- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-715-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00922-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- M. O.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. O. ieškinį atsakovui A. N. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. O. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo A. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Ieškiniu ji taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti atsakovo A. N. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. N. tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje nustatė laikiną atsakovo A. N. bendravimo su sūnumi J. N. tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi bet kurią savaitės dieną arba keletą dienų per savaitę (vadovaujantis J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), specialisto psichologo rekomendacijomis) pas psichologą arba psichoterapeutą vaiko gyvenamosios vietos mieste. Lankymosi ir bendravimo trukmę bei periodiškumą nustato specialistas psichologas arba psichoterapeutas. Atsakovas pasirūpina nemokamų konsultacijų gavimu arba sumoka už privačias konsultacijas. Atsakovas praneša ieškovei apie konsultacijų laiką ir trukmę ne vėliau, kaip prieš 3 dienas. Ieškovė įsipareigoja nustatytu laiku pristatyti sūnų J. pas psichologą arba psichoterapeutą ir po konsultacijos jį pasiimti.
3. Teismas nustatė, kad iš į bylą pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jis pasidarė uždaras, atsisako vykti iš namų su atsakovu, nekalba apie tėvą net pas psichologą, dėl to būtina imtis skubių priemonių, kurių pagalba būtų atkurtas ryšys tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovo, taip užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais.
4. Teismas sprendė, kad šalių santykiai šiuo klausimu yra konfliktiški ir pripažino, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. N. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė, vedina savanaudiškų paskatų, siekia silpninti A. N. ir jo sūnaus ryšį, nuolat daro įvairias kliūtis bendravimui, nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Teismas, priimdamas nutartį, kuria kardinaliai keičiama anksčiau teismo nustatyta bendravimo tvarka, neišklausė nei atsakovo pozicijos, nei įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą. Buvo remtasi vien nepagrįstais ir neįrodytais faktais, pateiktais pačios ieškovės ieškinyje, bei pateikta psichiatrės rekomendacija. Minėta psichiatrės išvada ir rekomendacija yra padaryta neaišku kuo remiantis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. O. prašo atsakovo A. N. atskirąjį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas nebendrauja su sūnumi nuotolinių priemonių pagalba, nors ieškovė skambinti sūnui nedraudžia ir negali uždrausti.
6.2. Nepilnametis šalių sūnus J. bijo vykti su atsakovu, tačiau jokių priežasčių nenurodo. Galimai nepilnametis vaikas nenori bendrauti su tėvu, kuris vartoja alkoholį. Paskutinį kartą nepilnametis vaikas pas atsakovą buvo išvykęs 2022 m. rugpjūčio 6-7 d. Tiek 2022 m. balandžio 2 d., tiek 2022 m. rugpjūčio 20 d. J. atsisakė vykti pas tėvą.
6.3. Kadangi nepilnametis vaikas J. N. kategoriškai atsisako pasilikti vienas su tėvu, tiek Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei, tiek psichologei nurodė, kad pas tėtį vykti su nakvyne nesutinka, nes bijo, tad teismo nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Dėl naujų įrodymų
9. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
11. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
12. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
13. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuria keičiama anksčiau teismo nustatyta bendravimo tvarka, neišklausė nei atsakovo pozicijos, nei įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą. Buvo remtasi vien nepagrįstais ir neįrodytais faktais, pateiktais pačios ieškovės ieškinyje, bei pateikta psichiatrės rekomendacija.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
17. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Pažymėtina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl yra pagrindo manyti, kad jau gali išreikšti savo nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėjo imtis iniciatyvos, kad būtų išklausyta jo nuomonė dėl bendravimo su tėvu.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant maksimalios vaiko interesu apsaugos, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant šį prašymą būtina išklausyti šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų argumentus. Teismas turi vertinti ne tik konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, bet išsireikalauti duomenis ir įrodymus apie šalių ir vaiko gyvenimo sąlygas bylos nagrinėjimo teisme metu.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.