- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-610-195/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63608-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- J. B., D. J., N. G., A. R., A. A., G. V., R. T.
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas, Agata Aganauskienėsir
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos Arūno Budrio, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) gynėjos advokatės Agatos Aganauskienės ir nuteistojo D. J. (D. J.) gynėjo advokato Kazimir Poplovuchino apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo,
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu atidedant paskirtos bausmės vykdymą 3 metams) paskirta bausme, ir J. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais.
D. J. (D. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti N. G., A. R. (A. R.), A. A., G. V., R. T., tačiau jų atžvilgiu skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. J. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R. bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: 2015 m. gruodžio 15 d. apie 22.00 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, susitaręs su J. B., iš N. G., už 12 eurų įgijo nedidelį kiekį – 0,093 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po ko J. B. ir A. R. neteisėtai ją laikė automobilyje „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. gruodžio 15 d. 22.40 val., kol policijos pareigūnai, išvažiavus iš kiemo, esančio Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. D. J. su N. G. veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, vardu J., turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, šią medžiagą įgijo bei išsiuntė. D. J. neteisėtai organizavo, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovo, o N. G. ją vykdė, o būtent: D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. 21.27 val. iki 2015 m. gruodžio 14 d. 20.04 val. davė nurodymus asmeniui, vardu J., susitikti su N. G. ir perduoti jai psichotropinę medžiagą, o N. G. nurodė nuvykti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), ir susitikti su asmeniu, vardu J., bei paimti iš pastarojo maišelį su psichotropine medžiaga, 2015 m. gruodžio 2 d. 23.11 val. D. J. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), parašė SMS žinutę N. G. su adresu, kuriuo reikia išsiųsti paimtą psichotropinę medžiagą: „G. B. Z. (duomenys neskelbtini), s.“, po ko N. G., veikdama pagal D. J. nurodymą, 2015 m. gruodžio 6 d. vakare, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), susitiko su nenustatytu asmeniu, vardu Jura, kur N. G. iš J., turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, kurios dalį perdėjo į atskirą maišelį ir 2015 m. gruodžio 8 d. 0,002 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA išsiuntė G. B., adresu (duomenys neskelbtini), po ko šis siuntinys pašte buvo sulaikytas ir policijos pareigūno paimtas. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui J. B. gynėja advokatė A. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį ir jos ginamajam paskirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tai yra baudą. Savo skunde advokatė nurodo, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme prisipažino, jog pats vartojo narkotines medžiagas, pirko juos sau, davė išsamius parodymus, nieko nenuslėpė. Advokatės manymu, jos ginamajam paskirta per griežta ir neteisinga bausmė, atkreipia teismo dėmesį, jog prokuroras pirmosios instancijos teisme prašė nuteistajam skirti kitą bausmės rūšį, o būtent baudą.
4. Advokatės teigimu, pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių su J. B. asmenybe ir susiklosčiusiomis gyvenimo aplinkybėmis, parinko akivaizdžiai per griežtą, bausmės tikslus negalinčią įgyvendinti bausmę. Nurodo, jog dėl savo elgesio jos ginamasis jaučia didelę gėdą, vertina savo elgesį kaip netinkamą ir nepriimtiną visuomenėje, iki šiol atgailauja, sirgo priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, būtent tai tapo daugumos jo problemų gyvenime priežastimi. Neatsakingas elgesys buvo išprovokuotas esamos tada priklausomybės, artimųjų palaikymo ir pagalbos stokos.
5. Advokatė taip pat nurodo, jog J. B. tvirtai apsisprendęs jokių psichiką veikiančių medžiagų nevartoti, yra jauno amžiaus, nori pakeisti savo gyvenimo būdą, dirba, geranoriškai bendradarbiauja su Vilniaus apygardos probacijos tarnybos specialistais, yra kontroliuojamas, vykdo jų rekomendacijas. Prašo suteikti galimybę J. B. parodyti, kad jis geba pasitaisyti, tapti visaverčiu visuomenės nariu.
6. Advokatė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54 straipsniais ir baudžiamojo proceso kodekso 1, 20, 305 straipsniais bei teisingumo principu, pažymi, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai — bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Nurodo, jog turi būti teisingai įvertinta kaltininko asmenybė.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui D. J. gynėjas advokatas Kazimir Poplovuchino prašo nepripažinus ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis įrodymais, priimti sprendimą panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 327 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais arba alternatyviai prašo pripažinus ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis įrodymais pakeisti nuosprendį - bausmės dydį sumažinti iki laikiname sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, iki nuosprendžio priėmimo dienos BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.
8. Skunde advokatas vadovaudamasis baudžiamosios teisės teorija ir BK 24 straipsnio nuostatomis nurodo, kad kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, gali būti vertinami dvejopai: kaip bendrininkavimas ir kaip prisidėjimas prie nusikalstamos veikos. Pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. J. davė vienodus parodymus, kad jam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuteistieji M. A. ir D. R. prašė jo laisvėje rasti žmogų, galintį „Sexshopo“ medžiagą, pastarieji asmenys garantavo, kad tai ne narkotikai, persiųsti į kitą miestą. Nurodė, kad jo ginamasis kreipėsi į savo žmoną N. G. Advokato teigimu, D. J. nei asmeniui Juros vardu, nei N. G. jokių nurodymų nedavė, jokio noro (tyčios) jis ir jo žmona platinti narkotikų neturėjo, jokios žinutės su adresu kam siųsti narkotinę medžiagą N. G. nerašė. Būdamas Vilniaus pataisos namuose jokio telefono neturėjo, o jo žmonos telefono numerį žinojo M. A. ir D. R., kurie ir galėjo siųsti jai žinutes. Jo parodymus patvirtino ir jo žmona N. G. Atkreipia teismo dėmesį, kad asmuo vardu J. nenustatytas ir jo atžvilgiu tyrimas neišskirtas į atskirą tyrimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio l dalis).
9. Advokato įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, kad D. J. tyčia bendrininkavo su M. A. ir D. R. darant nusikalstamą veiką.
10. Advokatas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nepaisant to, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista poėmio atlikimo tvarka centriniame pašte, tačiau šio tyrimo veiksmo gauti duomenys, pripažinti įrodymais, kadangi patikrinus jų patikimumą, dėl šio poėmio rezultatų patikimumo abejonių nekyla, dėl poėmio atlikimo tvarkos pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymus garantuojamos kaltinamųjų teisės, tai, kad nebuvo sankcionuotas atliktas poėmis, savaime nepažeidžia esminių kaltinamųjų teisių, kadangi pažeidimas buvo ištaisytas teisiamojo posėdžio metu. Nurodo, kad tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir BPK 148 straipsnio l dalies reikalavimams. Advokatas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi nepatvirtino Vilniaus m. 6-ojo PK KP skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2015 m. gruodžio 15 d. atlikto pašto siuntos, adresuoto G. B. poėmio teisėtumą, nurodydamas, kad BPK 148 straipsnyje yra speciali norma, numatanti pašto siuntų poėmio atlikimo tvarką. Šio straipsnio nuostatos numato jog daryti pašto siuntų poėmį leidžiama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ignoruoja to paties teismo priimtą nutartį, kuri nebuvo apskųsta, ar panaikinta. Šio neteisėto tyrimo veiksmo pagrindu ir buvo suformuotas kaltinimas D. J. pagal BK 260 straipsnio l dalį. Tokiu būdu, buvo pažeistos BK 2 straipsnio 1 ir 4 dalys D. J. atžvilgiu. Teismas nenurodė, kaip jis ištaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje ir BPK 148 straipsnio l dalyje reikalavimų pažeidimus.
11. Advokato teigimu, apklausiami ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu liudytojais Ž. Š. ir (duomenys neskelbtini) centrinio pašto specialistas K. S. nenurodo, kad poėmio metu paimtas pašto siuntos (voko) turinys būtų buvęs supakuotas į polietileninį maišelį ir jam suteiktas Nr.0126306. Apie tai, kad 2015 m. gruodžio 15 d. neteisėto poėmiu, metu paimtas pašto siuntos (voko) turinys būtų buvęs sudėtas į plastikinį paketą Nr.0126306 pirmą kartą paminėtas 2016 m. sausio 15 d. LP KTC specialisto, Nr. l40-(1679)-ISl-260 išvados aprašomoje dalyje.
12. Savos skunde advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 15 d. pašto siuntos (voko) poėmio protokole, kurį surašė Vilniaus 6-ojo PK skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. Š., užfiksuota, kad susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, yra popieriniame pakete, tuo įsitikino jį praplėšęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus jį kaip liudytoją jis parodė, kad susmulkinta augalinės kilmės medžiaga buvo polietileniniame permatomame paketėlyje ir jo atidaryti nereikėjo. LP KTC išvados Nr.140-(1679)-IS1-260 aprašomoje dalyje nurodyta, kad „baltos spalvos voke, kuriame yra dovaninis vokas su žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga“. Kaip matyti neteisėto poėmio būdu, paimtas pašto siuntos (voko) turinys LP KTC specialistams buvo pateiktas ne popieriniame maišelyje (poėmio protokolas) ir ne persišviečiamame polietileniniame maišelyje (Ž. Š. parodymai), o dovaniniame voke.
13. Advokato įsitikinimu, pašto siuntos (voko) atplėšimas ir siuntos turinio patikra atlikta pažeidžiant BPK 148 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis BPK straipsnis nustato, kad teisę tikrinti paimtų pašto siuntų turinį turi prokuroras, teisėjas ir teismas. BPK 149 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Advokato nuomone, poėmio metu išimta medžiaga ir LP KTC ištirta medžiaga yra skirtingos.
14. Advokato manymu, tyrimas nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp D. J. ir M. A. parodymų dėl nurodymų davimo vaikinui vardu “J“, nurodymų davimo N. G. dėl „ žolės“ paėmimo. Taip pat nepašalinti prieštaravimai tarp M. A. ir N. G. parodymų, tais pačiais klausimais.
15. Advokato įsitikinimu, tyrimo metu nenustatytos šios svarbios bylai aplinkybės, tai yra nenustatyta asmens vardu „J“ asmenybė, jis neapklaustas dėl nurodymo susitikti su N. G., kokią ir kokį kiekį „žolės“ jis perdavė N. G., nesulaikytas ir neišimtas iš pašto siuntos (vokas), kurį L. M. siuntė G. B. į Šiaulius. Tai atlikus būtų nustatyta galimai narkotinės medžiagos pavadinimas, kiekis, ar pagal savybes tai ta pati medžiaga kurią L. M. gavo iš N. G. ir pan.
16. Advokatas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi, BPK 44 straipsniu nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
17. Advokatas taip pat nurodo, jog teismo posėdžio metu apklaustas Vilniaus m. 6-ojo PK skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. Š. parodė, kad D. J. tyrimo metu geranoriškai davė parodymus apie M. A. ir kitas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra bendradarbiavo su tyrimu. Pažymi, kad BK 59 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Atkreipia teismo dėmesį, jog žinant, kokia tvarka egzistuoja laisvės atėmimo vietose, D. J. negalėjo nevykdyti M. A. prašymo surasti žmogų laisvėje siuntos persiuntimui, kadangi tokio prašymo neįvykdymas sukeltų jam sunkias pasekmes.
III. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė O.A.Kolbienė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo J. B. gynėja advokatė A. Aganauskienė prašė skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, jos ginamajam paskirti švelnesnę bausmę - baudą, nuteistojo D. J. gynėjas advokatas K. Poplovuchinas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.
V. Apeliaciniai skundai atmetami.
18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistajam J. B. paskirtos bausmės
19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą – J. B. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad baudžiamojo nusižengimo padarymo metu buvo teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, vėliau teistas dar vieną kartą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t.4., b.l.22-23), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta J. B. paskyrus arešto bausmę. Akivaizdu, jog nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, teismo jam suteikto pasitikėjimo nepateisino (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam buvo paskirta 10 MGL, 1300 Lt dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje), toliau daro nusikalstamas veikas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai J. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką arešto bausmę. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad J. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą už baudžiamąjį nusižengimą skiriamą arešto bausmės vidurkį. Todėl laikyti, jog nuteistajam paskirta per griežta ir neteisinga bausmė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
20. Atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. B. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, ji nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, švelninti skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ir paskirti kitos rūšies bausmę advokatės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde advokatės nurodytos aplinkybės, kad jos ginamasis sirgo priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, neatsakingas elgesys buvo išprovokuotas esamos tuomet priklausomybės, artimųjų palaikymo ir pagalbos stokos, kad jis tvirtai apsisprendęs nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, yra jauno amžiaus, nori pakeisti savo gyvenimo būdą, dirba, geranoriškai bendradarbiauja su Vilniaus apygardos probacijos tarnybos specialistais, vykdo jų rekomendacijas nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
21. Svarbu ir tai, kad apylinkės teismas įvertinęs aplinkybes, jog nuteistasis kaltę pripažino dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, dirba, šį baudžiamąjį nusižengimą padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra praėję daugiau negu du trečdaliai bausmės vykdymo atidėjimo, kurio sąlygas per šį laikotarpį jis iš esmės vykdė, padarė išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realios jos atlikimo, todėl nusprendė jos vykdymą atidėti.
Dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo ir nuteistajam D. J. paskirtos bausmės
22. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas K.Poplovuchinas apeliaciniu skundu prašo nepripažinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo ginamojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti arba alternatyviai, pripažinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais nuosprendį pakeisti D. J. paskirtos bausmės dydį sumažinti iki laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko.
23. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo teisėtais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį D. J. atžvilgiu.
24. Nors nuteistojo gynėjo teigimu, D. J. jokių nurodymų savo sutuoktinei N. G. nedavė, jokio noro (tyčios) platinti narkotikus neturėjo, žinutės su nurodymais kam siųsti narkotinę medžiagą nerašė, kadangi būdamas pataisos namuose neturėjo telefono, o ikiteisminio tyrimo metu atliktas pašto siuntos poėmis negali būti pripažintas teisėtu įrodymu, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje surinkti duomenys, o būtent:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato (toliau – PK) nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamo N. G. buvo nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. nenustatytas vyras, skambinęs iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė, kad ji išsiųstų voką su galimai narkotinėmis medžiagomis adresu G. B., (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l.32);
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Šeštojo PK KPS vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2016 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-63608-15 buvo nustatyta, kad nuteistasis D. J., atliekantis bausmę, naudojosi telefonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ( t.3, b.l.1);
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Šeštojo PK nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2015 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.01-01-63608-15 telefonu buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, adresu (duomenys neskelbtini), yra sulaikytas vokas adresuotas G. B., (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l.17);
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Šeštojo PK elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame yra užfiksuoti pokalbiai ir žinutės tarp D. J. ir N. G., iš kurių matyti, kad D. J. prašo suteikti jam paslaugą, išsiųsti jo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), laišką, išsiunčia SMS žinutę su nurodytu adresu ir pavarde, nurodo, kur nuvažiuoti pasiimti siuntą, duoda nurodymus, kad siunta nebūtų apčiuopiama rankomis voke ir pan.(t.2., b.l. 135-198);
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas atlikti nesankcionuotą poėmį pas (duomenys neskelbtini) centrinio pašto teisės ir administravimo tarnybos specialistą K. S., paimant voką, adresuotą G. B., (duomenys neskelbtini) ( t.1., b. l. 19);
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Šeštojo PK 2015 m. gruodžio 15 d. poėmio protokole užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 15 d. nuo 11.10 val. iki 11.20 val. buvo atliktas poėmis (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu AB Lietuvos paštas Teisės ir administravimo skyriaus tarnybos specialistas K. S. savanoriškai atidavė voką, adresuotą G. B., (duomenys neskelbtini). Praplėšus voką, viduje rastas atvirukas, kuris buvo užklijuotas ir įdėtas į įdėkliuką. Atplėšus atviruką, jame rastas popierinis paketėlis, kuriame buvo rastos žalios spalvos augalinės kilmės, galimai narkotinės, medžiagos. Poėmio metu paimtas ir supakuotas į polietileninį maišelį Nr. 0126306 vokas su atvirute ir popieriniu paketėliu, kuriame rasta galimai narkotinė medžiaga ( t.1., b. l. 20-27);
25. Įvertinus ankščiau nurodytus duomenis pilnai sutinkina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nustatyta tvarka nepatvirtinus atlikto poėmio teisėtumo, tyrimo metu naudojant nesankcionuoto poėmio rezultatus, buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu, vadovaujantis suformuota teismų praktika, įvertinti, ar padarytas pažeidimas yra esminis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.
26. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas 2015 m. gruodžio 15 d. atliktu poėmiu gautų duomenų patikimumą, atliko papildomus tyrimo veiksmus ir patikrino gautų duomenų patikimumą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti poėmį atlikęs tyrėjas Ž. Š. bei pašto darbuotojas K. S. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad N. G. bendrauja su D. J., kuris jai nurodinėja atlikti nusikalstamus veiksmus, tai yra platinti narkotikus, nurodė dalį narkotikų gautų iš Juros persiųsti į Šiaulius, dalį atnešti į įkalinimo įstaigą. Liudytojas nurodė, kad buvo gauta duomenų, kokiu adresu, kam bus siunčiamos narkotinės medžiagos į (duomenys neskelbtini), buvo informuotas pašto skyrius, taip pat buvo gauti duomenys, kad vokas jau atkeliavo. Liudytojas parodė, kad tą pačią dieną buvo nuvykta į Šiaulius, vokas buvo apimtas poėmio būdu iš pašto skyriaus atsakingo asmens K. S., vokas su atvirute ir popieriniu paketėliu paimtas ir supakuotas į polietileninį maišelį Nr. 0126306, kuriame rasta galimai narkotinė medžiaga (t.7, b.l.82-88). Liudytojas K. S. parodė, kad jam dirbant Šiaulių centriniame pašte buvo gautas pareigūnų nurodymas sulaikyti laišką, kai buvo gautas laiškas apie jį buvo pranešta ikiteisminio tyrimo institucijai, atvyko pareigūnas ir jo akivaizdoje atidarė voką, jame buvo atvirukas su maišeliu, kuriame buvo kažkokia žalia medžiaga (t.7., b.l.158-160). Pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr.140-(1679)-IS1-260 nustatyta, kad specialistui tirti buvo pateiktas vokas, kuriame yra žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (paketas Nr. 0126306). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žalios spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje iš voko (paketas Nr. 0126306), kurią 2015 m. gruodžio 15 d. siuntė N. G. į (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga - MDMB-CHMICA(metil(S)-2-(l-(cikloheksilmetil)-lH-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB-CHMINACA), kurio masė yra 0,002 g ( t.3, b. l. 33-39).
27. Taigi, patikrinus byloje nustatytus duomenis konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nors ir buvo pažeista poėmio atlikimo tvarka, tačiau po šio tyrimo veiksmo gauti duomenys, patikrinus jų patikimumą, sąsajumą su kitais byloje esančiais įrodymais, apylinkės teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, kuriais teismas vadovavosi, dėl šio poėmio rezultatų patikimumo apeliaciniam teismui abejonių nekyla. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti ankščiau paminėti liudytojai patvirtino, kad pašto patalpose būtent adresu G. B., (duomenys neskelbtini), siųstas vokas buvo paimtas su jame buvusia žalios augalinės kilmės medžiaga. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga voke su atvirute ir popieriniu paketėliu buvo supakuota į polietileninį maišelį Nr. 0126306. Konkrečiai ši medžiaga buvo ištirta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ir nustatyta, kad tai yra psichotropinė medžiaga – MDMB-CHMICA. Byloje nėra duomenų, kad tyrimui buvo perduota ne poėmio metu paimta medžiaga, nėra pagrindo abejoti ankščiau apklaustų liudytojų parodymų teisingumu, kadangi nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų savo skunde nepateikė ir apeliantas. Svarbu ir tai, kad dėl atlikto poėmio tvarkos pažeidimo nebuvo suvaržytos ir nuteistojo D. J. teisės, bylos nagrinėjimo teisme metu posėdžiuose pastarasis dalyvavo, turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojams Ž. Š. bei K. S., todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pašto siuntos poėmis negali būti pripažintas teisėtu įrodymu.
28. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo teigti, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio l dalis). BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikytina, kad tokie asmenys veikė kaip bendrininkai, ankščiau paminėto straipsnio prasme. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų D. J. organizavo psichotropinės medžiagos platinimą, t.y. šioje veikoje atliko organizatoriaus vaidmenį, taip pat nustatyta, kad jis davė nurodymus kitiems bendrininkams, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju, nustatęs, jog D. J. atliko organizatoriaus veiksmus patikslino pastarojo veiksmų kvalifikaciją pašalindamas nuorodą į BK 25 straipsnio 2 dalį ir papildomai nurodydamas BK 24 straipsnio 4 dalį. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad N. G. ir D. J., veikdami bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, vardu Jura, turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, ją įsigijo bei išsiuntė paštu. Apylinkės teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad D. J. organizavo ir vadovavo nusikalstamai veikai, o N. G. šią veiką įvykdė.
29. Advokato skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp D. J. ir M. A. parodymų dėl nurodymų davimo vaikinui vardu “J.“, kad nenustatyta asmens vardu „J“ asmenybė, jis neapklaustas dėl nurodymo susitikti su N. G., kokią ir kokį kiekį „žolės“ jis perdavė N. G., nesulaikytas ir neišimtas iš pašto siuntos (vokas), kurį L. M. siuntė G. B. į (duomenys neskelbtini) ir pan. Pažymėtina, kad apelianto vertinimu byloje esantys prieštaravimai tarp D. J. ir M. A. parodymų, taip pat narkotinių medžiagų kiekio, kurį N. G. galimai nupirko ir asmens vardu „Jura“ nenustatymas, nepaneigia ir nepašalina nuteistojo D. J. atsakomybės dėl byloje nustatyto padaryto jo nusikaltimo. D. J. ir M. A. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamieji, todėl siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės jie galėjo duoti neteisingus parodymus arba bandyti nuslėpti su įvykiu susijusias aplinkybes, kadangi abu yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pašalinti esančius byloje šių asmenų parodymų prieštaravimus, esant pakankamiems D. J. kaltės įrodymams, bei nesant galimybės nustatyti asmens vardu „J“ asmenybės, nagrinėti ir šalinti prieštaravimus tarp kaltinamųjų parodymų nėra teisinės prasmės.
30. Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo sumažinti nuteistajam D. J. paskirtą bausmę, pažymėtina, kad apylinkės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą – D. J. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nusikaltimo padarymo metu D. J. buvo įkalinimo įstaigoje, ankščiau jis teistas 14 kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (t.5., b.l.31-36), turi narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybę (t.5., b.l.23), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta D. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad D. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl laikyti, jog nuteistajam paskirta per griežta bausmė, pagrindo nėra.
31. Atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. J. paskyrė tinkamą bausmės dydį ji nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, švelninti skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Advokato skunde nurodytos aplinkybės, jog D. J. tyrimo metu geranoriškai davė parodymus apie M. A. ir kitas nusikalstamos veikos aplinkybes, kad D. J. negalėjo nevykdyti M. A. prašymo surasti žmogų laisvėje siuntos persiuntimui, kadangi tokio prašymo neįvykdymas sukeltų jam sunkias pasekmes, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu D. J. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl vertinti nuteistojo parodymus kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teisinio pagrindo nėra. Kritiškai vertinamas ir advokato skundo argumentas dėl nesugebėjimo atsispirti galimam spaudimui prieš kitus nuteistuosius įkalinimo įstaigoje, kadangi jokie veiksmai negali pateisinti nusikalstamo nuteistojo elgesio, tuo labiau, kad toks jo elgesys nėra atsitiktinis.
32. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo J. B. gynėjos advokatės A.Aganauskienės ir nuteistojo D. J. gynėjo advokato K.Poplovuchino apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundai atmetami, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Agatos Aganauskienės ir nuteistojo D. J. gynėjo advokato Kazimir Poplovuchino apeliacinius skundus atmesti.