Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., S. B., M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas. Nesutiko su skundo argumentu, jog nėra nustatyta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta, jog turtas nuosavybės teise priklauso M. B.. Papildomai nurodė, jog iškeldinęs pareiškėją I. G. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jokių kitų asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo namo neatliko ir neatlikinėja. Susipažinus su skundo priedu galima matyti, jog į M. B. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo patekę kažkokie asmenys, kuriuos iš namų valdos išvesdino policijos pareigūnai. Dėl skunde nurodomų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių nepasisako, kadangi tai nėra susiję su jo administruojama vykdomąja byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-454-838/2019 dėl nepiniginio išieškojimo – iškeldinti atsakovę I. T. (G.) su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (v. b. l. 13). Skolininkė I. G. pateikė antstoliui 2020 m. spalio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti neteisėtai priimtus vykdomuosius raštus (v. b. l. 20). Antstolis 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui (v. b. l. 41-42). Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-11330-824/2020 skolininkės skundas atmestas; teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu (v. b l. 53-55, 61-63). Antstolis 2021 m. kovo 9 d. patvarkymu dėl iškeldinimo laiko Nr. S21-882 nustatė, jog skolininkė per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neišsikėlė iš išieškotojams priklausančio turto, nutarė iškeldinti skolininkę I. G. iš išieškotojams priklausančio turto, nurodė, jog iškeldinimas vyks 2021 m. kovo 9 d. 11 val. (v. b. l. 67), atliekant vykdymo veiksmus 2021 m. kovo 9 d. patvarkymu Klaipėdos AVPK prašė skirti policijos pareigūnus viešajai tvarkai užtikrinti (v. b. l. 73). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2021 m. kovo 19 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. S21-999, kuriuo užfiksuotas priverstinis skolininkės iškeldinimas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nurodoma, jog telefonu skolininkė pranešė, kad iškeldinime nedalyvaus; visi gyvenamajame name esantys daiktai palikti saugoti M. B.) (v. b. l. 80-82). Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog buvo parengtas 2021 m. kovo 19 d. Iškeldinamo asmens turto aprašas Nr. S21-100, kuriuo aprašytas skolininkei priklausantis turtas (v. b. l. 84-103). Skolininkė pateikė 2021 m. kovo 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė antstolio nusikalstamai atliktus veiksmus atkertant vandenį bei vykdant priverstinį iškeldinimą pripažinti neteisėtais, panaikinti priimtus patvarkymus, pakeisti nekilnojamojo turto saugotoją, t. y. sugrąžinti I. G. bendrasavininkei neteisėtai atimtas teises ir teisėtus interesus (v. b. l. 119). Antstolis patvarkymu skundo netenkino ir perdavė skundą su vykdomąją byla nagrinėti teismui (v. b. l. 129-130, 132). Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-4315-1149/2021 (v. b. l. 134-138) pareiškėjos skundas atmestas; nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 5 d. remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja skundu prašo sustabdyti kitų asmenų iškeldinimą prievartos būdu iš (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjos skundo reikalavimo formuluotę, matyti, jog pareiškėja siekia vykdymo veiksmų sustabdymo.

CPK 626 straipsnyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o būtent: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnis numato atvejus, kada antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, o būtent: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui (CPK 185 straipsnis). Duomenų ir (ar) aplinkybių, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog vykdomasis dokumentas dėl iškeldinimo jau yra įvykdytas, todėl pareiškėjos reikalavimo tenkintinas šioje bylos stadijoje neturėtų jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir (ar) teisėtiems interesams (CPK 5 straipsnis, 185 straipsnis).

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatomis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo veiksmus atliko pagal įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimo (iškeldinimo). Įsiteisėjusiais teismų (Klaipėdos apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo) procesiniais sprendimais (nutartimis) nustatyta, jog vykdomasis raštas priimtas vykdyti teisėtai. Be to, įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatyta, jog vykdomasis dokumentas įvykdytas nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. nenustatyta, jog antstolio atlikti priverstinio skolininkės (pareiškėjos) iškeldinimo veiksmai buvo atlikti neteisėtai ar pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog antstolis atliko vykdymo veiksmus, nenurodytus jam pateiktame vykdyti vykdomajame rašte, ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja, kaip ir nenurodė konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškia pareiškėjos įvardinti grubūs procesiniai veiksmai (CPK 178 straipsnis). Be to, nors pareiškėja ir prašo sustabdyti kitų asmenų iškeldinimą, tačiau skunde šių asmenų neidentifikuoja ir neįvardija, kaip ir nepateikia jokių duomenų, kad kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, be teisinio pagrindo gyvena (gyveno) išieškotojams priklausančiame gyvenamajame name (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu iš bylos medžiagos teismas neturi pagrindo spręsti, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus dėl pareiškėjos iškeldinimo, kartu iškeldino ir kitus, vykdomajame dokumente neįvardintus, asmenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 185 straipsnis).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog iškeldinęs pareiškėją, antstolis 2021 m. kovo 19 d. Iškeldinamo asmens turto apraše Nr. S21-100 aprašė skolininkei priklausantį turtą (name paliktus daiktus, baldus), kuris pripažintas menkaverčiu. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatomis, iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti iškeldinamasis (CPK 766 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad be pareiškėjos, išieškotojams priklausančiame name gyveno kiti asmenys ir (ar) šiame name buvo palikta kitiems asmenims priklausančių daiktų, kritiškai vertintini pareiškėjos skundo argumentai dėl nenustatytų nuosavybės teisių į paliktus daiktus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, vykdomosios bylos medžiaga (išieškotojo pranešimai antstoliui ir kt.) nustatyta, jog dalį gyvenamajame name paliktų daiktų pareiškėja (skolininkė) pasiėmė (v. b. l. 116). Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pastatas – gyvenamasis namas, nesantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso išieškotojui (v. b. l. 118), todėl pareiškėjos (skolininkės) abejonės dėl šio daikto nuosavybių teisių vertintinos kaip nepagrįstos (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjos skunde išvardintos Baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 97 straipsnio (teistumas), 98 straipsnio (priverčiamosios medicinos priemonės), 182 straipsnio (sukčiavimas), 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) nuostatos nesudaro šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyko, nėra susiję su antstolio atliktais vykdymo veiksmais, todėl atskirai neanalizuojamos pažymint, jog pareiškėja skunde jokių duomenų ir (ar) aplinkybių šiuo aspektu nenurodė ir neįvardijo. Papildomai pažymėtina, jog dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į ikiteisminio tyrimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjos prašymo

Pareiškėja byloje pateikė papildomus dokumentus bei prašė O. G. (pareiškėjos motiną) įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu dėl antstolio tyčinių veiksmų jai padarytos žalos.

Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus teismas neturi pagrindo spręsti, jog šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos O. G. teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Jokių duomenų ir (ar) įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog vykdymo veiksmai šioje byloje gali turėti įtakos pareiškėjos įvardinto asmens teisėms, skolininkė (pareiškėja) nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodyta O. G. nėra vykdymo proceso dalyvė, byloje nėra objektyvių duomenų, jog antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie O. G. sukeltų teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas netenkintinas (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti pareiškėjos prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodyti argumentai įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako, tačiau pažymi, jog dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo bei pateiktų įrodymų buvo pasisakyta kitose civilinėse byloje (nagrinėjant pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje (vykdymo procesas) esančių nuostatų, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvo darbe laikotarpį (2021 m. rugpjūčio 17 d. – 2021 m. lapkričio 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos I. G. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.