Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Ejuda“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Ejuda“ ieškinį atsakovams A. K. ir Ž. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentų esmė

I. Atsakovų argumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Kauno apygardos teismas 2022-07-12 nutartimi iškėlė UAB „Ejuda“ bankroto bylą (bylos Nr. eB2-382-343/2023). Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis. Šia nutartimi, be kita ko, nustatytas 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

4. Kauno apygardos teismo 2023-02-14 nutartimi nutarta likviduoti uždarąją akcinę bendrovę „Ejuda“ dėl bankroto.

5. Byloje nustatyta, jog Bendrovei nuosavybės teisė priklauso dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. v, kurios vertė 32 298 Eur (VšĮ „Emprekis“ duomenys), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 36 628 Eur (VšĮ „Emprekis“ duomenys). Tačiau šis Bendrovės turtas nemokumo administratoriui perduotas nebuvo. Laikotarpiu nuo 2019-11-20 iki 2022-04-13 Bendrovės vadovu (direktoriumi) buvo A. K., o nuo 2022-04-13 iki bankroto bylos iškėlimo – Ž. B..

6. 2022-11-09 ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 68 926 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad bendrovei padarytą žalą sudaro nemokumo administratoriui neperduotas (vadovų prarastas) 68 926 Eur vertės bendrovės turtas – transporto priemonės. Kadangi neįmanoma nustatyti kurio iš atsakovų valdymo laikotarpiu turtas buvo prarastas, ieškovės teigimu, atsakovų atsakomybė yra solidarioji.

7. 2023-01-31 atsakovas Ž. B. ieškovės įgaliotam asmeniui perdavė dalį bendrovės dokumentų, tačiau joks ieškovės turtas perduotas nebuvo. Kaip nurodė nemokumo administratoriaus atstovė, dokumentų perdavimo metu (2023-01-31) atsakovas Ž. B. ieškovės įgaliotam asmeniui nurodė, jog jokio turto buvęs bendrovės vadovas A. K. jam neperdavė, priešingų duomenų neturi ir nemokumo administratorius.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas)

9. Ieškovė teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 68 926 Eur žalos atlyginimo ir nurodo, jog atsakovas neperdavė (prarado/neišsaugojo) ieškovei jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 32 298 Eur, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 36 628 Eur. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Nemokumo administratoriaus pateikti duomenys, gauti iš VĮ Regitra, patvirtina, jog iki šiol UAB „Ejuda“ vardu aukščiau minėtos transporto priemonės deklaruotos nuosavybės teise. Nors minėtos transporto priemonės automatiškai buvo išregistruotos pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių IX skyriaus 92.7 papunktį: pasibaigus transporto priemonės laikino įregistravimo terminui, tačiau tai nepaneigia nuosavybės teisės į šias transporto priemones. Duomenų apie šio turto nuosavybės teisės pasikeitimus byloje nėra, tokie dokumentai nemokumo administratoriui perduoti nebuvo.

10. Atsakovas A. K. laikotarpiu nuo 2019-11-20 iki 2022-04-13 buvo ieškovės vadovu (direktorius), o nuo 2022-04-13 iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovu buvo Ž. B., kuris iki nemokumo bylos įmonei iškėlimo teismo nutartimi buvo įpareigotas perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nors, viena vertus, jis šio įpareigojimo tinkamai neįvykdė, ir nei įmonės turto, nei šiai bylai reikšmingų dokumentų (pvz. turto priėmimo–perdavimo akto, transporto priemonių perleidimo dokumentų ir pan.) nemokumo administratoriui neperdavė. Kita vertus, pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, jog jam ginčo transporto priemonių neperdavė būtent prieš tai buvęs vadovas, t. y. atsakovas A. K.. Tą nemokumo administratoriui nurodė pats Ž. B., tiek tai pagrindžia byloje nustatytų aplinkybių visetas: laikotarpiu nuo 2019-11-20 iki 2022-04-13 bendrovės vadovu (direktoriumi) buvo A. K., ir tik nuo 2022-04-13 iki bankroto bylos iškėlimo (2022-07-12) – Ž. B.; Ž. B. tapus UAB „Ejuda“ direktoriumi įmonė jau faktiškai buvo nemokumo būsenoje ir jokios veiklos nevykdė (kreditoriai 2022-05-20 kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo), buvęs vadovas už 2021 m. neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų; Nemokumo administratoriaus atstovės vertinimu, Ž. B. vadovu tapo tik formaliai, siekiant prieš tai buvusiam vadovui A. K. išvengti teisinės atsakomybės (beje po to kai buvo gauti kreditorių pranešimai dėl nemokumo bylos kėlimo); Iš VĮ Regitra gauti duomenys patvirtina, kad nors iki šiol ginčo transporto priemonės deklaruotos nuosavybės teise UAB „Ejuda“ vardu, tačiau minėtos transporto priemonės automatiškai buvo išregistruotos pasibaigus transporto priemonės laikino įregistravimo terminui (atitinkamai 2021-08-20 ir 2021-11-20), kurias ketino perleisti (tai patvirtina, kad jo vadovavimo laikotarpiu buvo gauti savininko deklaravimo kodai („SDK“), kurie būtini siekiant parduoti transporto priemones) būtent buvęs vadovas A. K.; Jokių duomenų, jog atsakovui Ž. B. būtų perduotos ieškovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Ir nors teismas sutinka su nemokumo administratoriumi, jog paskutinysis vadovas, t. y. atsakovas Ž. B., pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą. Tačiau ieškinį grindžiant tik tuo, jog ginčo turtas nemokumo administratoriui perduotas nebuvo, nes vieno iš vadovų vadovavimo metu buvo prarastas, nėra pagrindo spręsti dėl paskutiniojo vadovo atsakomybės už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje (ieškovės atstovė nepageidavo papildyti ieškinio faktinį pagrindą). Nemokumo administratoriui nepateikus įrodymų, kad turtas buvusio vadovo A. K. buvo perduotas atsakovui Ž. B. bei teismui nustačius anksčiau minėtas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pastarojo (atsakovo Ž. B.) neteisėtų veiksmų. Darytina išvada, kad Ž. B. perduoti transporto priemones nemokumo administratoriui objektyviai negalėjo, kadangi pats jų (transporto priemonių) nebuvo gavęs iš ankstesnio vadovo – A. K.. Taigi, konstatuotina, jog pats turto neišsaugojimo faktas, atsakovui A. K. nepateikus įrodymų, jog turtas buvo perduotas naujajam vadovui, ar kam nors teisėtai perleistas, lemia išvadą, kad buvusio Bendrovės vadovo A. K. pareiga jį išsaugoti buvo pažeista (CK 2.87 straipsnis), tai leidžia konstatuoti šio atsakovo neteisėtus veiksmus.

11. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ir 68 926 Eur žalos dydis yra pagrįstas, atsakovas jo nepaneigė, taip pat yra nustatyti ir neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas A. K. neįrodinėjo, kad ieškovės turtas buvo neišsaugotas bei neperduotas naujajam vadovui, o iškėlus nemokumo bylą – nemokumo administratoriui ne dėl jo kaltės (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl atsakovo Ž. B. solidarios atsakomybės

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų solidariąją atsakomybę grindžia tuo, jog neįmanoma nustatyti kurio iš atsakovų valdymo laikotarpiu turtas (transporto priemonės) buvo prarastas, todėl atsakovų atsakomybė yra solidarioji, prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-429-313/2015, pateiktais išaiškinimais.

13. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teismas nesiremia ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016, kurioje buvo sprendžiami dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovų solidarios atsakomybės už atsiskaitomosiose sąskaitoje buvusių lėšų praradimą, kai bendrovės vadovę (direktorę) jos ligos laikotarpiu pavadavo vyr. buhalterė, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-429-313/2015, kurioje ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad bendrovė žalą patyrė dėl to, kad atsakovai, skirtingais laikotarpiais vadovavę bendrovei, nesudarė apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti kiekvieno jų vadovavimo laikotarpiu buvusio įmonėje turto vertę, neperdavė įmonės bankroto administratoriui turto bei lėšų, taip pat dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turėtų/gautų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje ir jos naudai, bendrovės turėto turto realizavimą ir iš to gautų lėšų panaudojimą, kadangi jos nelaikytinos precedentu, nustatant bendrovės vadovų, vadovavusių skirtingais laikotarpiais, civilinę atsakomybę dėl konkretaus turto (transporto priemonių) neperdavimo (praradimo) nemokumo administratoriui.

15. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.

16. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste, ieškovei iš esmės tvirtinant, kad solidarioji atsakomybės taisyklė šiuo atveju taikytina, nes yra neįmanoma nustatyti kurio iš atsakovų valdymo laikotarpiu turtas (transporto priemonės) buvo prarastas. Tačiau su tuo būtų pagrindas sutikti, jeigu ieškinys būtų grindžiamas atsakovų veiksmų bendrumu pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis ar nebūtų galima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Šiuo atveju ieškovei ieškinį grindžiant tik tuo, kad abu atsakovai, turėję pareigą perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones nemokumo administratoriui, šią pareigą pažeidė ir transporto priemones prarado, bei byloje nustačius labiau tikėtiną aplinkybę, kad būtent bendrovės vadovas A. K. pažeidė pareigą išsaugoti bendrovės turtą (transporto priemones) bei jį perduoti naujajam vadovui ar iškėlus nemokumo bylą – nemokumo administratoriui, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo Ž. B. neteisėtų veiksmų bei jam taikyti solidariąją atsakomybę. Taigi, ieškinys atsakovo Ž. B. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis).

17. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-429-313/2015, išaiškino, kad prezumpcija negalima, jei neaišku, ar atsakovas iš viso atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Dėl procesinių palūkanų

18. Tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. K. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovės atstovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

21. Kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 1 259 Eur žyminis mokestis, ieškinį patenkinus, valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo A. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

22. Byloje teismas patyrė 73,04 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį patenkinus, valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo A. K.. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei UAB „Ejuda“ iš atsakovo A. K. 68 926 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt šešių eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atsakovo Ž. B. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 1 259 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 73,04 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 04 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.