Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-490-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-20
Bylos Nr.: e2A-490-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00922-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: M. O.
Atsakovas: A. N.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.10Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
3.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-490-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00922-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.6.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.10; 3.3.11; 3.3.1.20; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. O. ir atsakovo A. N. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. O. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. N. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. O. ieškiniu patikslintu ieškiniu prašė: 1) Nustatyti atsakovo A. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. tvarką šešerių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. antrąją Šv. Kalėdų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi lapkričio 1 d. mirusiųjų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais lapkričio 1 d. sūnus praleidžia su motina; Lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. arba ugdymo įstaigos po pamokų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais gimimo dieną sūnus praleidžia su motina; nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. ir pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. antrąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją antrąją Šv. Velykų dieną 18 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; tėvas bendrauja su sūnumi tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 18 val.; motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, sūnus praleidžia su mama ir atsakovas su sūnumi nebendrauja; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią numatytą susitikimo laiką; Bendravimo metu sūnui susirgus, tėvas nedelsiant apie sūnaus ligą praneša sūnaus motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos; Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. 2) Ieškovė prašo teismo nustatyti sūnaus J. N. ir atsakovo bendravimo tvarką po pereinamojo laikotarpio. Ši bendravimo tvarka gali būti taikoma tik tada, jeigu atsakovas sistemingai bendravo su sūnumi ir vykdė ankstesnio pereinamojo laikotarpio nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką: Pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; Lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val.; Nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina. Lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi lapkričio 1 d. mirusiųjų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą lapkričio 2 d. 18.00 val. Nelyginiais metais lapkričio 1 d. ir 2 d. sūnus praleidžia su motina; Lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. arba ugdymo įstaigos po pamokų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais gimimo dieną sūnus praleidžia su motina; Nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.; Lyginiais metais Naujųjų metų šventę, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., sūnus praleidžia su motina; Nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; Tėvas bendrauja su sūnumi tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 18 val. motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, sūnus praleidžia su mama ir atsakovas su sūnumi nebendrauja; Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; Tėvas turi teisę su sūnumi praleisti 30 kalendorinių dienų atostogų per metus šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31d. Apie konkretų atostogų laikotarpį tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamų atostogų su sūnumi pradžios; Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią numatytą susitikimo laiką; Bendravimo metu sūnui susirgus, tėvas nedelsiant apie sūnaus ligą praneša sūnaus motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos; Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; Atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pereinamojo laikotarpio nustatyta atsakovo ir jo sūnaus J. N. bendravimo tvarka pratęsiama šešeriems mėnesiams. 3) Priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

2. Nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus J. N. gyvena su ieškovės šeima, kurioje auga jo brolis M. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi J. tvarka, tačiau pastaruoju metu nustatyta tvarka negali būti įgyvendinta dėl pasikeitusių aplinkybių. Atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio nebendrauja su sūnumi J., todėl bendravimo tvarka turi būti pakeista. Kai ieškovė ir atsakovas susitarė dėl taikos sutarties, kurioje buvo nustatyta bendravimo tvarka, atsakovas pasiimti sūnų J., iki kol jam sukaks (duomenys neskelbtini) metai, pas save savaitgaliais su nakvyne nepageidavo. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė, jog atsakovas bendraus su sūnumi J. kas antrą šeštadienį nuo 9 val. iki 18 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 9 val. iki 18 val. Tik tada, kai J. sukaks (duomenys neskelbtini) metai, atsakovas bendraus su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 18 val. Ieškovei persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovui tapo nepatogu vykti lankyti sūnaus. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ir neskiriamo dėmesio sūnui, tėvo ir sūnaus ryšys nutrūko. Pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pakeistą atsakovo bendravimo su sūnumi J. bendravimo tvarką (atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 18 val.), vaikas atsisako susitikti su atsakovu, verkia, pyksta ant ieškovės, jog ši liepia susitikti su atsakovu ir jo negina. Ieškovė neturi galimybės priverstinai perduoti vaiką atsakovui, todėl yra reikalingas pereinamasis laikotarpis ir psichologinės pagalbos priemonės. Nepilnamečio J. N. apklausos 2023 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose metu, vaikas išsakė savo nuomonę, jog su atsakovu bendrauti nenori, susitikti taip pat nepageidauja. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su sūnumi J. tvarka, neatsižvelgus į tai, kad atsakovas iki tol nevykdė šalių susitarimu nustatytos bendravimo tvarkos. Nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, nes vaikas tapo uždaras, nenori likti vienas su atsakovu, todėl būtina keisti teismo patvirtintą bendravimo tvarką, nustatant pereinamuosius laikotarpius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės M. O. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodė, kad esama bendravimo tvarka yra tinkama ir nėra pagrindo jos keisti. Ieškovė siekia eliminuoti atsakovą iš sūnaus J. gyvenimo. Atsakovas pagal nustatytą tvarką dėjo visas pastangas, kad bendrautų su J., tačiau ieškovė kliudė. Ieškovė, esant atsakovo eilei bendrauti su sūnumi, nurodo, jog negali to daryti, nes vaikas nenori, serga ir pan. Nagrinėjant bylą 2021 m., nepilnametis J. buvo išreiškęs savo norą bendrauti su tėčiu, o jau 2022 m. nebekalba apie tėtį, nenori pas jį vykti. Pokalbis su vaiku vykdomas dalyvaujant motinai ir sugyventiniui, pasisodinus patėviui ant kelių. Neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, jog vaikas negali bendrauti su tėvu su nakvyne. Iš 2022 m. spalio 6 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. kalba suaugusio žmogaus žodžiais, pasakoja apie senus įvykius, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu. Ieškovė nuolat sūnui pasakoja neigiamus dalykus apie jo tėvą. Pats J. nurodo, kad tėtis su juo elgiasi gerai. Šiuo metu atsakovo ryšys su sūnumi yra sumažėjęs, nes apsunkintos galimybės susitikti ir kokybiškai leisti laiką, tačiau šis ryšys nenutrūkęs ir tinkama bendravimo tvarka padės tėvo ir sūnaus santykius sustiprinti. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo – ryšys visiškai sumenktų. Ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas atvykdavo pasiimti sūnaus apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakovas labai myli savo vaiką, juos sieja artimi santykiai, jis siekia aktyvaus ir nuolatinio tiesioginio bendravimo, taip pat bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis. Esama bendravimo tvarka tenkina vaiko interesus, užtikrina vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, nustatytą atsakovo A. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant naują atsakovo A. N. bendravimo su sūnumi J. N. tvarką: 1. Nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu, atsakovas A. N. susitinka bei bendrauja su vaiku J. N.: 1.1. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 1.2. pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 1.3. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. antrąją Šv. Kalėdų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 1.4. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi lapkričio 1 d. mirusiųjų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais lapkričio 1 d. sūnus praleidžia su motina; 1.5. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. arba ugdymo įstaigos po pamokų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais gimimo dieną sūnus praleidžia su motina; 1.6. nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. ir pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. antrąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 1.7. tėvas bendrauja su sūnumi tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 18 val.; 1.8. motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, sūnus praleidžia su mama ir atsakovas su sūnumi nebendrauja; 1.9. tėvas bendrauja su sūnumi nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 1.10. kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; 1.11. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 1.1., 1.2. punktuose, nekeičiant 1.3.–1.8. punktuose nustatytos tvarkos); 1.12. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko J. N. ligos, ieškovė M. O. privalo tą pačią dieną, kai vaikui liga diagnozuota, pateikti atsakovui A. N. tai patvirtinančią medicininę pažymą ir informuoti atsakovą apie tai, kokiu būdu (telefonu numeriu ar kt.) atsakovas galėtų su sūnumi susisiekti. Ieškovė M. O. privalo užtikrinti atsakovui A. N. galimybę ligos metu bet kuriuo metu laiku ryšio priemonėmis neribotai susisiekti su vaiku ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį; 1.13. bendravimo metu sūnui susirgus, tėvas nedelsiant apie sūnaus ligą praneša sūnaus motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos; pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; tėvai bendru sutarimu (t. y. abiem tėvams sutinkant) gali keisti vaiko paėmimo/grąžinimo terminus per pereinamąjį laikotarpį.

5. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su vaiku bendrauja kaip nustatyta žemiau nurodytoje tvarkoje: 2. atsakovas A. N. susitinka bei bendrauja su vaiku J. N.: 2.1. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.2. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 2.3. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi lapkričio 1 d. mirusiųjų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą lapkričio 2 d. 18.00 val. Nelyginiais metais lapkričio 1 d. ir 2 d. sūnus praleidžia su motina; 2.4. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. arba ugdymo įstaigos po pamokų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais gimimo dieną sūnus praleidžia su motina; 2.5. nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val. Lyginiais metais Naujųjų metų šventę, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., sūnus praleidžia su motina; 2.6. nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 2.7. tėvas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 18 val.; 2.8. Motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, sūnus praleidžia su mama ir atsakovas su sūnumi nebendrauja; 2.9. tėvas bendrauja su sūnumi nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 2.10. A. N. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ½ dalį vaiko mokymo – ugdymo įstaigoje numatytų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko A. N. ir M. O. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios ir ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalių pageidaujamas bendravimo su vaiku laikas sutampa, lyginiais metais prioritetas suteikiamas A. N. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui, o nelyginiais metais – M. O. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; 2.11. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 2.1. punkte, nekeičiant 2.2.–2.8., 2.10. punktuose nustatytos tvarkos); 2.12. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko J. N. ligos, ieškovė M. O. privalo tą pačią dieną, kai vaikui liga diagnozuota, pateikti atsakovui A. N. tai patvirtinančią medicininę pažymą ir informuoti atsakovą apie tai, kokiu būdu (telefonu numeriu ar kt.) atsakovas galėtų su sūnumi susisiekti. Ieškovė M. O. privalo užtikrinti atsakovui A. N. galimybę ligos metu bet kuriuo metu laiku ryšio priemonėmis neribotai susisiekti su vaiku ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį; 2.13. bendravimo metu sūnui susirgus, tėvas A. N. nedelsiant apie sūnaus ligą praneša sūnaus motinai M. O. ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos; pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Likusią ieškinio ir patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. N. ieškovės M. O. naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės M. O. valstybei 20 Eur žyminio mokesčio ir 108,72 Eur bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vyksta jau kelerius metus. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas su tėvu nebendrauja visiškai. Byloje nustatytos neįvykusių susitikimų su tėvu priežastys: dažnas vaiko sirgimas ar šalių nesusikalbėjimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad motina akcentuoja, jog ji nedraudžianti sūnui bendrauti su tėvu, tačiau ir neskatina sūnų bendrauti su tėvu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su atsakovu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą apie sūnaus ir tėvo tarpusavio ryšio žymų susilpnėjimą, vaikas apie tėtį nekalba. Teismas akcentavo, jog byloje nenustatyta, kad tokį vaiko nusistatymą lemtų netinkami motinos veiksmai, tačiau pripažintino, kad ieškovė turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Teismas pastebėjo, kad pagrindinė problema yra vaiko tėvų nesugebėjimas susitarti, nekonfliktuoti ir į šią konfliktinę būseną yra įtrauktas vaikas, kuris palaiko ieškovės (mamos) ir jos sutuoktinio pusę. Vaiko nenoras bendrauti su atsakovu labiau susijęs su argumentais, kurie liečia šalių tarpusavio santykius (atsakovo ir ieškovės sutuoktinio konfliktiški santykiai, atsakovo ir ieškovės vyresniojo sūnaus nesutarimai, vykdymo bei teismo procesai), o ne vaiko santykius su atsakovu. Teismas vertino, kad ieškovė bei jos dabartinė šeiminė aplinka formuoja neigiamą atsakovo, kaip tėvo, įvaizdį (vaikas išsako pykčio, nenoro bendrauti argumentus tokius, kurių pats, pagal išsakomų įvykių metu buvusį amžių bei teisme liudytojomis apklaustų gydytojų (psichologės bei psichiatrės) paaiškinimus, negalėtų prisiminti, žinoti), kas apsunkina ryšio tarp atsakovo ir vaiko palaikymą.

7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, jog atsakovo bendravimas su sūnumi nevyksta jau aštuonis mėnesius, į tai, kad yra pakitęs (labai susilpnėjęs) šalių sūnaus ir atsakovo tarpusavio emocinis ryšys, nustatė pereinamąjį šešių mėnesių tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpį pagal ieškovės pasiūlytą tvarką su tam tikrais pakeitimais, papildymais, siekiant emocinio sūnaus ir tėvo ryšio stiprinimo, kuriam būtinas reguliarus tėvo ir vaiko bendravimas pagal nustatytą tvarką, atsižvelgiant į vaiko nuomonę dėl bendravimo intensyvumo ir trukmės, vengiant ilgų bendravimo pertraukų. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 1.1., 1.2. punktuose, nekeičiant 1.3.–1.8. punktuose nustatytos tvarkos).

8. Teismas siekdamas užtikrinti tiek vaiko, tiek ir skyrium gyvenančio atsakovo interesus bendrauti su vaiku teismo sprendimu nustatyta tvarka, bei eliminuoti ieškovės galimybes vaiko liga piktnaudžiauti, sprendė, jog tikslinga bendravimo tvarką, esant vaiko ligai, detalizuoti. Teismas vertino, kad gydytojo pažyma apie vaiko ligą yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog vaikas serga ir tuo atveju nevykdyti bendravimo tvarkos nuostatų, numatančių atsakovui teisę bendrauti su vaiku, paimant jį iš gyvenamosios vietos. Teismas akcentavo, kad ligos metu vaikas negali būti paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos vien tam, kad būtų užtikrinta atsakovo teisė su juo bendrauti, nes tai gali pakenkti vaiko sveikatai, todėl vaiko ligos atveju numatyta bendravimo tvarka netaikoma. Tačiau teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekdamas įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, ribojant atsakovo teisę ligos metu lankyti bei rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, o kartu užtikrinant ir būsto savininko teises, nustatė atsakovui teisę ligos metu bendrauti su sergančiu vaiku ryšio priemonėmis neribotai, kartu numatant ieškovei pareigą nedelsiant, t. y., tą pačią dieną, kai vaikui liga diagnozuojama, raštu (sms žinute, elektroniniu laišku ar pan.) informuoti atsakovą apie tai, kokiu būdu (telefonu numeriu ar kt.) atsakovas galėtų su sūnumi susisiekti ir užtikrinti atsakovui galimybę ligos metu bet kuriuo laiku su vaiku susisiekti.

9. Teismas sprendė, kad pasibaigus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su vaiku bendrauja kaip nustatyta pagal pakeistą maksimalesnę bendravimo tvarką su nakvynėmis, vaiko atostogų metu ir kitomis sąlygomis. Teismas atsižvelgęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti sąlyginius sprendimus, netenkino ieškovės prašymo nustatyti, jog atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pereinamojo laikotarpio nustatyta atsakovo ir jo sūnaus J. N. bendravimo tvarka būtų pratęsiama šešiems mėnesiams.

10. Teismas spręsdamas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos po pereinamojo laikotarpio pakeitimo, nurodė, kad byloje nėra duomenų dėl kurių reikėtų keisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

11. Teismas vertino, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką šalių vaikui ar tai, kad atsakovas būtų linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, ar jo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui, kad per susitikimus su sūnumi bendrautų netinkamai. Teismas ieškovės argumentus, kad motina jaučia tam tikrus vaiko pasikeitimus po bendravimo su tėvu, vertino, kaip nepakankamus ir objektyvius, kadangi nurodyti vaiko elgesio pokyčiai gali būti susiję su įvairiausiomis priežastimis, tiek su vaiko augimo procesu, tiek ir dėl bendravimo su tėvais, tiek dėl tėvų ar atsakovo ir naujo mamos sutuoktinio konfliktų, tiek dėl kitų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad tėvo ir sūnaus dažnesniais susitikimais būtų stiprinimas ir palaikomas vaiko ir tėvo ryšys, užtikrinami vaiko interesai ir išvengiama galimos žalos ateityje (rizikos tėvo ir vaiko ryšiui), ypač esant nustatytoms aplinkybėms, kai vaiko aplinkoje, kurioje jis nuolatos gyvena, apie tėvą atsiliepiama iš esmės tik neigiamai, o vaikas ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), bendraudamas su tėvu, palaikydamas nuolatinį ryšį, pats galės susidaryti objektyvią nuomonę apie tėvą.

12. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką sprendė, jog tikslinga nustatyti, kad abu tėvai vaiko atostogų metu su juo praleidžia po lygiai laiko, t. y., po ½ dalį visų vaiko atostogų. Teismas pažymėjo, jog atostogų metu kiekvienas iš tėvų turi teisę savarankiškai spręsti dėl vaiko priežiūros, organizuoti vaikų poilsį ir pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į savo finansines galimybes. Teismas įvertinęs, kad apie planuojamą vasaros atostogų su vaiku laiką šalys turėtų žinoti iš anksto, todėl nustatė, jog dėl konkretaus vasaros atostogų laiko šalys turėtų susitarti ne vėliau, nei likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios, dėl kitų atostogų – ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki numatomų atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalių pageidaujamas bendravimo su vaiku laikas sutampa, lyginiais metais prioritetas suteikiamas tėvo pasirinktam bendravimo su vaiku laikui, o nelyginiais metais – motinos pasirinktam bendravimo su vaiku laikui.

13. Teismas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekdamas užtikrinti tėvo maksimalų bendravimą su vaiku ir išvengti ilgų pertraukų, paliko nepakeistas galiojančioje tvarkoje nuostatas, numatančias, jeigu tėvo bendravimas su sūnumi J. negalimas dėl vaiko ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą pirmą savaitgalį, nekeičiant nustatytos tvarkos, jei sutampa švenčių ar motinos diena.

14. Teismas vertino, kad tikslinga, keičiant 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, įtraukti naują sąlygą, jog tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko ligos, ieškovė privalo tą pačią dieną, kai vaikui liga diagnozuota, pateikti atsakovui tai patvirtinančią medicininę pažymą ir informuoti atsakovą apie tai, kokiu būdu (telefonu numeriu ar kt.) atsakovas galėtų su sūnumi susisiekti. Ieškovė privalo užtikrinti atsakovui A. N. galimybę ligos metu bet kuriuo metu laiku ryšio priemonėmis neribotai susisiekti su vaiku ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį. Taip pat įtraukti naujus punktus dėl vaiko bendravimo su šalimis Motinos ir Tėvo dienomis bei kitus ieškovės patikslintu ieškiniu bendravimo tvarką konkretizuojančius punktus, dėl kurių atsakovas konkrečių prieštaravimų neišsakė. Teismas sprendė, kad užtikrinant tiek vaiko interesus, tiek skyrium gyvenančio tėvo interesus, yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, išdėstant nauja redakcija.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė M. O. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi:

1. Nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu, atsakovas A. N. susitinka bei bendrauja su vaiku J. N.: 1.1. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 1.2. pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 1.3. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. antrąją Šv. Kalėdų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 1.4. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi lapkričio 1 d. mirusiųjų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais lapkričio 1 d. sūnus praleidžia su motina; 1.5. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. arba ugdymo įstaigos po pamokų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais gimimo dieną sūnus praleidžia su motina; 1.6. nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. ir pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. antrąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 1.7. tėvas bendrauja su sūnumi tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 18 val.; 1.8. motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, sūnus praleidžia su mama ir atsakovas su sūnumi nebendrauja; 1.9. tėvas bendrauja su sūnumi nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 1.10. kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; 1.11. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 1.1., 1.2. punktuose, nekeičiant 1.3.–1.8. punktuose nustatytos tvarkos); 1.12. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko J. N. ligos, ieškovė M. O. privalo tą pačią dieną, kai vaikui liga diagnozuota, pateikti atsakovui A. N. tai patvirtinančią medicininę pažymą ir informuoti atsakovą apie tai, kokiu būdu (telefonu numeriu ar kt.) atsakovas galėtų su sūnumi susisiekti. Ieškovė M. O. privalo užtikrinti atsakovui A. N. galimybę ligos metu bet kuriuo metu laiku ryšio priemonėmis neribotai susisiekti su vaiku ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį; 1.13. bendravimo metu sūnui susirgus, tėvas nedelsiant apie sūnaus ligą praneša sūnaus motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos; pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; tėvai bendru sutarimu (t. y. abiem tėvams sutinkant) gali keisti vaiko paėmimo/grąžinimo terminus per pereinamąjį laikotarpį.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su vaiku bendrauja kaip nustatyta žemiau nurodytoje tvarkoje: atsakovas A. N. susitinka bei bendrauja su vaiku J. N.: 2.1. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.2. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 2.3. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi lapkričio 1 d. mirusiųjų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą lapkričio 2 d. 18.00 val. Nelyginiais metais lapkričio 1 d. ir 2 d. sūnus praleidžia su motina; 2.4. lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. arba ugdymo įstaigos po pamokų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Nelyginiais metais gimimo dieną sūnus praleidžia su motina; 2.5. nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val. Lyginiais metais Naujųjų metų šventę, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., sūnus praleidžia su motina; 2.6. nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina; 2.7. tėvas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 18 val.; 2.8. Motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, sūnus praleidžia su mama ir atsakovas su sūnumi nebendrauja; 2.9. tėvas bendrauja su sūnumi nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 2.10. A. N. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi 1/2 dalį vaiko mokymo – ugdymo įstaigoje numatytų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko A. N. ir M. O. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios ir ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalių pageidaujamas bendravimo su vaiku laikas sutampa, lyginiais metais prioritetas suteikiamas A. N. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui, o nelyginiais metais – M. O. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; 2.11. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 2.1. punkte, nekeičiant 2.2.–2.8., 2.10. punktuose nustatytos tvarkos); 2.12. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko J. N. ligos, ieškovė M. O. privalo tą pačią dieną, kai vaikui liga diagnozuota, pateikti atsakovui A. N. tai patvirtinančią medicininę pažymą ir informuoti atsakovą apie tai, kokiu būdu (telefonu numeriu ar kt.) atsakovas galėtų su sūnumi susisiekti. Ieškovė M. O. privalo užtikrinti atsakovui A. N. galimybę ligos metu bet kuriuo metu laiku ryšio priemonėmis neribotai susisiekti su vaiku ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį; 2.13. bendravimo metu sūnui susirgus, tėvas A. N. nedelsiant apie sūnaus ligą praneša sūnaus motinai M. O. ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos; pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

3. Atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pereinamojo laikotarpio nustatyta atsakovo ir jo sūnaus J. N. bendravimo tvarka pratęsiama šešeriems mėnesiams.

4. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nepilnamečio vaiko J. N. ir atsakovo bendravimo tvarka po pereinamojo šešių mėnesių laikotarpio gali būti taikoma tik tada, jeigu atsakovas sistemingai bendravo su sūnumi ir vykdė ankstesnio pereinamojo laikotarpio nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovės tikslas buvo nustatyti nepilnamečiui vaikui palankią bendravimo tvarką, kurios metu jis atkurtų nutrūkusį ryšį su tėvu, bendraudamas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val. bei pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val.

Šalies argumentai

15.2. Ieškovė prašė nustatyti atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pratęsti pereinamojo laikotarpį šešiems mėnesiams, kadangi: pirma, atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nebendrauja su sūnumi J., nes atsakovo suvokimu bendravimas gali vykti tik atsakovo gyvenamojoje vietoje, išsivežant sūnų į kitą miestą visam savaitgaliui; antra, nepilnametis vaikas nekalba apie tėvą nei su psichologe, nei teisme apklausos metu. Specialistė paaiškino, jog tai reiškia, kad „Tėvo vaiko gyvenime nėra“. Šeimos gydytoja bei medicinos psichologė, konsultavusi J., apklaustos teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, jog tarp vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs. Atkreipia dėmesį, kad socialinės darbuotojos net du kartus atsakovą rado neblaivų. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad alkoholį vartoja per šventes ir savaitgaliais.

15.3. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad ryšys tarp vaiko ir tėčio yra atitolęs. Vaikas atsisako bendrauti su juo. Siekiant išvengti vaiko emocinės būsenos pablogėjimo, ryšį su tėvu tikslinga stiprinti palaipsniui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pereinamuoju laikotarpiu tėvo bendravimas su vaiku turi būti aktyvus, turi būti atkurtas vaiko ir tėvo emocinis ryšys.

15.4. Ieškovė ieškiniu prašė įtraukti sąlygą, jog atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pereinamojo laikotarpio nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka pratęsiama šešiems mėnesiams, tačiau teismas nepagrįstai šios sąlygos neįtraukė, motyvuodamas, kad draudžiama priimti sąlyginį sprendimą. Atsakovui nėra patogus nustatytas pereinamasis laikotarpis, todėl jis su nepilnamečiu sūnumi nebendrauja. Atsakovas nesiekia, kad būtų atkurtas nutrūkęs ryšys su sūnumi – nesutinka dalyvauti susitikimuose kartu su psichologu, neatvyko į teisminę mediaciją aptarti tokių susitikimų organizavimo galimybes. Ieškovė turėdama tikslą, kad atsakovas dėtų pastangas ryšio su sūnumi atkūrimui, prašė nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio nesilaikant, atsakovas netenka teisės bendrauti su sūnumi, išsivežant vaiką nakvynei. Pirmosios instancijos teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis neturi jokios prasmės, nes atsakovas, nei karto neaplankęs sūnaus, turės galimybę pratęsti bendravimą po šešerių mėnesių. Nustatydamas pereinamąjį laikotarpį ir netaikydamas ieškovės prašomos sąlygos, teismas turėjo galimybę nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį arba nustatyti tik pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką.

15.5. Teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis neturi jokios prasmės, nes gali būti nevykdomas, todėl teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis neatitinka tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teismų praktikos dėl minimalaus – maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku nustatymo ir neišlaikys tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti emociškai ir psichologiškai paveikto vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaiku, palaipsniui kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį, kiekvienu nustatytu etapu bendraujant vis intensyviau ir artimiau. Šiuo atveju, skyrium gyvenančio tėvo teisės yra labiau apgintos jam palankiu trumpu šešerių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. N. prašo atmesti ieškovės M. O. apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Ieškovė siekia eliminuoti atsakovą iš sūnaus J. gyvenimo. Apeliaciniame skunde ieškovė daug kartų melagingai akcentuoja, kad atsakovas nesiekia bendravimo su vaiku. Atsakovas nuolat prašo susitikti su vaiku, tačiau ieškovė nurodo, jog gali nevažiuoti, nes vaikas nesusitinka bendrauti. Į prašymus leisti su vaiku pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovė taip pat nereaguoja. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, jis įgys vykdomąją galią, ir atsakovas galės antstolės pagalba susitikti su vaiku. Vaiko nenoro bendrauti su atsakovu priežastys galimai yra kitos, nei nurodė skunde ieškovė.

16.2. Teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis yra teisingas ir gali būti vykdomas. Ieškovės prašoma nustatyti pereinamojo laikotarpio pratęsimo sąlyga, yra perteklinė, nes tokiu atveju, jei vaikui susirgus atsakovas negalėtų susitikti su vaiku, būtų pagrindas pratęsti pereinamąjį laikotarpį.

Šalies argumentai

16.3. Ieškovė, neleisdama susitikti atsakovui su vaiku, kiekvieną kartą nurodo tas pačias priežastis – arba serga, arba J. nenori susitikti. Pati ieškovė nededa pastangų, kad vaikui padėtų priprasti prie tėčio, kad palengvintų jų bendravimo pradžią. Buvo pasiūlymas pačiai ieškovei pabūti pradžioje susitikimo, kol vaikas apsiprastų ir jaustųsi saugiau, o po to palikti dviese su atsakovu. Tačiau ieškovė į susitikimus vykdavo su sutuoktiniu, vaikui nenorint susitikti kviesdavo policiją, paskutiniu metu net nebesivargina susitikti, o tik telefonu nurodo, kad vaikas į susitikimą nevyks.

17. Apeliaciniu skundu atsakovas A. N. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumažinti ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų mokėjimus išdėstyti dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama riboti atsakovo bendravimą su sūnumi, nuolat vaiką nuteikinėją prieš tėvą, daro kliūtis susitikimams, dėl ko vaikas šiuo metu atsisako susitikti su atsakovu. Remiantis šia aplinkybe ir siekiant atkurti tėvo ir sūnaus ryšius, teismas iš dalies tenkino ieškinį ir nustatė pereinamąjį laikotarpį bendravimo tvarkai. Teismas nustatė, jog tikėtina, kad ieškovė bei jos dabartinė šeimyninė aplinka formuoja neigiamą atsakovo, kaip tėvo, įvaizdį, kas apsunkina ryšio tarp atsakovo ir vaiko palaikymą. Ieškovė yra atsakinga už susiklosčiusią situaciją ir atsakovas dėl to neturėtų patirti papildomų išlaidų. Teismo sprendimu pakeitus bendravimo tvarką, atsakovas patirs papildomų išlaidų, kadangi, turėdamas pareigą bendrauti su savo sūnumi, turės dažniau važinėtis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes negali pasiimti sūnaus su nakvyne. Tuo tarpu ieškovė dėl tokio sprendimo nepatirs jokių papildomų nepatogumų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sunkią atsakovo finansinę padėtį (tai įrodo, jog atsakovui nemokama antrinė teisinė pagalba kompensuojama 100 procentu), prašo teismo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir mokėjimus išdėstyti dalimis.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė M. O. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Atsakovas nepateikia kitų argumentų, kodėl bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, nors ieškovė jas patyrė tik todėl, jog siekia nustatyti atsakovui palankią bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė sugaišo laiką, patyrė išlaidas, tuo tarpu atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių, kad ryšys tarp jo ir nepilnamečio vaiko būtų atkurtas.

18.2. Atsakovas nei karto neatvyko į sūnaus darželyje organizuojamas šventes, nedalyvavo susirinkimuose ar kituose renginiuose, nors į ugdymo įstaigą atsakovas gali atvykti kada tik nori, suderinęs atvykimo laiką ne su atsakove, bet ugdymo įstaigos darbuotojais. Atsakovas viso proceso metu nei karto nesikreipė į specialistus pagalbos, nelanko psichologo konsultacijų, nesidomi galimybe bendrauti su sūnumi tarpininkaujant specialistams. Ieškovė elgiasi išimtinai nepilnamečio vaiko interesais ir kreipėsi į teismą, jog būtų nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad ieškovė jam kliudytų matytis su sūnumi. Pats atsakovas turėjo būti suinteresuotas bendravimo tvarkos pakeitimu, todėl su ieškiniu privalėjo kreiptis į teismą. Kadangi atsakovas nesikreipė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovė buvo priversta pati kreiptis dėl dokumentų paruošimo teismui, nes nustatyta bendravimo tvarka neatitiko nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovė siūlė atsakovui tartis tiek ikiteisminėje mediacijoje, tiek teisminėje mediacijoje, tačiau atsakovas į paskirtą mediacijos posėdį neatvyko.

18.3. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą didina ieškovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas turėjo galimybę po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis su prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl mokėtinų sumų išdėstymo, tačiau šia galimybe nesinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė nauju įrodymus: 2023 m. birželio 16 d. – liepos 14 d. atsakovo susirašinėjimą SMS žinutėmis su ieškove dėl galimybės atsakovui susitikti su sūnumi.

21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas, bei į tai, kad pateikti šalių susirašinėjimai yra susiję su nagrinėjama byla ir iliustruoja šalių veiksmus, siekiant atstatyti tėvo ir sūnaus bendravimą, todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. O. ir atsakovas A. N. turi nepilnametį sūnų J. N., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. N. tvarka nustatyta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuriuo buvo pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka. Iš 2022 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklos pažymos nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių „(duomenys neskelbtini)“.

24. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytų duomenų nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 30 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. 2020 m. lapkričio 29 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: nesutarimai tarp tėvų, vykdant teismo patvirtintą bendravimo tvarką, vaiko tėvas galimai turi polinkį alkoholiui, vaikui reikalinga psichologo konsultacija; atlikus visų šeimoje gyvenančių nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą nenustatyta J. N. teisių pažeidimų. Socialinių paslaugų ieškovės šeimai teikimo laikotarpiu buvo organizuoti keturi atvejo vadybos posėdžiai: 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. balandžio 26 d.; konstatuota, kad kyla pasikartojantys sunkumai siekiant užtikrinti tėvo ir sūnaus teismo nustatytą bendravimo tvarką. Šeimai rekomenduota: priimti socialinio darbuotojo tiekiamą pagalbą, tęsti psichologinę pagalbą sūnums ir mamai, laikytis teismo sprendimo dėl sūnaus J. ir tėvo bendravimo tvarkos užtikrinimo, nekonfliktuoti su atsakovu vaiko akivaizdoje. 2022 m. rugsėjo 19 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad atsakovas geranoriškai bendradarbiauja su specialistais, kreipiasi į rekomenduotus specialistus, gerina gyvenimo sąlygas; atsakovas A. N. dirba (duomenys neskelbtini). Pagal teismo patvirtintą nepilnamečio vaiko J. N. bendravimo su skyriumi gyvenančių tėvu tvarką, 2022 metais vaikas pas tėvą vyko tris kartus: 2022 m. sausio 15–16 d., 2022 m. kovo 19–20 d., 2022 m. rugpjūčio 6–7 d. 2022 m. balandžio 2 d. ir rugpjūčio 20 d. vaikas atsisakė važiuoti pas tėvą, nevyksta sūnaus ir tėvo bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Vaikas lankė psichologės konsultacijas.

25. Antstolės E. M. kontoroje pradėta vykdomoji byla pagal atsakovo A. N. 2022 m. liepos 22 d. prašymą priimti vykdyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.

26. Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras rekomendavo vaikui susitikti su tėčiu be nakvynės ir tik vaikui išreiškus norą, nes susitikimai su tėvu vaikui sukelia stresą ir blogina jo psichinę būklę.

Žemesnės instancijos teismas

27. Iš 2022 m. spalio 6 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vaikas išsakė, kad tėtis su juo elgiasi gerai, tačiau su tėčiu susitikti ar bendrauti telefonu, nenori. Vaiko nuomonę išklausiusi psichologė, atsižvelgusi, kad teismo sprendimu yra skirti vaiko susitikimai su tėčiu kas antrą savaitgalį su nakvyne, akte nurodė, kad siekiant išvengti vaiko emocinės būsenos pablogėjimo, ryšį su tėvu tikslinga būtų stiprinti palaipsniui.

Dėl ieškovės skundo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

28. Ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad teismas nenustatė bendravimo tvarkoje sąlygos, jog atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis šešiems mėnesiams. Tik atsakovui esant aktyviam pereinamuoju laikotarpiu, bus pasiektas tikslas – atkurti vaiko ir tėvo santykius, priešingu atveju, t. y. atsakovui šiuo laikotarpiu pasyviai bendraujant arba iš viso nebendraujant su vaiku, pereinamasis laikotarpis tampa neprasmingu. Pirmosios instancijos teismui nenustačius minėtos sąlygos, atsakovui sudaroma galimybė apskritai nevykdyti pereinamuoju laikotarpiu nustatytos bendravimo tvarkos.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

30. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

31. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

32. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

34. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netenkino ieškovės reikalavimo bendravimo tvarkoje nustatyti sąlygos, jog atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pereinamojo laikotarpio nustatyta atsakovo ir jo sūnaus J. bendravimo tvarka turėtų būti pratęsiama šešiems mėnesiams, atsižvelgęs į CPK 267 straipsnyje įtvirtintą draudimą teismui priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo.

36. Pažymėtina, kad CPK 267 straipsnis draudžia teismui priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju institucija teikianti išvadą, nepritarė ieškovės prašomai sąlygai dėl perinamojo laikotarpio tvarkos pratęsimo.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašoma įtraukti į bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sąlyga dėl šešių mėnesio pereinamojo laikotarpio pratęsimo, yra suteikiantį daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms, o tokią sąlygą nustačius teismo sprendimu, sprendimus taptų sąlyginis, neaiškus, dėl ko, esant galimybei neribotai tęsti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos sąlygas, kuriose įtvirtintas minimalus tėvo bendravimas su vaiku, būtų pažeisti geriausi nepilnamečio vaiko interesai.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (pvz. žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

40. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, jog būtų sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, vaiko tėvams aktyviai vykdant nustatytą bendravimo tvarką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad konkretaus pereinamojo laikotarpio trukmės pratęsimo galimybė turėtų būti nustatyta sprendime, kuri priklausytų nuo aplinkybių, įvykių, kurie atsiras ateityje. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas vengia bendrauti su sūnumi, tačiau byloje esantys duomenys (antstolės E. M. kontoroje pradėta vykdomoji byla pagal atsakovo 2022 m. liepos 22 d. prašymą priimti vykdyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo; atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikti šalių susirašinėjimai SMS žinutėmis dėl galimybės bendrauti su vaiku) paneigia ieškovės nurodytus argumentus, nes atsakovas rodo iniciatyvą bendrauti su sūnumi, tačiau galimai dėl pačios ieškovės iniciatyvos nebuvimo, vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, nesutinka su apeliantės argumentais dėl būtinybes bendravimo tvarkoje nustatyti sąlygą, leidžiančią pratęsti perinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos terminą.

41. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nustatytas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis yra per trumpas ir neatitinka vaiko interesų.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl ilgesnio nei šešių mėnesių pareinamojo laikotarpio termino nustatymo. Ieškovė argumentus dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio termino nustatymo išdėstė tik apeliaciniame skunde, po to, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino patikslintą ieškinį ir nenustatė ieškovės prašomos sąlygos – atsakovui neįvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, pereinamojo laikotarpio nustatyta atsakovo ir jo sūnaus J. bendravimo tvarka pratęsiama šešiems mėnesiams.

43. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tai gi, tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą.

44. Pažymėtina, nors ieškovė apeliaciniame skunde nesuformulavo reikalavimo nustatyti ilgesnį nei šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį ir, priešingai nei nurodo skundo argumentuose, prašo nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad šeimos bylose, kiek tai siejasi su nepilnamečio vaiko interesais, teismas turi būti aktyvus, sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl nustatyto pereinamojo laikotarpio trukmės.

45. Kaip jau minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Atsakovas sutiko su tokiu pereinamojo laikotarpio terminu. Iš byloje esančios duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 4 d. įvykusio teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pritarė pereinamojo laikotarpio šešių mėnesių periodui (2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 00:14:29–00:14:41). Byloje nėra kitokių specialistų rekomendacijų dėl pereinamo laikotarpio trukmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į institucijos teikiančios išvadą pateiktą išvadą teismo posėdžio metu, į tai, kad šalys sutiko su šešių mėnesių perinamojo laikotarpio periodu bei į tai, kad šešių mėnesių perinamojo laikotarpio bendravimo periodas yra pakankamas emociniam tėvo ir sūnaus ryšio stiprinimui, šalims nepažeidinėjant perinamosios bendravimo tvarkos sąlygų, ir atitinka vaiko interesus, pagrįstai nustatė šešių mėnesių perinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos terminą. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad turėtų būti nustatytas ilgesnis perinamojo laikotarpio bendravimo periodas. Pažymėtina, kad tik nuo to, kaip nepilnamečio vaiko tėvai laikysis nustatytos pereinamojo bendravimo tvarkos, priklausys, ar bus pasiektas tikslas – atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovo skundo

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su iš jo priteistomis ieškovei bylinėjimosi išlaidomis, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, nes tikėtina, kad ieškovė bei jos dabartinė šeimyninė aplinka formuoja vaikui neigiamą atsakovo, kaip tėvo, įvaizdį, kas apsunkina ryšio tarp atsakovo ir vaiko palaikymą, todėl ieškovė yra atsakinga už susiklosčiusią situaciją ir atsakovas dėl to neturėtų patirti papildomų išlaidų.

47. Taigi, atsakovas teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

49. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

50. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

51. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

52. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

53. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

54. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

55. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas).

56. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 500 Eur atstovavimo išlaidas (500 Eur už ieškinio paruošimą, 200 Eur už atsiliepimo atskirąjį skundą paruošimą, 400 Eur už patikslinto ieškinio paruošimą, 1 400 Eur už konsultacijų, susijusių su byla, teikimą, prašymų ir paklausimų rengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose).

57. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

58. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies (80 procentų), ir į tenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 000 Eur patirtų išlaidas už advokato paslaugas ir iš ieškovės valstybės naudai priteisė 20 Eur žyminį mokestį bei 108,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

59. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos vyko penki teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 8 valandos, ir juose dalyvavo ieškovės atstovė, į tai, kad ieškovės atstovė rengė it teikė ieškinį, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į atskirąjį skundą, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus, nustatyta, kad ieškovės išlaidos už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, neviršija nustatytų dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovei suteiktų advokato teisinių paslaugų ir bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, galimas sugaišto laiko sąnaudas, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti Rekomendacijų 2 punkto pagrindu.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apskaičiavo pagal jų dydį patvirtinančius įrodymus ir pagrįstai paskirstė, laikydamasis CPK 93 straipsnyje išdėstytų proporcingumo taisyklių, o atsakovo esama turtinė padėtis, nereiškia teisinio pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad atsakovui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

61. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakovu, kad ieškovė ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pareiškė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – 80 procentų, apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria nustatyta bendravimo tvarka paliko nepakeistą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nepagrįstai kreipėsi ieškiniu į teismą, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis.

62. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. gruodžio 7 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos nustatyta, kad nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, šalims sutikus, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi pradėjo teisminės mediacijos taikymo procedūrą šioje civilinėje byloje ir 2022 m. gruodžio 15 d. perdavė ginčą teisminei mediacijai. Teismo mediatoriaus 2023 m. sausio 23 d. pranešime dėl teisminės mediacijos pabaigos nurodyta, kad teisminės mediacijos procesas civilinėje byloje baigtas, atsakovui atsisakius dalyvauti teisminės mediacijos procese. Aplinkybės, kad atsakovas atsisakė dalyvauti privalomojoje ikiteisminėje mediacijoje, o vėliau sutikęs dalyvauti teisminėje mediacijoje, atsisakė dalyvauti, įrodo, jog būtent atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes jis atsisakydamas dalyvauti mediacijoje neišnaudojo visų galimybių bandyti išspręsti ginčą taikiai. Atsakovui atsisakius dalyvauti mediacijos procese, šalių ginčas negalėjo būti sprendžiamas kitu būdu nei ginčo teisena, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio atsakovui. Tai gi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo.

63. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde prašė išdėstyti skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas.

64. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą yra nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, taip pat į tai, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016, 21 punktas).

65. Taigi klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 12, 178 straipsnis).

66. Atsakovas reikalavimo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nereiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šis klausimas nebuvo spręstas. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl dėl šios atsakovo apeliacinio skundo dalies detaliau nepasisakytina ir ji nenagrinėtina.

67. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, manydamas, jog dėl finansinės padėties nėra pajėgus iškart atlyginti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teikiant motyvuotą prašymą ir pagrindžiant jį reikiamais įrodymais (CPK 284 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

68. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą spręsdamas dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė procesines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantai, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

70. Nagrinėjamu atveju šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl nei ieškovei, nei valstybei už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė