Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bedarbis, teistas 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį bauda (34 MGL) 1700 Eur, (iki 2024 m. liepos 17 d. sumokėta 640,12 Eur, nesumokėta 1 059, 88 Eur), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2024 m. gegužės 12 d. apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini), ranka suėmęs tampė už plaukų savo žmoną A. G., dėl ko ši atsitrenkė dešiniu skruostu į šalia stovėjusio automobilio dureles, taip sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą ir padarė dešinio skruosto sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Paaiškina, kad jis gyvena nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo žmona A. G. su dviem dukromis. Žmona prieš mėnesį pametė buto raktus ir liko vienas buto raktas, kuriuo abu dalinasi. Nuo 2024 m. gegužės 11 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. ryto jis buvo pas draugą R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus numerio nežino ir buto. Draugui padėjo remontuoti butą ir po darbų užsivakarojo, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis žmonos buvo užblokuotas telefonu ir su ja nesikalbėjo nuo šeštadienio iki šio ryto. 2024 m. gegužės 12 d. apie 15.00 val., važiuojant su draugu R. jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), prie sankryžos atsitiktinai pamatė einančią žmoną su vaikais, bei uošve su švogeriu. Jis paprašė draugo sustoti prie žmonos, sustojus ir atsidarius langą paprašė buto rakto, nes norėjo grįžti namo. Žmona atsakė, kad neduos buto rakto. Tada žmona jam trenkė delnu vieną kartą į dešinį skruostą, kliuvo ir į ausį, tačiau jam fizinio skausmo nesukėlė, tik pyktį. Jis užsidarė automobilio langą, o tada žmona atidarė priekinės keleivio duris ir žmona su uošviene sugriebė jam už megztinio ir ištempė iš automobilio. Jis supykęs ant žmonos dėl jos tokio elgesio, ranka sugriebė jai už plaukų ir patampė, kad atsitrauktų nuo automobilio. Tampymo metu žmona dešiniu skruostu atsitrenkė į automobilio priekines keleivio dureles, dėl ko galėjo užsigauti dešinį skruostą. Pripažįsta, kad savo tokiu veiksmu žmonai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko gailisi. Jis tuo metu ant skruosto nepastebėjo sužalojimo ar paraudimo, viskas įvyko staiga ir greitai. Po to jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Žmona visada provokuoja jį, ypatingai prie vaikų, nes ji mėgsta vartoti alkoholį, neprižiūri vaikų, namuose nesitvarko. Prieš savaitę laiko per mamų dieną ji prisigėrė, nebuvo namuose, grįžo kitą rytą. Žmona turi problemų su alkoholio vartojimu. Toks įvykis pirmą kartą, jis niekada nėra smurtavęs prieš žmoną. Įvykio metu buvo blaivus, anksčiau kaltės iki galo nepripažino, nes kumščiu netrenkė, o ir dabar žmona pati pasisakė, kad trenkėsi į durelės. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, sukėlęs fizinį skausmą, dėl ko dabar nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę (e. b. l. 105-108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. G. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad jis gyvena kartu su mama D. B. (duomenys neskelbtini). Sesuo A. G. gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 12 d. sesuo su vaikais buvo atvykusi pasisvečiuoti pas mamą. Buvo sekmadienis. Tos pačios dienos apie 15.30 val. jis, mama, sesuo A. su vaikais pareidinėjo namo iš parko. Einant (duomenys neskelbtini) ir netoli namų sustojo prie A. automobilis. Automobilio keleivio vietoje sėdėjo A. vyras M. G., kuris prasidarė automobilio duris ir paprašė sesers buto raktų. A. pasakė, kad raktų neduos. M. norėjo pasiimti asmeninių daiktų iš buto, tačiau pamačius, kad jos vyras neblaivus, ji jam raktų nedavė. Kiek jam žinoma, sesuo su vyru labai nesutaria, pastovūs konfliktai. A. taip pat turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra keletą kartų paimti vaikai. Tuo metu sesuo A. su savo vyru M. sukonfliktavo žodžiu dėl buto raktų. M. buvo išgėręs. Matėsi iš jo elgesio. Kiek žino, prieš tai keletą dienų nebuvo namuose ir vartojo alkoholį. Prasidaręs automobilio keleivio dešinės pusės dureles, M. sėdint, o A. pasilenkus konfliktuojant žodžiu, staiga M. vieną kartą kumščiu sudavė į veido dešinę pusę (jei gerai prisimena, gali ir klysti). Sudavęs vieną smūgį ranka čiupo A. už plaukų ir tempėsi link jo. A. gynėsi, šaukė, kad paleistų. Jis visa tai matė kartu su savo mama bei buvo kartu ir A. vaikai. Ar A. vaikai išsigando, nepasakys, bet verkti lyg neverkė. Plaukų kuokštų nebuvo išrauta, tik patempė. Matė ant sesers veido paraudimą, ištinimą, buvo sutrenkta. A. pati išsikvietė policiją bei buvo atvykę medikai, kurie jai suteikė pagalbą. Dėjo ledą ant veido, kad sumažinti skausmą. M. užtrenkė automobilio dureles, pasakydamas savo draugui, jog važiuotų iš čia greičiau. Labai greitai nuvažiavo. Toje gatvėje vaizdo stebėjimo kamerų, kiek jam žinoma, nėra. Kiek žino, sesuo parašė pareiškimą dėl vyro smurto. Kiek jam žinoma, toks įvykis pirmą kartą. A. G. delnu į dešinį skruostą M. G. nesudavė, į ausį nepataikė. Čia M. G. išsigalvojimai ir sakymas netiesos, nes taip nebuvo (e. b. l. 65-67).

Liudytojas R. S. parodė, kad M. G. buvo pasilikęs pas jį miegoti, nes vakarykščiai vartojo alkoholį, todėl liko pas jį miegoti. 2024 m. gegužės 12 d. apie 15.00 val., važiavo savo automobiliu kartu su M. G. (duomenys neskelbtini) ir sutiko M. G. žmoną A. G.. Jis sustojo, nes prašė M., kad jam reikia pasiimti iš žmonos buto raktus. Turėjo vieną raktą, nes kiti buvo pamesti. Jis sustojo ir M. pravėrė langą ir paprašė žmonos raktų. A. užsipuolė M. ,,neva jis buvo su kitomis“. A. buvo su savo mama bei broliu. A. priėjusi konfliktavo žodžiu su M. ir per atidarytą langą vieną kartą iš delno trenkė M. per veidą. Tuomet M. išlipo iš automobilio ir susistumdė su A. ir jos mama, kurios abi be proto puolė žodžiais, šūkavo, stumdėsi. A. vis bandė nagais įdrėksti, bet nepataikė ir M. sugriebė A. už plaukų, patąsė ir stumdant A. ji atsitrenkė į atidarytas automobilio priekines dureles dešiniu skruostu, dėl ko galėjo užsigauti. Kumščiu M. nesudavė per veidą A. G.. Po A. stuktelėjimo su skruostu į dureles M. įsėdo greitai į automobilį ir nuvažiavo. A. su jos mama dar bandė atidaryti priekinės dureles važiuojant automobiliui. Tuo metu M. buvo pagiringas vakarykščiai, dienos metu nevartojo alkoholio, o jis buvo išgėręs pusantros skardinės alaus vakarykščiai. Kiek jam žinoma, paskutiniu metu M. su žmona nesutaria dėl jos alkoholio vartojimo ir buvimo pas kitus vyrus, ką yra M. ir pats užtikęs. Ne kartą grįžusi į namus neblaivi iš kitų vyrų, neprižiūri vaikų, du kartus buvo atimti vaikai būtent per A. G.. Kodėl A. G. pasisakė, kad jai sudavė vyras M. kumščiu, jis nežino, nes taip nebuvo. Jis nepastebėjo ant A. G. veido sužalojimų, nes viskas įvyko staiga ir greitai, nes jie nuvažiavo, todėl nieko nepastebėjo (e. b. l. 77-80).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, šalia gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra važiuojamoji kelio dalis. Gyvenamojo namo gale yra vienpusis išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinę gatvę. Apžiūros metu nieko nepaimta (e. b. l. 12-21).

2024 m. balandžio 11 d. Asmens apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad atlikus asmens A. G. kūno apžiūrą, A. G. nurodė skaudančias vietas, dešinės pusės veido skruostą ir galvos viršugalvio plaukuotąją dalį. Apžiūrint dešinės veido pusės skruostą, matomas paraudimas, nurodė juntamą skausmą skruosto srityje. Taip pat nurodė juntamą skausmą viršugalvio plaukuotojoje dalyje, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Daugiau sužalojimų ar skaudančių vietų nenurodė. Pilną asmens apžiūrą atliko įvykio vietoje GMP ekipažas (e. b. l. 27-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. G 1014/2024 (02) nurodyta, jog A. G. konstatuota dešinio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. gegužės 12 d., ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 59-60).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu laikytinas jo sutuoktinis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis M. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu savo šeimos nariui – sutuoktinei A. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Prokurorė siūlo M. G. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti M. G. per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamojo M. G. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, smurtiniais veiksmais šeimos nario atžvilgiu, jis teistas (e. b. l. 113-116), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 130-131), niekur nedirba (e. b. l. 127-129), jo atsakomybę už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis M. G. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 140), skiria jam prokurorės siūlytą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamasis M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jos atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis, BK 72² straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bei vienu trečdaliu sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1702-1009/2018, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1 059,88 Eur bauda.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (e. b. l. 111-112), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant M. G. bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. G. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant M. G. bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1702-1009/2018, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi 1 059,88 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt devynių eurų 88 centų) bauda ir skirti galutinę bausmę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant M. G. bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir 1 059,88 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt devynių eurų 88 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.