Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pakeisti 2012 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11750-918/2012 dalyje dėl 40 Eur dydžio išlaikymo E. J., padidinant priteistą išlaikymą iki 150 Eur, nustatyti E. J. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).

Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau po santuokos nutraukimo šalys kurį laiką gyveno kartu, palaikė artimus santykius ir 2013 m. rugsėjo 27 d. susilaukė dukros E. J.. Atsakovas mergaitę pripažino kaip savo dukrą, tačiau nuo gimimo ja nesirūpina. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu taip pat turi nepilnametį sūnų, kurio teismo sprendimu gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priteistas 130 Lt išlaikymas, kurio buvęs sutuoktinis nemoka. Paaiškino, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 300 Eur. Nurodė, kad ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), išvežioja prekes po filialus ir gauna apie 200 Eur, atskaičius visus mokesčius. Už šiuos pinigus moteris turi išlaikyti save bei vaikus, kurių poreikiai vis didėja. Nurodė, jog pragyventi padeda patėvis Č. Ž. bei gyvenimo draugas I. K., o atsiradus nenumatytoms išlaidoms, tenka pinigų vaikų išlaikymui skolintis iš giminaičių ir artimų draugų. Paaiškino, kad apie atsakovo turtinę padėtį duomenų neturi, tačiau žino, jog atsakovas dirba, jo atžvilgiu yra užvesta keletas vykdomųjų bylų. Kadangi atsakovas su savo vaikais nepalaiko jokio ryšio, jais nesidomi, nesirūpina ir neprisideda prie vaikų išlaikymo, E. J. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, mergaitei iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur iki jos pilnametystės bei 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat turėtų būti padidintas 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas E. J. iki 150 Eur.

Atsakovas J. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas į 2018 m. vasario 8 d. teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 95), todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl E. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 63–64).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė A. P. ir atsakovas J. J. susilaukė sūnaus E. J. (b. l. 9). 2006 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sūnaus E. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė iš atsakovo 130 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės (b. l. 11–14). 2013 m. rugsėjo 27 d. ieškovei ir atsakovui gimė dukra E. J. (b. l. 10). E. J. ir E. J. išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 300 Eur (b. l. 53, 56). Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 200 Eur (b. l. 54–55). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvoje neturi (b. l. 57). Sodros duomenimis atsakovas nuo 2011 m. kovo 16 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos apie jo gaunamas pajamas nėra (b. l. 71–79). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (popierinės b. l. 39–43). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI COUPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurie yra išregistruoti, dalyvavimas su šiais automobiliais viešajame registre draudžiamas, jiems 2017 m. kovo 22 d. uždėtas areštas (b. l. 80–88). Automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovui nebepriklauso (b. l. 88–90).

Dėl E. J. gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnametė mergaitė nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, jas sieja artimas ryšys, ieškovė prižiūri ir rūpinasi mergaite, ją išlaiko. Šiuo metu ieškovė kartu su vaikais gyvena sugyventiniui priklausančiame name su visais patogumais, vaikai turi atskirus kambarius. Atsakovas savo dukra nesirūpina, išlaikymo jai neteikia ir nepalaiko su vaikų jokio ryšio. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo nuomonės dėl dukros gyvenamosios vietos neišsakė, tačiau išvadą teikianti institucija bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad susisiekus su atsakovu telefonu, jis sutiko, jog E. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčo dėl nepilnametė E. J. gyvenamosios vietos nėra, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. P..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo E. J. priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (popierinės b. l. 39–43, el. b. l. 71–79). Atsakovas taip pat turi ne vieną savo vardu registruotą automobilį, tačiau jie yra areštuoti, dalyvavimas jais viešajame eisme draudžiamas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus patvirtino, jog pokalbio metu atsakovas dėl išlaikymo dukrai priteisimo savo nuomonės neišsakė. Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie teismo posėdį jam buvo žinoma (b. l. 95).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamete mergaite, nėra. Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, jos eiga nesidomėjo, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismo gautais Sodros duomenimis jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), taigi yra darbingas, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl jis turi visas galimybes dirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių be savo sūnaus ir dukros. Nors teismui nėra tiksliai žinoma kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei įsiskolinimo neginčijo, darytina išvada, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Kaip matyti iš pateiktos nepilnametės E. J. poreikių lentelės, jos išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 300 Eur (b. l. 53). Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, ugdymui, komunaliniams mokesčiams ir laisvalaikiui bei išlaidos šiems poreikiams yra įprasti, visa tai būtina, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi ir būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Be to, išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Mergaitė rudenį pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, todėl padidės išlaidos vaiko lavinimui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, kaip matyti didžioji dalis išlaidų tenka maistui (120 Eur) ir drabužiams bei avalynei (50 Eur), todėl įvertinus šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, poreikių lentelėje nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis.

Pažymėtina, kad motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Moteris dirba, tačiau jos finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio turto, o gaunamas darbo užmokestis sudaro vos 200 Eur, atskaičius visus mokesčius. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6–7). Taigi ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Kadangi vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaikų motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės E. J. išlaikymu rūpinasi viena ieškovė, atsakovas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo prieštaravimų nepareiškė, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki jos pilnametystės laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016-07-01, kai galutinai nutrūko artimi šalių santykiai ir atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2011). Atsakovas byloje neginčijo išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir laikotarpio, todėl, atsižvelgus į tai, kad ieškovė už įsiskolinimo laikotarpį sumažino išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį, laikytina, jog tai atitinka protingumo ir sąžiningumo principus ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl priteisto E. J. išlaikymo dydžio padidinimo

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11750-918/2012 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, iš atsakovo vaiko E. J. išlaikymui buvo priteista 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės (b. l. 11–13). Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio E. J. išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 300 Eur (b. l. 56). Šią sumą sudaro kasdienės išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, ugdymui, komunaliniams mokesčiams ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog augant vaikams jų poreikiai didėja, jiems patenkinti neužtenka jos gaunamų pajamų, o atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Teismas pažymi, kad nuo 2012 m. liepos 12 d., kai buvo priteistas išlaikymas (130 Lt) praėjo beveik 6 metai, nepilnametis šalių sūnus paaugo, pasikeitė jo poreikiai, padidėjo išlaidos jiems patenkinti, be to, išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodyto sūnaus poreikių dydžio ir savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Todėl įvertinus tai, jog E. J. yra paauglys (13 metų), tokio amžiaus vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, lavinimas bei ugdymas, teismas sprendžia, kad 300 Eur per mėnesį suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl ji laikytina realia, būtina ir neviršijančia nepilnamečio vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Kaip matyti, 2012 m. liepos 12 d. sprendimu nepilnamečio E. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, taigi, didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus tenka ieškovei, su kuria gyvena vaikai, kadangi ji viena užtikrina jų poreikius, juos auklėja, prižiūri bei rūpinasi jų sveikata. Šiuo atveju atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Nors iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, tačiau byloje nėra įrodymų, jog jis teiktų bent 40 Eur išlaikymą savo vaikui. Pažymėtina, jog atsakovas neprieštaravo dėl išlaikymo dydžio sūnui padidinimo, nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų leisti suabejoti jo galimybėmis teikti prašomą išlaikymo sumą (150 Eur), todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą sūnui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir jų materialines galimybes tai daryti, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje bei nepažeidžiant proporcingumo ir protingumo principų, ieškovės prašymas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11750-918/2012 priteistas išlaikymo dydis keistina – iš atsakovo J. J. E. J., išlaikymui priteistina 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė A. P. paskiriama tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims paaiškintina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei padidinimo, priėmimo, iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar atsiranda kitos aplinkybės, turinčios reikšmės teikiamo išlaikymo dydžiui, jos gali kreiptis į teismą prašydamos pakeisti (sumažinti ar padidinti) priteisto išlaikymo dydį.

2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo J. J. nepilnametei dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29177-775/2017 (dabartinis bylos Nr. e2-2626-775/2018) priėmimo, todėl 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 6–7). Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apmokestinamas 75 Eur suma, už išlaikymo priteisimą mokamas 41 Eur žyminis mokestis, už išlaikymo padidinimą – 30 Eur, o už įsiskolinimo priteisimą – 36 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinas 182 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat 105,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11750-918/2012 dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 182 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), 105,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 10,88 Eur (dešimties eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo J. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29177-775/2017 priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.