- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 1-1702-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45193-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45193-18, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. G. 2018-09-03 apie 21:10 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis 10,800 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510" Nr. ARCK-0032, nustatyta 3,03 promilės), vairavo A. S. priklausantį automobilį Vauxhall Astra sxi cdti 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis M. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-09-03 apie 17.00 val., kartu su K. M. ir A. S. gėrė alkoholį. Būdami girti su kieme stovinčiu A. S. automobiliu sugalvojo važiuoti į Raseinius. Važiuojant nuo kalno automobilį sumėtė, jis jo nesuvaldė ir automobiliu atsitrenkė į kelio atitvarus. Išlipus iš automobilio matė, kad apgadintas automobilis ir kelio atitvarai. Kažkas iš pravažiuojančių automobilių vairuotojų iškvietė pareigūnus. Automobilį vairavo, nes leido A. S.. Jis neturėjo ko prarasti, jei būtų sustabdytas pareigūnų, todėl ir sutiko pavairuoti. Nuoširdžiai gailisi, kad girtas vairavo automobilį, dėl padarytos žalos atlyginimo susitarė, žalą už automobilio apgadinimą atlygino (b. l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. G. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2018-09-03 nuo 18.00 val. kartu su M. G. ir K. M. pas jį namų pavėsinėje gėrė degtinę. Vėliau, apie 21.00 val,. sugalvojo važiuoti į Raseinius jo automobiliu „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini) (automobilis registruotas Anglijoje). Jis buvo išgėręs ir visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes snaudė priekinėje keleivio sėdynėje, už vairo buvo M. G.. Automobilis priklauso jam, nusipirko prieš mėnesį per skelbimų portalą už 1000 eurų ir tuo automobiliu turėjo išvykti į darbus (duomenys neskelbtini), nes ten deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pretenzijų M. G. dėl sudaužyto automobilio neturi, dėl visko susitarė, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Automobilio neperdavė vairuoti neblaiviam M. G., nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai suprato, kas vyksta (b. l. 41-42).
Liudytojas K. M. parodė, kad 2018-09-03, apie 17.00 val., kartu su M. G. ir A. S. gėrė alkoholį. Būdami girti sugalvojo važiuoti į Raseinius kieme stovėjusiu A. S. automobiliu „Opel Astra“. A. S. sėdo ant priekinės keleivio sėdynės, M. G. už vairo, o jis gale. M. G. teisių neturi, o A. S. teises turi, todėl bijojo atsakomybės ir prarasti teises, dėl to už vairo leido sėsti M. G.. Leidžiantis nuo kalno, automobilį sumėtė, M. G. jo nesuvaldė ir atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarus. Išlipo iš automobilio, visi buvo sveiki, A. pergyveno, kas bus dėl jo automobilio, kad gali jį atimti. Kažkas iš pravažiuojančių automobilių vairuotojų iškvietė pareigūnus. Dėl šio įvykio M. G. labai pergyvena ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 53-54).
Liudytojas G. L. parodė, kad 2018-09-03, apie 21.10 val., gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo, kad nuo Raseinių link Šiluvos, Kušeliškės k. ribose, pilkos spalvos automobilis „Opel Astra“, numeriai užsienietiški, pateko į eismo įvykį. Važiuojant į įvykio vietą telefonu bendravo su pranešėju, kuris tik pravažiavo pro įvykio vietą ir nesustojęs nuvažiavo. Pranešėjas negalėjo nurodyti kas vairavo minėtą automobilį, nes kai pamatė eismo įvykį trys jaunuoliai buvo išlipę iš automobilio, galimai visi girti. Atvykus minėtu adresu rado į atitvarus atsitrenkusį automobilį „Opel ASTRA SXI CDTI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliški). Prie minėto automobilio stovėjo 3 neblaivūs jaunuoliai: M. G., kuriam nustatytas 3,03 prom., girtumas, K. M., kuriam nustatyta 2,32 prom., girtumas ir A. S. kuriam nustatytas 1,86 prom. girtumas. Paklausus kas vairavo automobilį minėti jaunuoliai aiškino, kas iš jų niekas nevairavo ir vairuotojas yra pabėgęs, teigė pažįsta jį tik iš matymo, vardo ir pavardės nežino. Pagal dokumentus buvo nustatyta, kad automobilis priklauso A. S.. Automobilis buvo nuvežtas į policijos saugojimo aikštelę, adresu Raseiniai, Vilniaus g. 3C. Automobilio raktelis, patikrinimo metu, buvo rastas pas M. G. kelnių kišenėje. Kodėl pas jį buvo automobilio raktas, jis paaiškinti nesugebėjo (b. l. 47-48).
2018-09-03 Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip nurodė liudytojas G. L. (b. l. 9).
Iš 2018-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelias Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis 10.800 km., Kušeliškės kaimo ribose (b. l. 14).
Iš 2018-09-18 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Wauxhall Astra“, Didžiosios Britanijos valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui apgadintas priekis ir dešinys šonas (b. l. 18-24). Automobilis paimtas ir saugomas aikštelėje Vilniaus g. 3c, Raseiniai (b. l. 26). Automobilis priklauso A. S. (b. l. 32-36).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2007 m. gamybos automobilio Opel Astra 1.7 CDTI, vidutinė vertė yra 2439,00 Eur (b. l. 37).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. G. kaltė yra pilnai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. G. vairavo transporto priemonę – automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,03 proc. (promilės) etilo alkoholio, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.
Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 86-90).
Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. G. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis neteistas (b. l. 69), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-72), nedirba (b. l. 73), neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 74).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje nėra duomenų ar kaltinamasis yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (2016‑04‑19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkiniams. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000‑10-12 Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas vidutinio draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – dveji metai.
BK 72 straipsnio 4 dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju M. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,03 proc. (promilės) etilo alkoholio. Taigi, nors vairuojama transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas motoroleris pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Opel ASTRA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui A. S.. Įvykio dieną, kaltinamasis M. G. girtavo kartu su K. M. ir automobilio savininku A. S.. Remiantis liudytojo ir kaltinamojo parodymais, darytina neginčytina išvada, jog automobilio savininkas ne tik žinojo, kad jo automobiliu daroma nusikalstama veika, bet ir joje dalyvavo. A. S. pirminių apkalusų metu paaiškino, jog išgertuvių metu nusprendus važiuoti į Raseinius už automobilio vairo sėdo kaltinamasis M. G., nes jis neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, dėl to neturėjo ką prarasti, tuo tarpu jis teisę vairuoti transporto priemones turi, todėl pats automobilio nevairavo ir leido tai daryti kaltinamajam (b. l. 11, 53). Vėlesni A. S. duoti parodymai, kad dėl girtumo jis nesuprato, kas vyksta, teismo vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti jam priklausančio turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kartu girtavęs automobilio savininkas A. S., nors ir žinodamas, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, neprieštaravo, kad už jam priklausančio automobilio vairo sėstų kaltinamasis M. G., ir važiavo kartu, atsisėsdamas priekinėje automobilio sėdynėje. Tokiu būdu A. S., kaip automobilio savininkas, leisdamas neblaiviam kaltinamajam vairuoti jam priklausantį automobilį, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, t. y. žinojo, kad automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.
Kadangi neblaivaus asmens transporto priemonės vairavimas kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir paties transporto priemonę vairuojančio asmens ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 straipsniai), kaltinamojo M. G. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – ir skirti jam 34 MGL, t. y. 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu konfiskuoti A. S. priklausantį automobilį Opel ASTRA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jo priklausiniais. Išsiųsti jam teismo baudžiamojo įsakymo kopiją.
Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.