- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- AN2-259-1072/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01376-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė
- Advokatai
- Viktoras Gecas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. K. (D. K.) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) atstovo advokato Viktoro Geco (toliau – ir pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria, netenkintas D. K. atstovaujamo advokato Viktoro Geco skundas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. D. K. Institucijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 23 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, 2022 m. lapkričio 8 d. 17.57 val., Vilniuje, Rodūnios kel. 2, iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijos esančio Vilniaus oro uosto PKP reisu TK1410 ketino išvykti per Stambulą į Uzbekistaną, Šengeno erdvėje išbuvęs 100 dienų, nors turėjo išvykti iki 2022 m. spalio 29 d., tačiau to nepadarė ir Šengeno erdvėje buvo 10 dienų neteisėtai.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Institucijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir Institucijos nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 bei administracinę teiseną D. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, sudėties. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Skundžiamoje nutartyje motyvas apie tai, kad D. K. paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, kuris tinkamai individualizuotas ir paskirtas nepažeidžiant ANK 34 straipsnyje nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, nėra galimas, kadangi pareiškėjas neginčijo nuobaudos rūšies. Teismas sprendė tai, ko neprašė pareiškėjas, t. y. išėjo už skundo nagrinėjimo ribų, todėl buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, teismas Institucijos klaidas pripažino nereikšmingomis, skundžiama nutartis formali, iš esmės grindžiama Institucijos atstovų paaiškinimais ir teismo plečiamu nutarimo išaiškinimu.
3.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad Institucijos nutarimo pateikimas lietuvių kalba nėra pažeidimas, kadangi tokia išvada prieštaringa ir neatitinkanti administracinio nusižengimo bylų proceso taisyklių. D. K. nesuprato ir negalėjo suprasti visų pokalbių su pareigūnais, pateiktų dokumentų lietuvių kalba. Procesas vyko pareiškėjui nežinoma kalba, todėl D. K. neturėjo galimybių naudotis advokato teisine pagalba ir gintis nuo kaltinimo. Taip pat pareiškėjui nebuvo pranešta apie administracinės teisenos pradėjimą ir jis neturėjo galimybės prašyti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Viešas Institucijos posėdis, vykęs 2022 m. lapkričio 8 d., turėjo būti viešai paskelbtas. ANK nesuteikia teisės pareigūnui savo nuožiūra, nežinant pažeidėjui, pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir priimti nutarimą, nesurašant administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimo, numatyto ANK 538 straipsnyje. Tokiu atveju turėjo dalyvauti ir D. K., byla turėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Viešas bylos nagrinėjimas negalėjo būti pripažintas Institucijos klaida, nes Institucijos atstovas šios rašymo klaidos skundžiamame nutarime neištaisė, o teismas neturi kompetencijos taisyti Institucijos padarytas klaidas ar rašymo apsirikimus. Pareiškėjo atstovas skunde taip pat pažymi, kad Vilniaus pasienio rinktinė nėra institucija, todėl pareigūnė J. P. skundžiamame nutarime nenurodė pilno institucijos pavadinimo, įstaigos kodo, adreso, savo pareigų pavadinimo, tarnybinio pažymėjimo numerio bei vykusio viešo teismo posėdžio vietos, laiko ir adreso. Visi šie duomenys patvirtina, kad posėdis buvo neviešas ir vykdomas D. K. „už akių“.
3.3. Skunde pareiškėjo atstovas tvirtina, kad Institucija privalo nurodyti teisės aktą, kurio pažeidimu kaltinamas asmuo, o netinkamai nurodytas teisės aktas yra esminis pažeidimas, kurį privalo taisyti ne proceso dalyviai ir teismas. ANK 538 straipsnyje nėra reglamentuoti konkretūs asmenų pažeidimai, todėl asmens pažeidimas nutarime privalo būti konkrečiai identifikuotas ir nustatytas. Iš skundžiamo nutarimo turinio neįmanoma suprasti pažeidimo esmės, kadangi nėra nurodyti D. K. buvimo Šengeno erdvėje laikotarpiai, kurie būtų pagrindas apskaičiuoti buvimo Šengeno erdvėje dienų kiekį. Kaltinimas D. K. atžvilgiu yra formalus, nekonkretus ir neaiškus, nes neaiškus konkretaus įstatymo pažeidimas.
3.4. Teismui buvo žinomas faktas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo apskaičiuotos užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje dienos ir jis buvo raginamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per septynias dienas. Pasak pareiškėjo atstovo, teismas privalėjo šią aplinkybę tinkamai įvertinti, nes Institucija grindė nutarimą fiktyviu 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Teismas taip pat nevertino, kad nėra jokio teisės akto, kuris patvirtintų užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpių apskaičiavimo metodiką. Todėl Institucijos atstovų skaičiavimas iš esmės yra subjektyvus ir negalimas patikrinti, kadangi 2022 m. Šengeno erdvėje esančių šalių teritorijos nebuvo uždaros, pavyzdžiui Kipras, Kroatija, todėl asmuo negali pateikti įrodymų apie 2022 m. išvykimą į Kroatiją ir grįžimą atgal į Lietuvos Respubliką. Dėl šių priežasčių užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpių apskaičiavimas pagal asmens pase esančius spaudus nėra patikimas ir objektyvus skaičiavimas. Be to, Institucija, žinodama, kad D. K. apskundė nutarimą ir kitus Institucijos sprendimus, sunaikino visus vaizdo įrašus. Todėl, pareiškėjo atstovo teigimu, atkurti procesus, kuriuose galimai D. K. dalyvavo asmeniškai, nėra galimybių.
3.5. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad buvo pažeista UTPĮ 21 straipsnio 1 dalis, kadangi ji neegzistuoja. Tuo tarpu UTPĮ 124 straipsnio 2 dalis nepatenka į ANK 538 straipsnio dispoziciją, o jeigu patenka, tai skundžiamame nutarimo tekste nėra nurodyta, ar susietas šio straipsnio turinys su ANK 538 straipsnio turiniu. D. K. nesuprato kurioje skundžiamo nutarimo dalyje yra išdėstytas UTPĮ 124 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kadangi jis nepažeidė jokios tvarkos, nurodytos minėto straipsnio dalyje. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinis aktas, kuris įpareigotų jį išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina, kad ši dalis skundžiamame nutarime nurodyta klaidingai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo atmesti pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir Institucijos nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1662-2022. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Institucijos atstovė, cituodama teisės aktų nuostatas, susijusias su nagrinėjama situacija, pažymi, kad 2022 m. lapkričio 8 d. Tarnybos pareigūnai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis D. K. 2022 m. rugpjūčio 26 d. į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, t. y. per Paryžiaus „Šarlio de Golio“ tarptautinį oro uostą (Prancūzijos Respublika). Pagal pase Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 4 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką ir 2022 m. birželio 28 d. išvyko iš Latvijos Respublikos (Šengeno erdvėje buvo 25 dienas); 2022 m. rugpjūčio 26 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką. Kadangi, D. K. iš Šengeno erdvės ketino išvykti 2022 m. lapkričio 8 d., pritaikius atsiliepime paaiškintą buvimo Šengeno erdvėje laiko skaičiavimo metodiką, nustatyta, kad tą dieną, jam išvykstant, 180 dienų periodas per kurį pareiškėjas buvo Šengeno erdvėje prasidėjo 2022 m. gegužės 13 d. Periodu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (o būtent 180 dienų laikotarpiu) D. K. Šengeno erdvėje buvo 100 dienų: nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 28 d. – 25 dienas ir nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. – 75 dienas. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., būdamas Šengeno šalyse 100 dienų, 10 dienų viršijo nustatytą maksimalų leistiną 90 dienų skaičių per bet kurį 180 dienų laikotarpį. D. K. iš Šengeno erdvės turėjo išvykti iki 2022 m. spalio 29 d. (imtinai), tačiau to nepadarė.
4.2. Skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nurodyti UTPĮ 23 straipsnio 1 punktas, 124 straipsnio 2 dalis, t. y. pažymėta tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio to paties įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką bei tai, kad pastarasis neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, 2022 m. lapkričio 8 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, UTPĮ 21 straipsnio 1 dalis, nėra ir nebuvo nurodyta.
4.3. Pasitvirtinus informacijai, kad pareiškėjas pažeidė galiojančius teisės aktus (o būtent Šengeno erdvėje išbuvo 10 dienų ilgiau nei leidžia galiojantys teisės aktai) ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo numatytam skrydžiui įlaipinimas į lėktuvą prasidėjo 19.10 val., Tarnybos pareigūnai, įvertinę situaciją, D. K. paaiškinus jo paties padaryto pažeidimo aplinkybės, sudarė galimybę pasirinkti ar likti ir asmeniškai dalyvauti procesinių dokumentų surašyme bei jų nuorašus kopijas gauti į rankas, ar išvykti ir nedalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. D. K. sutiko, jog padaryti pažeidimai procesiniuose dokumentuose surašomi ir administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, ką patvirtina pareiškėjo paties ranka parašytas prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą be jo dalyvavimo. Tame pačiame prašyme pareiškėjas pats nurodė elektroninį paštą, kuriuo pageidavo gauti jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus.
4.4. ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Tokio reikalavimo pareiškėjas nepateikė, pagal faktines aplinkybės pasirinko išvykti ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, dėl to, Institucijos atstovės vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad D. K. buvo užkirstas kelias dalyvauti bylos nagrinėjime ar kitaip buvo apribotos jo teisės.
Atsiliepimas
4.5. Atsiliepime pažymima, kad dėl skundžiamame nutarime neteisingai nurodytos aplinkybės, jog byla buvo nagrinėjama viešo posėdžio metu, prašo teismo vertinti kaip institucijos priėmusios nutarimą apsirikimą, kadangi pildant procesinius dokumentus, posėdžio būdas informacinėje sistemoje yra atžymimas varnele, ko Tarnybos pareigūnai tinkamai nepadarė. Papildomai pažymima, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant, būtent taip, kaip pageidavo pareiškėjas.
4.6. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas savo raštišką prašymą surašė jam suprantama rusų kalba, su Tarnybos pareigūnais jis bendravo jam suprantama rusų kalba. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, 2022 m. lapkričio 8 d. pareigūnams bendraujant su D. K., nebuvo panašu, kad asmuo nesupranta rusų kalbos ir, kad jam sunku suprasti kas su juo kalbama bei būtų reikalingas vertėjas. Liudytoja J. P., apklausta teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu, taip pat parodė, kad bendravo su pareiškėju rusų kalba.
4.7. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į pareiškėjo raštišką prašymą, skundžiamo nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas kopija, pasirašyta Tarnybos pareigūno originaliu parašu, buvo pateikta pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu. Be kita ko, vadovaujantis ANK 568 straipsnio 1 dalimi, minėtas nutarimas buvo surašytas lietuvių kalba, o nutarimo forma, trumpiniai, pareigūnų pareigos ir kiti privalomi laukai yra standartiškai suformuoti administracinių nusižengimų registre (informacinėje sistemoje) ir nuo Tarnybos pareigūno, priimančio sprendimą, nutarimo struktūra ir forma bei kiti techniniai dalykai nepriklauso.
4.8. Atsiliepime akcentuojama, kad skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas yra aiškiai ir tiksliai nurodyta pareiškėjo padaryto pažeidimo esmė ir iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad ji pastarajam yra žinoma, o tariamas minėto aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą pateikiant skundą teismui. Tarnybos pareigūnai iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dėl ko skundžiamas nutarimas neturėtų būti laikomas turinčiais esminių trūkumų.
4.9. Institucijos atstovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas nei su skundu pirmosios instancijos teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu, objektyvių įrodymų, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo išvykęs į Kroatijos Respubliką nepateikė. Kita vertus, jei jis ir buvo išvykęs, nagrinėjamos situacijos kontekste, šis faktas neturėtų įtakos, nes pagal turimus duomenis nebuvo palikęs Europos Sąjungos teritorijos. Pažymėtina, kad 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpis apima ir skaičiuojamas kartu su buvimu Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos valstybių teritorijose.
4.10. Institucijos atstovė, pasisakydama atsiliepime dėl skunde keliamų klausimų dėl galimai sunaikintų vaizdo įrašų, pažymi, kad vaizdo įrašų pirmosios instancijos teisme buvo paprašyta 2023 m. vasario mėnesį, o pareiškėjo daromas administracinis nusižengimas nustatytas 2023 m. lapkričio 8 d. Vadovaujantis Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17 punktu, asmens vaizdo ir garso registratoriumi užfiksuoti įrašai, esant techninėms galimybėms, saugomi iki vieno mėnesio, o vėliau sunaikinami, todėl pareiškėjo atstovo prašomų pasienio kontrolės punkte dirbusių pareigūnų asmens nešiojamų vaizdo ir garso registratorių įrašų pateikti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
D. K. atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas vardija procesinius ir procedūrinius nutarimo priėmimo pažeidimus, taip pat iš esmės nesutinka su priimtu Institucijos nutarimu, teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos rūšies, buvo šališkas, t. y. su skundžiamu nutarimu nesutinka pilna apimtimi. Atitinkamai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra tikrinama, ar pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą netenkinti pareiškėjo atstovo skundo ir palikti galioti Institucijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantas ir jo atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
8. Pagal ANK 538 straipsnį administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką. Kaip cituodamas teisės aktų nuostatas teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Institucijos nutarime nurodyto UTPĮ 23 straipsnio 1 punkte (nutarime nurodyta „dalyje“) numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. UTPĮ 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, sistemiškai aiškinant šių nuostatų turinį, akivaizdu, kad D. K. Institucijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 buvo nubaustas už neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimą. Taigi, atsižvelgiant į nutarime suformuluotą kaltinimą, nurodytas faktines aplinkybes, paminėtą ANK straipsnį, įstatymų nuostatas, nėra jokio pagrindo manyti, jog kaltinimas D. K. atžvilgiu yra neaiškus.
9. Pirmiausiai pažymėtina, kad atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pripažinęs klaidas nereikšmingomis, padarė tam tikrus procesinius pažeidimus bei atmesdamas apelianto atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo pažeidė ANK 641 straipsnio reikalavimus, reglamentuojančius bylos nagrinėjimo ribas, pareiškėjo atstovo manymas, jog apylinkės teismas dėl to privalėjo Institucijos nutarimą naikinti – vertintini tik kaip subjektyvi pareiškėjo atstovo pozicija. Iš esmės analogiški argumentai buvo nurodomi ir apylinkės teismui, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, joje išsamiai atsakyta į šiuos pareiškėjo atstovo keliamus klausimus. Pažymėtina, jog būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam apeliacinį skundą dėl Institucijos nutarimo ir tenka pareiga išsiaiškinti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, o jų pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, tik tuomet iš esmės toks procesinis sprendimas apribotų pareiškėjo teises į gynybą bei į apeliaciją. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atstovo pateiktą skundą ir nustatęs tam tikrus Institucijos padarytus procesinius pažeidimus, atliko visą įrodymų tyrimą iš naujo, apklausė liudytojas, betarpiškai bendravusias su pareiškėju D. K., ištyrė kitus duomenis, pareiškėjo atstovui (pats pareiškėjas žodiniame bylos nagrinėjime pirmos instancijos teisme nedalyvavo) buvo sudarytos sąlygos išdėstyti visus bylai reikšmingus argumentus, užduoti klausimus liudytojoms, dėl to, pasitvirtinus Institucijos nutarime konstatuoto administracinio nusižengimo padarymo faktui ir nenustačius esminių procesinių pažeidimų, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą.
10. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodytais argumentais, jog apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nuobaudos, išėjo už skundo nagrinėjimų ribų, todėl buvo šališkas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Būtent ANK 641 straipsnyje įtvirtintos nuostatos įpareigoja pirmosios instancijos teismą, tikrinant institucijos priimto nutarimo teisėtumą, įvertinti ir paskirtos nuobaudos rūšį ir ar jos dydį. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui D. K. paskirtos nuobaudos rūšies, peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir tuo pačiu buvo neobjektyvus ar šališkas. Be kita ko, nėra pagrindo manyti, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atstovo skundą pirmosios instancijos teisme, plečiamai aiškino nutarimą, kadangi bylos nagrinėjimo ribos pagal ANK 538 straipsnį nepasikeitė, t. y. nebuvo išplėstas pažeidimo esminių faktinių ir teisinių aplinkybių turinys, taip pat nesikeitė asmens veiksmų teisinis kvalifikavimas. Tai, kad apylinkės teismas, pripažindamas, kad buvo padarytos tam tikros Institucijos klaidos, vertintina ne kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, o kaip pagrįstas Institucijos nutarime nurodytų aplinkybių patikslinimas, kuris nekeičia kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų esmės ir neplečia kaltinimo ribų. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė ar patikslino Institucijos nutarime nurodytas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, todėl apelianto motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
11. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai atsakė į skundo argumentus, susijusius su galimais procedūriniais pažeidimais nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas priėmimo metu, o Institucijos atstovė atsiliepime, prašydama vertinti kaip apsirikimą, detalizavo objektyvias priežastis, susijusias su viešo teismo posėdžio „atžymėjimu“ varnele informacinėje sistemoje ir vaizdo įrašų nepateikimu, dėl kurių plačiau apygardos teismas nepasisako. Apelianto atstovas taip pat skunde pažymi, kad pareiškėjas dėl nesuprantamos kalbos negalėjo gintis nuo kaltinimo ir jam nebuvo pranešta apie administracinės teisenos pradėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats pareiškėjas ranka parašė prašymą rusų kalba, kuriame prašė nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant ir protokolą atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100–101). Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjui buvo nežinomos ir nesuprantamos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, neaiškus kaltinimas ar tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės prašyti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Svarbu pažymėti ir tai, kad D. K. sudarė sutartį su advokatu, kuris surašė skundą tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apygardos teismui, todėl negalima daryti išvados, kad jam netinkamai buvo išverstas nutarimo turinys ar, kad kitaip pažeistos jo turimos teisės gintis nuo kaltinimo.
12. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su galimais procedūriniais nutarimo priėmimo metu padarytais pažeidimais, teisingai pažymėjo, kad remiantis ANK 608 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju nutarimas galėjo būti surašytas ir be protokolo bei skirtas įspėjimas. ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Kaip jau buvo minėta skundžiamoje nutartyje ir pažymėta Institucijos atstovės atsiliepime, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, priešingai, pareiškėjas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad D. K. buvo užkirstas kelias dalyvauti bylos nagrinėjime ar kitaip buvo apribotos jo teisės. Kaip ir nėra pagrindo išvadai, jog nenurodžius nutarime, pareiškėjo manymu, tam tikrų duomenų kaip institucijos pilnas pavadinimas, laikas, adresas ir kt., nutarimas priimtas „už akių“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne tik nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas turiniui keliami tam tikri reikalavimai, įtvirtinti ANK 609 straipsnyje, bet ir formai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“. Todėl laikytina, jog apelianto atstovo nurodytos tariamos aplinkybės yra deklaratyvūs samprotavimai, kurie nepagrįsti jokia objektyvia informacija. Esant nurodytų aplinkybių visumai spręstina, kad apeliacinio skundo teiginiai yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio ir paneigti byloje esančiais duomenimis dėl kurių plačiau pasisakė žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
13. Skunde pareiškėjo atstovas taip pat teigia, kad padaryti esminiai pažeidimai, t. y. nurodyta neegzistuojanti UTPĮ 21 straipsnio 1 dalis, o UTPĮ 124 straipsnio 2 dalis nepatenka į ANK 538 straipsnio dispoziciją, nes pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas joks pareiškėją įpareigojantis išvykti iš Lietuvos Respublikos teisės aktas, dėl kurių neįmanoma suprasti pažeidimo esmės, todėl kaltinimas D. K. atžvilgiu yra formalus. Priešingai, nei teigia pareiškėjo atstovas, kaip teisingai pažymėjo Institucijos atstovė atsiliepime, kvalifikuojant D. K. veiksmus pagal ANK 538 straipsnį, nutarime nėra ir nebuvo nurodyta UTPĮ 21 straipsnio 1 dalis, kadangi yra nurodytas UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad UTPĮ 124 straipsnio 2 dalis nepatenka į ANK 538 straipsnio dispoziciją, nes kaip jau buvo minėta, ANK 538 straipsnio norma yra blanketinė, be to, šioje straipsnio dalyje nėra nurodyta, kad privalo egzistuoti teisės aktas, įpareigojantis išvykti užsienietį iš Lietuvos Respublikos pažeidus iki UTPĮ 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse nustatyto buvimo laiko pabaigos. Aukštesnės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjo atveju netinkamai nurodytas teisės aktas yra esminis pažeidimas. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad vien tai, jog D. K. pažeidė UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, nors šis straipsnis dalių iš esmės neturi (yra tik punktai), nėra esminis pažeidimas, dėl kurio nutarimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas, kadangi minėto 23 straipsnio tas pats 1 punktas duoda nuorodą į 11 straipsnio atitinkamas dalis (nustatant, kada užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu), kuriose ir nustatytas reikalavimas užsieniečiams (net jei jiems ir taikomas bevizis režimas) Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse nebūti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tai, kad buvo padarytas neesminis pažeidimas, nedaro nei nutarimo, nei skundžiamos nutarties negaliojančiais, todėl pirmiau nurodyti pareiškėjo atstovo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
14. Apeliaciniame skunde (3.4. nutarties punkte) dėstomos aplinkybės susijusios su Institucijos priimtų teisės aktų galiojimo vertinimo klausimu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi tokia kompetencija priskirtina specializuotiems teismams dėl kurių plačiau pasisakė įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, todėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik pareiškėjo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio padarytus procesinius pažeidimus teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas ir jo atstovas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą ir D. K. (D. K.) atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.