- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- II-1169-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01176-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 16.11.8.2Kiti klausimai, susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio ir faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštojo išsilavinimo, vedusio, nepilnamečių vaikų neturintis, dirbančio MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1866-2025 (ROIK: 252272198273).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1866-2025 (toliau – ir Nutarimas) V. G. (toliau – ir Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 600 Eur bauda. Institucijos Nutarime nurodoma, kad V. G. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 2,3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2,3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, - tai yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 str. 2 d.
Pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo motyvai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašoma Nutarimą panaikinti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš naujo ir priėjus išvados dėl jo atsakomybės, skirti švelnesnę baudą, negu numatytą ANK 223 str. 2 d. pritaikant ANK 610 str. nuostatas. Skunde nurodoma, kad Nutarime konstatuota lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau sprendžiant baudos skyrimo klausimą sprendimą priėmusi institucija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir skirti mažesnę baudą negu numato ANK 223 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau eilę metų nevykdo jokios ūkinės-finansinės veiklos, apie veiklos sustabdymą yra pranešusi įgaliotoms institucijoms ir V. G. de fakto yra formalus minėtos bendrovės direktorius, nes ir neveikiančioje įmonėje direktorius privalo būti. Registro tvarkytojo nuomone, jis privalėjo teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį VĮ RC. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Atsakomybė veikiančios ir neveikiančios įmonės direktoriui negali būti vienoda, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas socialinės lygybės principas – veikiančios įmonės direktorius turi nuolatines pajamas, kurios turi tiesioginę sąsają su įmonės pelningumu, o tuo tarpu neveikiančios įmonės direktorius negauna jokių pajamų ir jokios darbinės veiklos šioje įmonėje neturi, kitaip tariant yra socialiai pažeidžiamas. Vertinant nurodytas aplinkybes Pareiškėjas mano, kad VĮ RC jam paskirta bauda neatitinka įstatymo (ANK 223 str. 2 d.) keliamų tikslų, protingumo ir teisingumo kriterijų. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas turi pagrindą taikyti ANK atitinkamas nuostatas ir skirti Pareiškėjui švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Institucija nesutikdama su Pareiškėjo skundo motyvais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir palikti Nutarimą galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos vertinimu priimant Nutarimą buvo įvertinta, kad Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinę nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui skirta bauda yra minimali ANK 223 str. 2 d. numatyta bauda, todėl 600 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta. Atsiliepime Institucijos atstovas pažymi, kad veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui. Analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame JAR nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019- 12-05 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6203-1017/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6435-1017/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1003-1082/2020 ir kt.).
Teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai
Teismo posėdžio metu V. G. skundą palaikė ir paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2014 su perspektyva pasistatyti senelių namus ir vykdyti tą veiką. Kol jie ruošė dokumentus, verslo planus, jiems buvo pasakyta, kad reikia atidaryti VŠĮ. Jie atidarė VŠĮ, vyko paruošiamieji procesai ir nebuvo skiriamas ES finansavimas, todėl jis ir turiu dvi “miegančias” įmones, taip sakant, nevykdančias veiklos. Nuo pat pradžių 2014 lapkričio mėn. ta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios veiklos. Pradžioje jie nieko neteikė, vėliau gavo iš atitinkamų institucijų pranešimus, kad būtina pateikti ataskaitas, ir teikė iki tam tikro laiko. Vėliau, kai buvo kažkokie tai reikalavimai, jie teikė tas ataskaitas, bet jos visos “nulinės”. Pareiškėjas norėtų pabrėžti, kad kai jie gavo įspėjimą iš Registrų centro, jis iš karto paprašė pažįstamos buhalterės pateikti ataskaitą. Jis aišku supranta, kad buvo padaryta nuolaida 300 eurų, bet kai įmonė neveikė visiškai, tai supranta. Jis tuomet nukeliavo į Registrų Centrą ir pasakė, jog supranta, kad jie jam padarė nuolaidą, bet kokios čia baudos. Jie jam padarė nuolaidą 50% , tačiau jam čia dideli pinigai. Institucijos atstovas jam paaiškino, kad jeigu nesutinka mokėti 300 Eur baudos, tai apie tai reikia raštu pranešti Institucijai. Dabar jam aišku, kad kai gavo 600 Eur, tai sakė, jog geriau jis būtų sumokėjęs tuos 300 Eur. Jis supranta, kad kiekvienas vadovas yra atsakingas ir turi vykdyti savo pareigas, bet veikianti įmonė ar neveikianti – tai čia skirtingi dalykai. Jis tiesiog pamiršo, o ne taip, kad piktnaudžiauju nuslėpti „nulius“ nuo valstybės ar Registrų centro. Pareiškėjas prašo pakeisti Institucijos Nutarimą sumažinant jam paskirtą baudą iki 300 Eur.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką Institucija informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
ANK XXXVI skyrius (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Šios skyriaus 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nutarimas laikomas teisėtu tada, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-1072/2023).
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, ji nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 123 punkte.
CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostata apibrėžia, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostata apibrėžia, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kaip matyti, Nuostatų 123 punktas savo ruožtu taip pat blanketinė norma, nukreipianti į juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymus, reglamentuojančius metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo tvarką. Tokiu atveju nustatant metinių finansinio ataskaitų rinkinio pateikimo JAR tvarką turi būti sistemiškai vadovaujamasis ne tik CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 123 punktu, bet ir ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagal kurį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., kaip teisingai vertino Institucija. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies nusižengimo objektyviojo požymio – termino laiku pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal teismų praktiką terminas pateikti šiuos dokumentus yra 5 mėnesiai nuo kalendorinių metų pradžios tais atvejais, kai kalendoriniai ir finansiniai metai sutampa, nepriklausomai nuo to, kad rinkinio nepavyko patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-46-489/2020).
Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
Teismas, įvertinęs Pareiškėjo skundo motyvus, posėdžio metu duotus paaiškinimus, o taip pat kitus nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, priėjo išvados, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Jis neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, todėl teismas detaliau nevertina pažeidimo padarymo aplinkybių. Vis dėlto, Pareiškėjui buvo paskirta bauda neįvertinus visų administracinės nuobaudos skyrimui svarbių aplinkybių.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).
Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą bet ir į tai, kad Pareiškėjas sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu nuo pat administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu (Nr. 00-ANR_P-133895-2025) surašymo ir administracinės bylos nagrinėjimo Institucijoje. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, kad jo dalyvavimas, Institucijai nagrinėjant administracinį nusižengimą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo skirtas paaiškinti nusižengimo padarymo priežastys, paaiškinti jo sunkią ekonominę situaciją ir siekti sumažinti administraciniame nurodyme pateiktą mokėtiną sumą – 300 Eur. Pareiškėjas tik dėl nepakankamo teisinio raštingumo, nesuprato, kad nesumokėjus laiku sumos pagal administracinį nurodymą, bauda tampa dvigubai didesnė. Padarytas nusižengimas, susijęs finansinių ataskaitų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui; pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, tačiau tai nėra šiurkštus pažeidimas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Institucija pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuo 2014 lapkričio mėn. Pareiškėjo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios veiklos. Iš Pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pradžioje jam nereikėjo teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, tačiau vėliau gavo nurodymą kasmet teikti finansines ataskaitas. Kiekvienais metais jis teikė minėtas ataskaitas. Gavęs pranešimą apie tai, kad jis nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės ataskaitos už 2023 m., tuoj pat pavedė įmonės buhalterei pateikti reikalaujamą ataskaitą. Žala valstybei nepadaryta, nes įmonė nevykdo jokios veiklos ir negauna jokių pajamų.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad žala valstybei nepadaryta, į kitas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. G. paskyrus 300 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
V. G. skundą tenkinti.
Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1866-2025 (ROIK: 252272198273) ir V. G. paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) sumažinti iki 300 Eur.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.