Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-14632-1138/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-12
Bylos Nr.: e2-14632-1138/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01598-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: M. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-14632-1138/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01598-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

Šiaulių APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2024 m. gruodžio 12 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovei A. G., ieškovės atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G.“, UAB „L. B.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), antstoliai E. R., A. L., V. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: a) santuoką, tarp šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; b) nepilnamečių vaikų A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. G., motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; c) nustatyti skyrium gyvenančio M. G. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis A. G. ir L. G. tvarką: M. G. su nepilnametėmis dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val., pasiimdamas dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 15 val., grąžindamas dukras į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; tėvo ir dukterų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą; d) priteisti iš M. G. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur dydžio išmokomis kiekvienai dukrai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas nustatyta tvarka; e) priteisti iš M. G. materialinio išlaikymo nepilnametėms dukterims A. G. ir L. G. įsiskolinimą po 750,00 Eur kiekvienai už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.; f) teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti A. G., su kuria nustatoma nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta; g) buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; h) A. G. skolą kreditorei UAB „G.“, išieškomą antstolės E. R. kontoroje, pripažinti asmenine A. G. skola, skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, išieškomą antstolio A. L. kontoroje, atsižvelgiant į tai, kad tai yra su A. G. asmeniu susijusi administracinė bauda, pripažinti asmenine A. G. skola; i) nutraukus santuoką palikti M. G. jo prigimtinę pavardę – „G.“, A. G. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – „Ž.“; j) priteisti iš M. G. valstybės patirtas išlaidas už A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1.1. Nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Dar iki santuokos (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. G., o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. G..

1.3. Kartu nebegyvena nuo 2024 m. gegužės 12 d. Laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nevengia išgerti, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai.

1.4. Pageidauja, kad nepilnamečių dukterų A. G. ir L. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Su dukromis sieja artimas tarpusavio ryšys. Leidžia dukras į ugdymo įstaigą, gamina joms maistą, rūpinasi jų higiena, ugdymu, sveikatos priežiūra, kartu leidžia laisvalaikį, dukros toliau nori gyventi kartu. Yra įsitikinusi, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitiks nepilnamečių dukterų interesus. Pageidauja, kad būtų nustatyta nepilnamečių dukterų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka.

1.5. Šiuo metu šalyje yra nustatyta 924,00 Eur dydžio MMA, neatskaičius mokesčių, išmokama suma yra 710,00 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA nustatyta 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Lietuvos teismų praktikoje MMA dydis yra laikomas orientaciniu kriterijumi priteisiant materialinį išlaikymą. Mano, kad sugebės užtikrinti dukterims tinkamas gyvenimo, ugdymo sąlygas ir patenkinti jų poreikius, jei iš atsakovo būtų išieškoma po 250,00 Eur kiekvienai dukrai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki dukterų pilnametystės. Vieno vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 600,00 Eur. Vien išlaidos maistui sudaro vidutiniškai 7,00-8,00 Eur per dieną (210,00-240,00 Eur), drabužiams, įskaitant apatinius drabužius, viršutinius drabužius, sportinę aprangą, kepures, pirštines ir t. y. – vidutiniškai 50,00 Eur per mėnesį, avalynei, įskaitant šlepetes, sezoninę avalynę, sportinę avalynę – 30,00 Eur/mėn. (vieną mėnesį išlaidų gali nebūti, kitą mėnesį, ypatingai keičiantis sezonams, išlaidos drabužiams, avalynei būna ir didesnės), higienos prekėms (šampūnas, dantų priežiūros priemonės, skalbimo, valymo priemonės ir pan.) 30,00 Eur, knygutės, žaislai – 20,00-30,00 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai 30,00 Eur per mėnesį.

1.6. Be to, iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas po 750,00 Eur kiekvienai dukrai už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.

1.7. Mano, kad abu yra pajėgūs materialiai kiekvienas pats save išlaikyti, todėl buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam priteisti neprašo.

1.8. Turto, kurį būtų galima dalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, neužgyveno. Bendrų kreditų neturi. Iš jos antstolės E. R. kontoroje vykdomas išieškojimas kreditorės UAB „G.“ naudai pagal 2017 m. balandžio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-1077-237/2017. Likusi neišieškota suma 1 282,61 Eur skolos ir 191,44 Eur vykdymo išlaidų. Antstolio A. L. kontoroje vykdomas 50,00 Eur administracinės baudos išieškojimas VMI naudai pagal 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį dokumentą.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, skolinius įsipareigojimus nepateikė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turimus įsipareigojimus valstybei, atstovui nedalyvaujant.

3.1. Nurodė, kad A. G. 2024 m. rugsėjo 25 d. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolinga 28,82 Eur (ATPK bauda), o M. G. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams neskolingas. Vadovaujantis 2024 m. rugsėjo 25 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės A. G. vardu dėl išieškojimo VMI ir valstybės naudai yra užvesta 1 vykdomoji byla dėl 50,00 Eur. Atsakovo M. G. vardu dėl išieškojimo VMI ir valstybės naudai užvestos 2 vykdomosios bylos dėl 2 759,88 Eur. Pagal CK 3.112 str. 2 d. teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais.

4. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų teismui nustatytu terminu nepateikė, termino pateikti atsiliepimams pratęsti neprašė.

5. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Ieškovės ir atsakovo šeima tarnybos Skyriui yra žinoma, nes ne kartą yra gavę pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybai 2024 m. gegužės 13 d. gavus pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus (vaikų tėvo smurtas motinos atžvilgiu) bei atlikus vaiko situacijos vertinimą, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre nuo 2024 m. gegužės 17 d. šeimai atnaujintas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

5.1. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais A. ir L. gyvena nuomojamame dviejų kambarių ir virtuve bute, kurio bendras plotas apie 50 kv. m. Butas su visais patogumais, apšildomas krosnimi. Namuose pakankamai tvarkinga, yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. A. ir L. skirtas atskiras kambarys, kurio plotas apie 15 kv. m., yra visi būtiniausi baldai. L. miega vaikiškoje lovelėje, o A. ant išskleidžiamos sofos lovos. Tarnybos specialistės nuomone, sudarytos patenkinamos sąlygos augti, vystytis bei nepilnamečių poreikiams tenkinti. A. G. paaiškino, jog nuo 2024 m. gegužės mėnesio su atsakovu kartu negyvena, nes M. G., būdamas neblaivus, smurtavo jos atžvilgiu ir tai buvo ne pirmas kartas. Pasak A. G., registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas pastaruoju metu sudaro išmokos už vaikus, šeimą išlaikyti padeda jos mama. Ieškovės teigimu, A. ir L. registruotos (duomenys neskelbtini) pas šeimos gydytoją. Motinos teigimu, A. sveikatos problemų neturi, L. buvo vertinta (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyboje ir buvo teiktos psichologo, logopedo paslaugos, numatytas vizitas pas psichologą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. A. ir L. ugdomos (duomenys neskelbtini). A. lanko (duomenys neskelbtini) klasę, o L. (duomenys neskelbtini) grupę. Tarnyba iš gydymo ir ugdymo įstaigų nėra gavusi pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Atsiliepimas

5.2. Atsakovas M. G. Tarnybos specialistei telefonu paaiškino, kad jis nėra gavęs procesinių dokumentų iš Teismo ir nėra su jais susipažinęs, todėl savo pozicijos neišsakys.

5.3. Tarnybos specialistė nekliudomai bendravo su L. ir A.. L. pasakojo, kad tėtis namuose jau ilgai nebegyvena. A. tėtis paskambina, o jai ne, nes A. turi telefoną. Kai buvo jos gimtadienis, tėtis jai nieko nenupirko, nepasveikino, tik parašė žinutę mamai, kad sveikina. Tėtis geria prie vaikų ir ginčijasi su mama, o jai tai nepatinka. Ji norėtų gyventi su mama. A. nurodė, kad su tėčiu nedažnai susitinka, seniai jį matė. Tėtis pats paskambina jai ir sako, kad atsiųs pinigų, bet neatsiunčia. Kai tėtis kartu nebegyvena, neatvežė nė karto lauktuvių. Ji pasiilgsta tėčio, bet su mama norėtų nuolat gyventi, o su tėčiu matytis. Tarnyba, įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į nepilnamečių A. ir L. išsakytą nuomonę, mano, kad A. G. ir L. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių interesus.

5.4. Tarnybos nuomone, ieškovės ieškinyje siūloma atsakovo bendravimo tvarka su vaikais yra atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus.

5.5. Tarnybos vertinimu, ieškovės A. G. prašoma priteisti iš atsakovo M. G. po 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sudarytų galimybę tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Teismui nustačius aplinkybes, kad atsakovas neprisidėjo prie išlaikymo nepilnamečiams vaikams, turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 2024 m. gegužės 12 d., kuomet atsakovas smurtavo, stūmė į mašinos dureles. Nurodytas įvykis buvo paskutinis, atsakovas turėjo dviejų mėnesių apribojimą, jam buvo taikoma probacija. Su atsakovu bendrauja labai retai, prasidėjus teismo procesui, pradėjo skambinti. Ji pati yra registruota Užimtumo tarnyboje. Gyvena nuomojamame bute, moka 100,00 Eur dydžio nuomos mokestį. Gauna 305,00 Eur išmoką ir 503,00 Eur pašalpą. Pragyventi pradeda mama, brolis, atsakovo mama. Padeda maistu, ko reikia, to paprašo, pinigų nedaug gauna. Pats atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2024 m. gegužės 12 d. Ji pati sveikatos problemų neturi. L. G. turi raidos sutrikimų. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas, jos žiniomis, darbingas, sveikatos problemų neturi, (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Dėl skolos UAB „G.“ paskola imta anksčiau, iki santuokos, sutinka, kad tai jos asmeninė skola. Taip pat sutinka, kad asmeninė skola yra paskirta bauda. Bendrų skolų su atsakovu neturi. Pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, buvo ir psichiatras, ir priklausomybių konsultanto konsultacija, vartoja tabletes dėl šios problemos.

Šalies argumentai

7. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad smurtas šeimoje buvo dažnai pasitaikantis atvejis, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 12 d., kuomet buvo smurtauta mergaičių akivaizdoje. Buvo pažeistos sutuoktinio pareigos, atsakovas buvo nuteistas. Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atitinka vaikų interesus, o bendravimo tvarka atsakovui būtų sudarytos sąlygos bendrauti su vaikais. Išlaikymo kiekvienai mergaitei prašoma po 250,00 Eur per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo suma po 750,00 Eur. Suma leis užtikrinti dukrų interesus. Ieškovė viena augina dukras, kurios pakankamai mažo amžiaus, todėl sunku rasti darbą. Negaunant lėšų iš atsakovo, situacija sudėtinga. Ieškovei teikiama socialinė pagalba, ji deda pastangas, tačiau likus vienai sunku išgyventi. Sutartis su UAB „G.“ sudaryta iki santuokos, turi paskirtą baudą. Dėl atsakovo skolų, įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai susiję su atsakovo asmeniu, skola UAB „L. B.“ pripažintina asmenine atsakovo skola. Ieškovė nedavė sutikimo, nėra aišku kokiu tikslu imta paskola.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, su ieškinio reikalavimais sutiko. Papildomai pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 21 d. ieškovei nustatytas 2,50 prom. neblaivumas, sudarytas pagalbos planas, bus teikiamos socialinės paslaugos. Būstas, kuriame gyvena ieškovė, yra nuomojamas, reikalingas remontas, kiek gali, tiek remontuoja ieškovė. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo. Ieškovės prašoma išlaikymo suma sudarytų galimybę tenkinti vaikų poreikius. Atsakovui šeimoje negyvenant situacija gerėja. Ieškovė konsultuojasi, su specialistais problemas sprendžia, sudarytas pagalbos planas.

9. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Tretysis asmuo UAB „G.“ prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra, antstolė V. Š. prašė klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei spręsti teismo nuožiūra, antstolei teismo posėdyje nedalyvaujant, antstolė E. R. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

10. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė dviejų vaikų – A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusios (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

12. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas vartoja alkoholį, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai. Be to, ieškovė nurodo kartu su atsakovu negyvenanti nuo 2024 m. gegužės 12 d., kuomet atsakovas smurtavo prieš ją. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyti duomenys patvirtina, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai priėmė 2024 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1240-476/2024 ir pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už savo šeimos nariui – sutuoktinei A. G., sukeltą fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Remdamasis byloje esančiais bei „Liteko“ sistemoje užfiksuotais duomenis, ieškovės paaiškinimais, teismas laiko nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliu, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš savo sutuoktinę, nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog ji neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnis).

13. Ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „Ž.“, atsakovui – jo prigimtinė pavardė „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

14. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, duomenų, kad vienas sutuoktinis turėtų išlaikyti kitą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl buvusių sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms

15. Nagrinėjamos bylos duomenimis, sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi prievolę kreditorei VMI (dėl administracinio nusižengimo baudos), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis A. L., taip pat piniginę prievolę UAB „G.“, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė E. R.. Kadangi prievolė VMI yra asmeninio pobūdžio bauda, o prievolė UAB „G.“ atsirado dar iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), kreditorės neprieštaravo, kad minėti įsipareigojimai liktų asmeninėmis ieškovės prievolėmis, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir šios prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

17. Iš teismo išreikalautų Antstolių informacinės sistemos registro bei trečiųjų asmenų pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi prievoles VMI, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (kriminalinės baudos išieškojimas), išieškojimą vykdo antstolė V. Š., bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginis išieškojimas), išieškojimą vykdo antstolė E. R.. Prievolė dėl kriminalinės baudos išieškojimo yra asmeninio pobūdžio, pateiktame atsiliepime į ieškinį VMI neprieštaravo dėl abiejų prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl įsipareigojimai VMI pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas taip pat turi piniginį įsipareigojimą UAB „L. B.“ pagal teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-12105-1135/2022, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė V. Š.. Ieškovė nurodė, kad apie šį atsakovo įsipareigojimą nieko nežinojo, o patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis nustatyta, kad ši prievolė kilo atsakovui sudarius išperkamosios nuomos sutartį dėl mobiliojo telefono. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas telefoną naudojo šeimos poreikiams tenkinti, sutartis sudaryta nedalyvaujant sutuoktinei, vertintina, kad šią sutartį atsakovas sudarė asmeninėms reikmėms, todėl prievolė kreditorei UAB „L. B.“ pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

18. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

19. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečius vaikus ir ją sieja artimas tarpusavio ryšys. Ji leidžia dukras į ugdymo įstaigą, gamina joms maistą, rūpinasi jų higiena, ugdymu, sveikatos priežiūra, kartu leidžia laisvalaikį, dukros toliau nori gyventi su ieškove. Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, jie išreiškė norą ir toliau gyventi su mama. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone nustatė, kad gyvenant su mama nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, laisvalaikiui bei jų poreikiams tenkinti. Be to, Tarnyba pateikė išvadą, kad A. G. ir L. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių interesus. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikams, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Žemesnės instancijos teismas

21. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

22. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: M. G. su nepilnametėmis dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val., pasiimdamas dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 15 val., grąžindamas dukras į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; tėvo ir dukterų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą.

24. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.

25. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bendravimo su dukromis tvarkos variantas leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su dukromis ir dalyvauti jas auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nepateikė, tuo tarpu ieškovė bylos duomenimis neketina riboti dukrų bendravimo su tėvu. Be to, Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų vaikų interesų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaikais, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti, numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

29. Vertinant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, paminėtina, kad pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip sudėtinga, ji nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nurodė, kad gauna 305,00 Eur išmoką ir 503,00 Eur pašalpą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone pateikė duomenis, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur, ji gauna išmokas už vaikus. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, turtinę padėtį. Teismo išreikalautame išraše apie asmens darbovietę ir gaunamas išmokas matyti, kad atsakovui nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. buvo paskirta 366,27 Eur išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, jis dirbo laikotarpiais nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d., nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2024 m. gruodžio 1 d. dirba dviejose darbovietėse. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kurios trukdytų dirbti, imtis individualios veiklos.

30. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įsidarbinęs dviejose darbovietėse, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, iš esmės apribojančią atsakovo galimybes dirbti bei gauti pajamas, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei vaikų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. atsižvelgiant į ieškovės ir jos atstovės prašymą.

32. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog išlaikė nepilnametes dukras nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., todėl spręstina, jog atsakovas neišlaikė dukrų 3 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo po 750,00 Eur priteisimo iš atsakovo nepilnametėms dukroms (3 mėn. x 250,00 Eur).

33. Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 110,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 135,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 34,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir 110,00 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą teikiant ieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 389,00 Eur žyminio mokesčio.

36. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 286,43 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

37. Šioje byloje teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. G. palikti pavardę – „Ž.“, atsakovui M. G. pavardę – „G.“.

Pripažinti prievolę išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis A. L., ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Pripažinti prievolę išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „G.“ naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė E. R., ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Pripažinti prievolę išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė V. Š., atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Pripažinti prievolę išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė E. R., atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Pripažinti prievolę išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė V. Š., atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. G., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – M. G. su nepilnametėmis dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val., pasiimdamas dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 15 val., grąžindamas dukras į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Tėvo ir dukterų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienai po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 389,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 286,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 43 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas