Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., S. B., M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00943, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-454-838/2019 dėl skolininkės I. T. (dabartinė pavardė – G.) iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš išieškotojams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Šiuo atveju, antstolis, įvertinęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus ir nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-172-28206 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Pažymėtina, jog minėtas aplinkybes apie tai, jog antstolio atlikti veiksmai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00943 yra teisėti, nurodė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-11330-824/2020, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-156-826/2021 paliko nepakeistą.

8. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-454-838/2019 yra suklastotas ir neturi juridinės galios, kadangi dokumente nėra nuorodos apie leidimą antstoliui pagal teismo nutartį įeiti į skolininko būstą be jo sutikimo, nepatvirtintas teismo herbiniu antspaudu, išduotas suklastotų nutarčių pagrindu.

9. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. CPK 584 straipsnyje išvardyti vykdytini dokumentai. Pagal bendrąsias CPK normas paprastai išieškotojui išduodamas popierinės formos vykdomasis dokumentas ir įstatymų nustatyta tvarka pateikiamas antstoliui vykdyti. Teismas išieškotojui išduoda elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose), jeigu išieškotojas CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis (CPK 624¹ straipsnio 9 dalis).

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. e2-454-838/2019, teisėjai L. G. jį pasirašius elektroniniu parašu. Elektroninis vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti gali būti pateikiamas tik elektroninių ryšių priemonėmis kartu su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkte ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – SVI) nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, akivaizdu, kad vykdomasis dokumentas buvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Antstolis privalėjo priimti vykdyti šį vykdomąjį raštą, nepriklausomai nuo jo formos, nes jis buvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 615 straipsnio 3 dalį teismo leidimas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas nėra reikalingas, jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimas padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti neįėjus į gyvenamąsias patalpas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog vykdomasis dokumentas netinkamai įformintas ir neturi juridinės galios, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

11. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą, išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

12. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. spalio 1 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-172-28265, kuriuo skolininkė raginta per 35 dienas nuo šio raginimo gavimo dienos išsikelti su visu jai priklausančiu turtu iš išieškotojams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sumokėti 93,05 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkė 2020 m. spalio 19 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti neteisėtai antstolio priimtus vykdomuosius raštus. Antstolis 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. S20-9949 skolininkės skundo netenkino. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11330-824/2020 pareiškėjos skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-156-826/2021 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis palikta nepakeista. Skolininkei per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą (per 35 dienas nuo raginimo gavimo dienos) neišsikėlus iš išieškotojams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antstolis 2021 m. kovo 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S21-882 dėl iškeldinimo laiko, kuriuo nutarė 2021 m. kovo 19 d. 11.00 val. iškeldinti skolininkę iš išieškotojams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. patvarkyme nurodytas tik iškeldinimo laikas, tačiau antstolis privalėjo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir pareigas, t. y. įpareigoti išieškotoją M. B. pasirūpinti pareiškėjai priklausančio turto iškraustymą užtikrinančių asmenų dalyvavimu, ne mažiau kaip dviejų kviestinių dalyvavimu, įmonės, turinčios teisę atlikti priverstinį spynos ir kitų užraktų atrakinimą, dalyvavimu ir kt.

14. Pažymėtina, kad iškeldinimo tvarka reglamentuota CPK 769 straipsnyje. Nustatyta, jog pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu (CPK 769 straipsnio 1 dalis). Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui (CPK 769 straipsnio 2 dalis).

16. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui (CPK 769 straipsnio 4 dalis). Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą (CPK 769 straipsnio 5 dalis).

17. Antstolio kontoroje 2021 m. kovo 17 d. gautas skolininkės prašymas atšaukti 2021 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S21-882 dėl iškeldinimo, kadangi nekilnojamojo turto savininkė O. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), dėl paskelbto karantino, esant įvažiavimo ir išvažiavimo apribojimams, negali dalyvauti iškeldinimo procese, o skolininkė yra neįgali, bedarbė, vienintelė deklaruota vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S21-985 dėl informacijos pateikimo antstolis nurodė, kad atšaukti 2021 m. kovo 9 d. patvarkymo nėra teisinio pagrindo, informavo, kad iškeldinimas vyks patvarkyme nurodytu laiku. Nors pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrįstai 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu netenkinto pareiškėjos 2021 m. kovo 17 d. prašymo atšaukti 2021 m. kovo 9 d. patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo, tačiau nesant duomenų, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėjos nurodytas asmuo – O. G., antstolis teisinio pagrindo atšaukti skolininkės iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų neturėjo. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog O. G. yra nagrinėjamos vykdomosios vykdymo proceso dalyvis, taip pat nenustatyta, kad antstolis minėto asmens atžvilgiu būtų vykdęs priverstinius vykdymo veiksmus. Tokiu būdu, antstolis pagrįstai priėmė 2021 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. S21-985 ir skolininkės prašymo netenkino.

18. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, jog nebuvo užtikrintas jai priklausančio turto iškraustymą užtikrinančių asmenų, kviestinių bei įmonės, turinčios teisę atlikti priverstinį spynos ir kitų užraktų atrakinimą, dalyvavimas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. S21-883 antstolis kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – AVPK) dėl policijos pareigūnų skyrimo bei viešosios tvarkos užtikrinimo 2021 m. kovo 19 d. 11.00 val. teismo sprendimu iškeldinant skolininkę iš išieškotojams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 64). 2021 m. kovo 19 d. surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S21-999, kuriame nurodyta, kad priverstinis iškeldinimas pradėtas 2021 m. kovo 19 d. 11.00 val., baigtas 2021 m. kovo 19 d. 12.08 val. Vykdant iškeldinimą dalyvavo: antstolio asistentas G. A., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pareigūnas G. Š., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas M. B., kviestinis L. D., A. A. IĮ šaltkalvis V. G. (vykd. b. l. 71-72). Minėtame iškeldinimo protokole nurodyta, kad skolininkė iškeldinta iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Su skolininke susisiekus telefonu 2021 m. kovo 19 d. 11.16 val., skolininkė pranešė, kad iškeldinime nedalyvaus. Visi gyvenamajame name esantys daiktai paliekami saugojimui namo bendrasavininkui M. B., adresu (duomenys neskelbtini). Iškeldinamo asmens turtas saugoti perduotas M. B.. Šiuo atveju, akivaizdu, jog pareiškėjos nurodytų asmenų dalyvavimas iškeldinimo procese buvo antstolio užtikrintas, minėti asmenys savo dalyvavimą patvirtino, pasirašydami 2021 m. kovo 19 d. iškeldinimo protokolą Nr. S21-999, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad jai nebuvo pateiktas turto aprašo aktas, nenustatytas pareiškėjai priklausantis turtas, saugomas turtas neįkainotas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi, priešingai nei teigia pareiškėja, iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad vykdant iškeldinimą surašytas 2021 m. kovo 19 d. iškeldinamo asmens turto aprašas Nr. S21-1000, kuris yra sudedamoji iškeldinimo protokolo dalis (vykd. b. l. 74). Turto apraše nurodyta, kad įvairūs baldai, buitinė technika, drabužiai, žaislai, buities reikmenys, kiti namų apyvokos daiktai bei suverstos krūvos šiukšlių, vizualiai apžiūrint daiktus, laikytini mažaverčiais (pridedamos nuotraukos). Antstolis 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 22 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) skolininkę informavo, jog dėl gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių daiktų turi kreiptis į gyvenamo namo bendrasavininką M. B., nurodytas kontaktinis mobilaus telefono numeris. Pareiškėjos prašymu 2021 m. kovo 22 d. skolininkei el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsti 2020 m. rugsėjo 28 d. vykdomojo rašto Nr. e2-454-838/2019 kopija ir 2021 m. kovo 19 d. iškeldinamo asmens turto aprašas Nr. S21-1000.

20. CPK 766 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis (CPK 766 straipsnio 1 dalis). Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis (CPK 766 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą, turtas perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju (CPK 766 straipsnio 3, 4 dalys). Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas CPK VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui (CPK 766 straipsnio 8 dalis). Jeigu vykdant vykdomuosius dokumentus dėl priverstinio iškeldinimo iškeldinimas vykdomas nedalyvaujant iškeldinamajam ar bent vienam pilnamečiui jo šeimos nariui arba iškeldinamasis atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, šis turtas įrašomas į turto aprašą ir esant galimybei įkainojamas. Jei yra didelis kiekis vienarūšių ir (ar) mažaverčių daiktų (namų apyvokos reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris. Šis numeris įrašomas turto apraše. Kai nėra galimybių užtikrinti iškeldinamojo turto apsaugos, antstolis aprašyto turto saugotoju skiria išieškotoją (SVI 46 punktas).

21. Kaip jau minėta aukščiau, 2021 m. kovo 19 d. iškeldinamo asmens turto apraše Nr. S21-1000 nurodyta, kad įvairūs baldai, buitinė technika, drabužiai, žaislai, buities reikmenys, kiti namų apyvokos daiktai bei suverstos krūvos šiukšlių, vizualiai apžiūrint daiktus, laikytini mažaverčiais. Antstolis 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 22 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) skolininkę informavo, jog dėl gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių daiktų turi kreiptis į gyvenamo namo bendrasavininką M. B., nurodytas kontaktinis mobilaus telefono numeris. Antstolio kontoroje 2021 m. kovo 22 d. gautas išieškotojo M. B. prašymas, kuriame nurodyta, jog skolininkė su išieškotoju nekontaktavo, po iškeldinimo, name nėra jokių vertingų daiktų, kuriuos skolininkė gali pasiimti iš anksto suderinusi laiką. Išieškotojas M. B. 2021 m. kovo 22 d. el. paštu informavo antstolį, jog jis geranoriškai siūlė skolininkei padėti išsivežti daiktus, surasti transportą ir jį apmokėti, tačiau paskambinus skolininkei dėl name esančių daiktų atsiėmimo, susitarti nepavyko. 2021 m. kovo 24 d. el. paštu išieškotojas M. B. informavo antstolį, jog 2021 m. kovo 23 d. tarp 16.00 val. ir 18.00 val. buvo leista skolininkei pasiimti daiktus, daiktų atsiėmime dalyvavo ir policija, kurie turi filmuotą medžiagą. Skolininkė iš namo išsinešė batus, rankšluosčius, šlepetes, dokumentus, striukes, vaistus, nuotraukas, rankinuką ir lagaminą.

22. Pareiškėjos teiginiai, jog iškeldinamo asmens turto apraše nurodyta melaginga informacija dėl daiktų vertės, kadangi kai kurie gyvenamajame name likę daiktai yra 100 metų senumo, turintys paveldo vertę, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais apie likusių daiktų realią vertę. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog name likę daiktai neregistruotini, neturi unikalių numerių, identifikacinių požymių, nustatyti jų priklausymą pareiškėjai, o juo labiau pareiškėjos nurodytam asmeniui O. G., bei atlikti daiktų įkainojimą, antstolis realios galimybės neturėjo. Pažymėtina, kad CPK 766 straipsnio 1 dalis numato, kad iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Pareiškėja privalėjo pasirūpinti jai galimai priklausančiu turtu, dalyvauti vykdant iškeldinimą ir jai priklausantį turtą pasiimti iškeldinimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotojas M. B. geranoriškai siūlė skolininkei padėti išsivežti daiktus, surasti transportą ir jį apmokėti, tačiau pareiškėja nei įstatyme numatyta teise dalyvauti iškeldinime ir pasiimti jai priklausantį turtą, nei suinteresuoto asmens pasiūlymu nepasinaudojo.

23. Nagrinėjamu atveju taip pat atmestinas pareiškėjos reikalavimas pakeisti nekilnojamojo turto saugotoją bei sugrąžinti pareiškėjai, kaip bendrasavininkei, atimtas teises ir teisėtus interesus. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė pagal (duomenys neskelbtini) Turto varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) registruota M. B. vardu (vykd. b. l. 108). Duomenų, jog antstolis būtų paskyręs nekilnojamojo turto saugotoją, vykdomojoje byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja. 2021 m. kovo 19 d. iškeldinamo asmens turto apraše Nr. S21-1000 aprašyto turto saugotoju nurodytas išieškotojas M. B.. Kaip matyti iš 2021 m. kovo 24 d. el. paštu siųsto laiško M. B. informavo antstolį, jog 2021 m. kovo 23 d. tarp 16.00 val. ir 18.00 val. buvo leista skolininkei pasiimti daiktus, daiktų atsiėmime dalyvavo ir policija, kurie turi filmuotą medžiagą, pažymėjo, jog skolininkė iš namo išsinešė batus, rankšluosčius, šlepetes, dokumentus, striukes, vaistus, nuotraukas, rankinuką ir lagaminą, kas pagrįstai leidžia teigti, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), likusio turto apsauga yra vykdoma tinkamai.

24. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d., dalyvaujant antstoliui, nusikalstamai buvo atkirsta geriamo vandens šaka. Pažymėtina, kad vykdomoji byla Nr. 0172/20/00943 pradėta vykdyti 2020 m. spalio 1 d., t. y. vėliau nei pareiškėjos teigimu buvo atkirsta geriamo vandens šaka. Minėtoje vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstolis, vykdydamas skolininkės priverstinį iškeldinimą su visu jai priklausančiu turtu iš išieškotojams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būtų atlikęs priverstinius vykdymo veiksmus, susijusius su geriamo vandens tiekimu, nėra, pareiškėja minėtas aplinkybes aptvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl geriamo vandens atkirtimo, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

25. Teismas pažymi, kad 2019 m. birželio 19 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019 įsiteisėjo 2020 m. sausio 3 d. Priverstinis iškeldinimas įvykdytas 2021 m. kovo 19 d. Šiuo atveju pareiškėja turėjo daugiau nei vienerius metus laiko pasiruošti iškeldinimui, pasiimti jai priklausantį turtą, susirasti kitą gyvenamąją vietą ir taip įvykdyti teismo sprendimą bei geranoriškai išsikraustyti, tačiau pareiškėja jokių aktyvių veiksmų gera valia įvykdyti teismo sprendimą nesiėmė. Pareiškėja turėjo suvokti, jog, neįvykdžius teismo sprendimo gera valia, bus pradėta priverstinė iškeldinimo procedūra, o tai, savaime suprantama, pareiškėjai sukels papildomas neigiamas pasekmes. Nors pareiškėja teigė, jog antstolis, esant ekstremaliai situacijai, kai būtinas tiesioginis asmenų dalyvavimas, nesiėmė visų priemonių faktinių aplinkybių išsiaiškinimui, sąmoningai, tyčia, esant karantinui, nusikalstamai vykdė teismo sprendimą, neužtikrino žmogaus saugumo, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtu karantino režimu nebuvo stabdomas ar apribojamas teismo sprendimų dėl asmenų priverstinio iškeldinimo vykdymas. Priešingai, teismo vertinimu, susiklosčiusios sąlygos karantino laikotarpiu dėl koronaviruso Covid-19 pandemijos negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo.

26. Pareiškėja teismui pateiktoje patikslintoje informacijoje prašo pripažinti antstolio patvarkymus Nr. S21-999 (iškeldinimo protokolas), Nr. S21-1000 (iškeldinamo asmens turto aprašas) absoliučiai negaliojančiais ir juos panaikinti. Tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus jau minėtų antstolio patvarkymų, iškeldinimo protokolo, iškeldinamo asmens turto aprašo, priėmimą ir surašymą, laiką ir terminus, jų turinį, nenustatyta, kad priimdamas ir surašydamas 2021 m. kovo 19 d. iškeldinimo protokolą Nr. S21-999, 2021 m. kovo 19 d. iškeldinamo asmens turto aprašą Nr. S21-1000, antstolis pažeidė CPK 763, 766, 769 straipsniuose įtvirtintą iškeldinimo teisinį reguliavimą, todėl teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ar panaikinti 2021 m. kovo 19 d. iškeldinimo protokolą Nr. S21-999, 2021 m. kovo 19 d. iškeldinamo asmens turto aprašą Nr. S21-1000 nėra.

27. Teismas dėl kitų pareiškėjos skunde (patikslintoje informacijoje) išdėstytų aplinkybių, tokių kaip dėl suklastotų dokumentų bei jų pagrindu išduoto kredito, ginčo nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar turto pardavimo be notarinių sandorių, laikinųjų apsaugos priemonių ir kt., kurios buvo jau įvertintos kitose bylose, plačiau nepasisako, nes tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (skundu dėl antstolio veiksmų). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja šioje byloje pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas pagal CPK 510, 512, 513 straipsniuose nustatytas taisykles ypatingosios teisenos tvarka. Tokiose bylose teismas tikrina tik antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumą. Teismas pažymi, kad pareiškėja dėl galimai nusikalstamų veiksmų, dėl didelės vertės svetimo turto ar daiktinių teisių į jį užgrobimo ir pan., gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas įstatymų nustatyta tvarka.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00943 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.