Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „EJUDA“ ieškinį atsakovams A. K. ir Ž. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

16. Ieškovė, atskirsdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro išrašą apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, BUAB „EJUDA“ nemokumo administratoriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą „Dėl duomenų, dokumentų ir turto perdavimo“, atsakovo Ž. B. 2023 m. sausio 13 d. panešimą nemokumo administratoriui.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Apeliantas naujais įrodymais siekia pagrįsti, kad ginčo transporto priemones pardavė, todėl negali jų perduoti nemokumo administratoriui. Apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai susijęs su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir įrodinėjamomis aplinkybėmis. Ieškovė atsiliepime išdėstė argumentus dėl apelianto naujų rašytinių įrodymų, todėl jų turinys negali sukurti netikėtumo kitai šaliai ir bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovui apie bylą pirmosios instancijos teisme pranešta taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktas 2021 m. liepos 21 d. ir 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitas faktūras. VĮ „REGITRA“ duomenys (su istorija) jau yra bylos medžiagoje, todėl šie įrodymai nepriimami, nes yra pertekliniai.

19. Ieškovės pateikti įrodymai susiję su apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinybę pateikti BUAB „EJUDA“ nemokumo administratoriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą ir buvusio bendrovės vadovo pranešimą lėmė apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, todėl šie įrodymai priimami. Ieškovės pateiktas VĮ Registrų centro išrašas apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą jau yra bylos medžiagoje. Be to, teismas, esant poreikiui, gali naudotis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to, ieškovės pateiktas VĮ Registrų centro išrašas nepriimamas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

22. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi bendrovė pripažinti likviduojama dėl bankroto.

23. BUAB „EJUDA“ nemokumo administratorius nustatė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių transporto priemonių buvęs BUAB „EJUDA“ valdymo organų nariai nemokumo administratoriui neperdavė.

24. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BUAB „EJUDA“ ieškinį dėl žalos priteisimo iš buvusių bendrovės vadovų A. K. ir Ž. B., nustatė, kad ginčo transporto priemonių Ž. B. nemokumo administratorei neperdavė, nes jų nebuvo gavęs iš anksčiau vadovo pareigas ėjusio A. K. Dėl to, ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo Ž. B. žalą atmetė. Ši sprendimo dalis įsiteisėjusi.

Dėl apelianto informavimo apie bylą

25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jam nebuvo pranešta apie nagrinėjamą bylą, taip suvaržant jo galimybę gintis nuo ieškovės pareikšto ieškinio, pateikti duomenis, pagrindžiančius pareikštų reikalavimų nepagrįstumą.

26. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021).

27. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

28. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

29. CPK 123 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo XII-2751 redakcija) įtvirtinta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

30. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 27 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. išsiuntė apeliantui procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti (DOK-30041). 2022 m. gruodžio 2 d. apeliantui procesiniai dokumentai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat grįžo neįteikti (DOK-31881). Teismas, pagal VSDFV duomenis, nustatė, kad apeliantas nedirba. Apeliantui 2022 m. gruodžio 21 d. pakartotinai išsiųsti procesiniai dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurių atsakovui įteikti asmeniškai ir (ar) kartu gyvenantiems šeimos nariams nepavyko, todėl apeliantui 2022 m. gruodžio 28 d. paliktas pranešimas apie įteiktus procesinius dokumentus (DOK-3119). Apeliantui siųsti procesiniai dokumentai pašte buvo saugomi trisdešimt dienų, tačiau apeliantas jų neatsiėmė. Tokia pačia tvarka apeliantas informuotas apie byloje paskirtą teismo posėdį (DOK-11261).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėja, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu faktiškai negyvena. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodo, kad jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (DOK-16507), tačiau net ir apeliaciniame procese teismo priimtų procesinių dokumentų, siunčiamų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, neatsiima (DOK-20774). Asmeniui vengiant priimti ir (ar) atsiimti pašte jam siunčiamą korespondenciją, teismas neturi objektyvios galimybės procesinius dokumentus įteikti asmeniškai. Apeliantas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu nesinaudoja, aktyvuotos paskyros neturi, todėl procesinių dokumentų įteikti per elektroninių paslaugų portalą galimybės taip pat nėra.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų galimų veiksmų, kad procesiniai dokumentai apeliantui būtų įteikti asmeniškai, tačiau apeliantas jam siunčiamos korespondencijos neatsiima. Dėl to šioje konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje situacijoje buvo teisinis pagrindas taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad procesinis dokumentas (neįteikus jo asmeniškai gavėjui, o palikus adresato deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje) laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

35. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

36. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

37. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas (buvęs bendrovės vadovas) pažeidė pareigą išsaugoti bendrovei priklausantį turtą – ginčo transporto priemones. Apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo transporto priemonių naujajam bendrovės vadovui neperdavė, tačiau nurodė, jog minėtą turtą pardavė užsienio piliečiams. Apelianto teigimu, šias aplinkybes įrodo VĮ „REGITRA“ duomenys ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

39. Pagal VĮ „REGITRA“ duomenis bendrovė nuo 2018 m. kovo 29 d. buvo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ VIN kodas: (duomenys neskelbtini) valdytoja. Lizingo davėjas Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialas šią transporto priemonę 2021 m. liepos 21 d. turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn akto pagrindu perdavė UAB „EJUDA“ nuosavybėn. Tą pačią dieną VĮ „REGITRA“ deklaruotas savininko pasikeitimas, savininke nurodant UAB „EJUDA“ ir atliktas laikinas transporto priemonės įregistravimas. 2021 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonė išregistruota iš registro vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-445, (toliau – Taisyklės) 92.7 papunkčiu, t. y. pasibaigus transporto priemonės laikino įregistravimo terminui. VĮ „REGITRA“ savininko pasikeitimas nedeklaruotas.

40. Pagal VĮ „REGITRA“ duomenis bendrovė nuo 2019 m. sausio 25 d. buvo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ VIN kodas: (duomenys neskelbtini) valdytoja. Lizingo davėjas Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialas šią transporto priemonę 2021 m. spalio 20 d. turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn akto pagrindu perdavė UAB „EJUDA“ nuosavybėn. Tą pačią dieną VĮ „REGITRA“ deklaruotas savininko pasikeitimas, savininke nurodant UAB „EJUDA“ ir atliktas laikinas transporto priemonės įregistravimas. 2021 m. lapkričio 20 d. transporto priemonė išregistruota iš registro pasibaigus transporto priemonės laikino įregistravimo terminui (Taisyklių 92.7 papunktis). VĮ „REGITRA“ savininko pasikeitimas nedeklaruotas.

41. Apeliantas teigia, kad ginčo transporto priemones perleido Kazachstano ir Uzbekistano piliečiams ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą IT serija Nr. 10 ir 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą IT serija Nr. 4.

42. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Pagal PVM 79 straipsnio 11 dalį PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. Elektronine PVM sąskaita faktūra laikoma PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodomi nustatyti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai ir kuri yra išrašyta ir gauta elektroniniu formatu. Elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas. Asmuo, kuris pagal šį įstatymą privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, taip pat turi nustatyti būdus, kuriais užtikrinamas PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumu laikomas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, tapatybės tikrumas, o PVM sąskaitos faktūros turinio vientisumas – rekvizitų, kurie PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi pagal šį įstatymą, pakeitimų nebuvimas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Elektroninės PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas taip pat gali būti užtikrinamas ir tokiais būdais: 1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme; 2) taikant elektroninių duomenų apsikeitimo priemones, kaip jos apibrėžtos 1994 m. spalio 19 d. Komisijos rekomendacijos 1994/820/EB dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis teisinių aspektų 1 priedo 2 straipsnyje, jeigu susitarime dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis numatyta taikyti procedūras, kuriomis užtikrinamas duomenų kilmės autentiškumas ir vientisumas.

44. Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos nei pardavėjo atstovo (apelianto), nei pirkėjų. Kitų duomenų galinčių patvirtinti ginčo transporto priemonių perdavimą užsienio valstybių piliečiams (perdavimo priėmimo aktų, pirkimo – pardavimo sutarčių, muitinės deklaracijų ir pan.) apeliantas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirkėjai sumokėjo PVM sąskaitose faktūrose nurodytą transporto priemonių kainą ir šios lėšos būtų apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Minėtos PVM sąskaitos faktūros nemokumo administratoriui su kitais bendrovės dokumentais neperduotos, ginčo transporto priemonių perleidimo sandoriai ir savininkų pasikeitimas VĮ „REGITRA“ nedeklaruoti. Apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą užtikrinti, kad ginčo transporto priemonių sandoriai, jeigu tokie buvo sudaryti, būtų tinkamai įforminti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, kad ginčo transporto priemonės automatiškai išregistruotos pasibaigus laikino įregistravimo terminui ir (ar) SDK suteikimas, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina apelianto nurodytų perleidimo sandorių sudarymo fakto ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų autentiškumo bei jų turinio vientisumo.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo transporto priemones realiai perleido trečiųjų šalių užsienio piliečiams. Taigi, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, eidamas juridinio asmens vadovo pareigas, neišsaugojo bendrovei priklausančio turto ir šie apelianto veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

47. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 178 straipsnio nuostata, įtvirtinanti šalių įrodinėjimo pareigą, reiškia ne tik reikalavimą teikiančios šalies pareigą pateikti jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus, bet ir kitos šalies, nesutinkančios su jai reiškiamu reikalavimu, pareigą pateikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Šiuo aspektu vien šalies išreikšta abejonė kitos šalies pateikto įrodymo tinkamumu ar patikimumu nėra pakankama – teismui turi būti pateikiami CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, paneigiantys kitos šalies pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

48. Nustatydamas iš apelianto priteistos žalos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie analogiškų transporto priemonių vidutines rinkos kainas. Nors apeliantas teigia, kad ginčo transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos ir nusidėvėjusios, todėl jų vertė yra daug mažesnė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pirkimo – pardavimo sutarčių ir (ar) kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodyti ginčo transporto priemonių defektai ir (ar) gedimai byloje taip pat nėra. Ginčo transporto priemonių perleidimo sandoriai VĮ „REGITRA“ nedeklaruoti. Bendrovės nuosavybės teise registruotos transporto priemonės ieškovės nemokumo administratoriui neperduotos. Apelianto teigimu, šių transporto priemonių Lietuvoje nėra, jomis disponuoja užsienio valstybių (ne ES narių) piliečiai. Dėl to nėra objektyvių galimybių ginčo transporto priemones apžiūrėti ir nustatyti individualią jų vertę.

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir tai, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys teismų praktikoje laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020), konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisiamos žalos dydį nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Apeliantas neįrodė, kad ginčo transporto priemonių vertė yra kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis).

50. Apeliacinio skunde išdėstyti samprotavimai dėl galimybės išreikalauti duomenis iš autoservisų, į kuriuos, apelianto teigimu, užsienio valstybių piliečiai ginčo transporto priemones pristatė remontuoti, yra deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių duomenų, į kokius konkrečius ir kur esančius autoservisus užsienio valstybių piliečiai kreipėsi dėl ginčo transporto priemonių remonto. Taigi, apelianto pasvarstymai dėl duomenų gavimo iš neidentifikuotų asmenų yra neįgyvendinami (CPK 199 straipsnio 1 dalis).

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra visos būtinos sąlygos apelianto civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apelianto žalą už neišsaugotą bendrovės turtą.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo atsakomybę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

53. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.