- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- TS-39-610/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63608-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
Teikimas (Skundas) Nr. TS-39-610/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63608-2015-4
2022 m. gegužės 19 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-523 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo pakeisti 2022 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-523 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistasis teistas 7 kartus, vieną kartą buvo paleistas lygtinai, būdingas nusikalstamų veikų modelis- nusikalstamos veikos nuosavybei. Prokuroras pažymi, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė du administracinius nusižengimus ir pažeidė bausmės atlikimo sąlygas, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Prokuroras mano, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Prokuroras mano, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, prašo prokuroro skundo netenkinti. Nuteistasis pažymi, kad aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, yra skatintas, kas patvirtina jo siekį taisytis ir keistis tinkama linkme, išreiškęs norą dirbti. Mano, kad jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietas. Bausmės atlikimo metu jis pakeitė požiūrį į gyvenimą ir vertybes, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą bei teisingą gyvenimą, prašo taikyti intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, kad A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, kai tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymas atidėtas. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai ir 10 dienų.
Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, išėjęs į laisvę turės kur dirbti ir gyventi, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, išreiškęs norą dirbti, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi visais atvejais privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nustatyta, kad nuteistasis teistas 3 kartus (ankstesni teistumai išnykę), šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už penkių nusikalstamų veikų padarymą iš kurių dvi yra apysunkiai nusikaltimai. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis panaikintas, nes nuteistasis padarė du administraciniu nusižengimus ir nevykdė probacijos sąlygų. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, jo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu rodo, jog teismo parodytas pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, buvo nepateisintas, nuteistasis nesilaikė bausmės atlikimo tvarkos bei toliau pažeidinėjo įstatymus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę 82 balus atitinkančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2021-11-04 nuteistajam buvo nustatyta 84 balus atitinkanti rizika. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai: būdingas nusikalstamo elgesio modeli, nelinkęs laikytis teismo skirtų įpareigojimų, tam tikros problemos su finansinių problemų sprendimu ir vykdymu, netinkamų draugų pasirinkimas ir pasidavimas jų įtakai, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Išlieka net du riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš esmės tiesiogiai susiję su lygtinio paleidimo vykdymo tvarka, įpareigojimais, priežiūra ir ribojimais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.
Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo atveju grįš pas šeimą, įsidarbins, nuteistajam yra palankios, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Be to, pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės, su darbine veikla susijusios aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikaltimus, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Paminėtos aplinkybės nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė, t. y. nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį rinktis tik teisėtus elgesio variantus. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su šeima ir artimaisiais) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 81/04-523 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.