama dujinė viryklė be orkaitės, keramikiniai ir metaliniai sodo šviestuvai, traktoriukas – žoliapjovė su žolės bunkeriu Castelgarden, rankinė žoliapjovė, purkštuvas Stibi, aukštapjovė, grėbliai, kastuvai, gręžtuvai, sodo puošybos elementai, vamzdžiai, žarnos, ir kiti, kuriuos pageidauja įsigyti pirkėjas), kurių bendra kaina nurodoma 10 000,00 Lt, niekine, nesudaryta ir negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad neturėjo jokio pagrindo/būtinumo parduoti atsakovui V. K. kokius nors daiktus (kurie priklausė jai, ar buvo pasiskolinti iš kitų asmenų), nes kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, ką pastarasis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek anksčiau nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Niekada nepripažino ginčo sutarties sudarymo fakto, o atsakovas neturėjo ir neturi dokumento originalo. Ieškovė iki šiol yra įsitikinusi, jog teismui buvo pateikta techninėmis priemonėmis suklastoto dokumento nuotrauka, galimai panaudojus/perkėlus ieškovės parašų vaizdą nuo kitų atsakovo žinioje buvusių (turėtų) oficialių dokumentų.

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 bei areštuoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36848-16 metu 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos pažiūros metu paimtus daiktus ir saugomus policijoje (97 pozicijos pagal protokolo aprašą).

2.1. Nurodė, kad ginčo sandoris apsprendžia ieškovei priklausiusių kilnojamųjų daiktų, kurie yra Utenos apskrities VPK Molėtų PK (nes buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu iš atsakovo V. K. sodybos) priklausomybę vienai iš šalių. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą pasisakė, jog nuginčijus 2014 m. balandžio 14 d. sutartį, būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl daiktų išreikalavimo iš atsakovo. Todėl, įvykdžius 2019 m. gegužės 6 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019, taip pat tuo atveju jeigu atsiimtų daiktus iš Molėtų PK, ginčo daiktais galėtų disponuoti atsakovas V. K., kuris gali daiktus parduoti arba sunaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog neprašo taikyti restitucijos ir ieškinio pagrindu nurodo, jog ginčo sutarties nėra sudariusi, t. y. nieko nėra perleidusi atsakovui. Bylos nagrinėjimo ribas teisme apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Sprendimo vykdymas ar nevykdymas kitoje civilinėje byloje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama teisinio rezultato kitoje byloje, negali būti taikomos šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nurodė, kad byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti 2014 m. balandžio 14 d. kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį nesudaryta ir negaliojančia, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi tokio ieškinio dėl pripažinimo reikalavimai yra įvykdomi teismo sprendimo priėmimo metu. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018). Taigi, šiuo atveju nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje teisinio pagrindo taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į ieškovės reiškiamo ieškinio pobūdį, kadangi reiškiamas ieškinys yra dėl pripažinimo ir jo įvykdymas nėra užtikrinamas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 ir areštuoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36848-16 metu 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos pažiūros metu paimtus daiktus (97 pozicijos pagal protokolo aprašą), saugomus Molėtų PK. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškinys dėl daiktų išreikalavimo iš V. K. buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019, tik patys daiktai ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš atsakovo ir šiuo metu (galimai) dar yra Molėtų PK (dokumentai apie daiktų egzistavimą ir paėmimą, bei daiktų sąrašas yra pridėti civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019). Todėl ieškovė negali pareikšti tapataus ieškinio dar kartą, tik gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo (kaip yra nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2019 m lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-561 -278/2019).

Šalies argumentai

6.2. Sprendimo vykdymas šioje byloje yra susijęs ne tik su sutarties (ne)egzistavimu, bet ir su sandorio (ne) sudarymo pasekmėmis – teise disponuoti atitinkamais kilnojamaisiais daiktais. Ieškovė prašė areštuoti ginčo sutartimi neva atsakovui atitekusius daiktus, kas akivaizdžiai yra susiję su anksčiau priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 nevykdymu. Todėl buvo prašoma sustabdyti 2019 m. gegužės 6 d. priimto civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 sprendimo vykdymą, bei areštuoti Molėtų PK saugomus daiktus iki sprendimo priėmimo šioje byloje.

7. Atsakovas V. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas R. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla 2-46-732/2019, kurioje 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės R. S., L. B., J. Š., M. S. ieškinys dėl daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe, įpareigojimo atsakovą V. K. grąžinti paimtus daiktus arba įpareigojimo atlyginti daiktų vertę pinigais, taip pat J. S. ieškinys V. K. dėl benzininio moto purkštuvo išreikalavimo arba jos vertės atlyginimo bei V. K. priešieškinys ieškovei R. S., tretiesiems asmenims UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, UAB „Vilsenta“, dėl skolos priteisimo buvo atmesti. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-561-278/2019 nutarta Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Apeliantė R. S. nagrinėjamoje byloje prašo sustabdyti vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 bei areštuoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36848-16 metu 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos pažiūros metu paimtus daiktus ir saugomus policijoje (97 pozicijos pagal protokolo aprašą).

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismai praktikoje nurodo, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

14. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teismas taip pat gali taikyti kitas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius apeliantės nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių atsirado grėsmė būsimo, galimai palankaus jai teismo sprendimo būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymui.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti 2014 m. balandžio 14 d. kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį nesudaryta ir negaliojančia, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizikos, apeliantei nereiškiant jokių reikalavimų dėl daiktų išreikalavimo (neprašant taikyti restitucijos), paprasčiausiai nėra. Kita vertus, sutiktina su apeliantės argumentu, kad egzistuoja kito, galimai palankaus apeliantei teismo sprendimo, galimai atnaujinus procesą neįvykdymo rizika.

17. Vis dėlto, net ir aukščiau aptartos rizikos egzistavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-561-278/2019 be kita ko pažymėjo, jog sutiktina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti daiktai nėra išskirti jokiais individualiais požymiais, leidžiančiais juos tiksliai identifikuoti, tačiau tai nepaneigia R. S. nurodytų, kaip asmeniškai jai priklausančių, daiktų perdavimo atsakovui V. K. fakto. Be to, iš byloje pateikto antstolio D. S. 2017 m. sausio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad minėtos sutarties fotofiksacija mobiliuoju telefonu „Samsung” Note 3 atlikta 2014 m. birželio 7 d., taip pat yra užfiksuoti šios fiksacijos parametrai ir telefono aparato techniniai duomenys, įskaitant IMEI, operacinę sistemą ir pan. (1 t., b. l. 201-202). Vien aplinkybė, kad atsakovas V. K. pareiškime policijai nenurodė be kitų dokumentų dingus ir minėtai pirkimo – pardavimo sutarčiai, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šios sutarties jis nepasigedo kartu su kitais, iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), R. S. išsineštais dokumentais ir nepatvirtina sutarties suklastojimo fakto. Taip pat nurodė, kad 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra tiksliai nurodytas visų daiktų kiekis ir kai kurie daiktai nėra tiksliai įvardinti, nedaro sutarties negaliojančia. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu neleidžia pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovės R. S. pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi dauguma argumentų, nurodytų ieškinyje, yra susiję būtent su 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimu.

18. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo spręsti, kad vykdymo veiksmų sustabdymas civilinėje byloje 2-46-732/2019 apribotų atsakovo teises disponuoti turtu, kurį apeliantė siekia išsireikalauti galimai atnaujinus šios bylos civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu šalių reikalavimai buvo atmesti, jokių teisių ir pareigų, išskyrus pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, šalims šis sprendimas nesukelia (kaip ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-561-278/2019). Atitinkamai jokie šio sprendimo vykdymo veiksmai, kurie būtų betarpiškai susiję su ginčo daiktais, nėra atliekami, joks vykdomasis raštas dėl jų neišduotas ir nėra priverstinai vykdomas (išduoti vykdomieji raštai tik sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktų, kurie galbūt saugomi policijoje, areštas taip pat neatitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijų, kadangi šių daiktų teisinis statusas bus vertinamas būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuroro), o duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas ketina daiktus parduoti, paslėpti nėra.

19. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

20. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės R. S. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovės R. S. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Renata Volodko