Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-4075-339/2024

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-04
Bylos Nr.: e2-4075-339/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01453-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalija Liauzginienė
Ieškovas: Šiaulių apygardos
Atsakovas: A. B.
Advokatai: Telesforas Urbaitis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4075-339/2024Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01453-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant ieškovei Šiaulių apygardos prokurorei Linai Matutienei,atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui Gintautui Naglisui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovui A. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos naudai 4442,03 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje viešojo intereso gynimo aspektu atliekamas tyrimas dėl išmokų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 – 2023 m. kadencijos nariams pagrįstumo ir teisėtumo. Telšių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko išmokų 2019 – 2023 m. kadencijos tarybos nariams skirtų išmokų teisėtumo vertinimą ir pateikė 2023 m. spalio 2 d. audito ataskaitą Nr. KT9-6. Audito ataskaitoje nurodyta, kad atsakovas 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu pateikė apmokėjimui Telšių rajono savivaldybės administracijai dokumentus, kad jis patyrė išlaidų, susijusių su jo, kaip tarybos nario veikla: 1) 4206,02 Eur degalų įsigijimo išlaidų; 2) 945,54 Eur transporto priemonių remonto, atsarginių dalių automobiliui įsigijimo išlaidų; 3) 639,01 Eur telefono pokalbių, telefono ryšio įrangos, interneto ryšio ir kitų paslaugų išlaidų; 4) 1116 Eur pašto išlaidų; 5) 3426,2 Eur išlaidų kanceliarinėms prekėms įsigyti; 5) 47,77 Eur išlaidų buitinėms dujoms įsigyti. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus jo išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, sudarė 10380,54 Eur, iš kurių Telšių rajono savivaldybės administracija kompensavo 10323 Eur. Audito ataskaitoje pažymėta, kad atsakovui nepagrįstai, nesilaikant Telšių rajono savivaldybės tarybos reglamente nustatytos tvarkos, buvo kompensuotos išlaidos už laikraščių prenumeratą ir skelbimus spaudoje, automobilio draudimą, buitines dujas, elektros energiją, iš viso 1202,39 Eur. Be to, atsakovas karantino laikotarpiu, kurio metu buvo taikomi judėjimo, susibūrimų ribojimai, posėdžiai ir kiti susitikimai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, įsigijo 718,1 l degalų (dyzelino) už 777,79 Eur, kuriuos Telšių rajono savivaldybės administracija jam kompensavo kaip išlaidas, patirtas vykdant Tarybos nario veiklą. Taip pat atsakovui buvo kompensuotos 1771,62 Eur išlaidos už kanceliarines prekes, kurių įsigijimą patvirtinantys atsakovo pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų ir Telšių rajono savivaldybės tarybos reglamento reikalavimų, t. y. jo pateiktuose dokumentuose nebuvo detalizuota, kokias konkrečiai kanceliarines prekes ir kokį kiekvienos prekės kiekį įsigijo atsakovas, dėl ko audito metu nebuvo galima nustatyti, ar visos jo įsigytos kanceliarinės prekės buvo skirtos Tarybos nario veiklai vykdyti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme bei Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose, galiojusiuose 2019-2023 m. kadencijos metu, yra aiškiai nurodytos išmokos, skiriamos tarybos nariams kompensuoti išlaidas, kurias jie patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, paskirtis ir pateiktas baigtinis kompensuotinų išlaidų sąrašas: kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos. Atsakovui pagal išrašytas sąskaitas faktūras buvo kompensuota 6,90 Eur už popierinių rankšluosčių ir servetėlių įsigijimą, kurios yra ne kanceliarijos, o higienos prekės, 56 Eur už buitines dujas, įvardijant jas išlaidomis transportui (kurui), tačiau buitinės dujos nėra transporto priemonėms skirtas kuras. Atsakovui taip pat nepagrįstai kompensuotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidos 39 Eur, nes pagal tuo metu galiojusį Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą tokio pobūdžio išlaidos nebuvo priskirtos kompensuotinoms tarybos nario išlaidoms. Atsakovui kompensuota 19,77 Eur už suvartotą elektros energiją jam priklausančioje patalpoje – ryšių skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė ataskaitoje, kad tai yra kitos išlaidos, tačiau Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente nebuvo numatytas kitų tarybos nario išlaidų kompensavimas, taip pat nenumatytas ir tarybos nario patirtų išlaidų už suvartotą elektros energiją apmokėjimas. Atsakovui taip pat nepagrįstai kompensuotos mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A40 A405 Black įsigijimo išlaidos 224,25 Eur. Atsakovui nepagrįstai kompensuotos vizitinių kortelių gamybos išlaidos 20 Eur, nes šios išlaidos, skirtos reprezentacijai, ir tai nėra kanceliarinės prekės. Atsakovui visos kadencijos laikotarpiu, kaip jo patirtos pašto išlaidos, kompensuota 1116 Eur už laikraščių „Kalvotoji Žemaitija“ ir „Telšių žinios“ prenumeratą bei šiuose laikraščiuose atsakovo užsakymu publikuotus skelbimus. Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 9 punkto nuostatas, pašto paslauga laikytinas pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Spaudos leidinio prenumerata yra leidinio įsigijimas, o ne pašto paslauga. Skelbimo talpinimas periodiniame spaudos leidinyje yra informacijos viešinimo spaudoje paslauga, kurią užsakovas įsigyja iš konkretaus periodinės spaudos leidinio, neturinti nieko bendra su pašto paslaugomis. Visos kadencijos laikotarpiu atsakovui kompensuota 4206,02 Eur už 3157,86 litrų degalų, iš kurių už 139,3 l benzino kompensuota 199,18 Eur, už 3018,56 l dyzelino kompensuota 4006,84 Eur. Atsakovui kadencijos laikotarpiu nuosavybės teise priklausė tik dyzelinu varomi automobiliai: 1) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (visos kadencijos metu); 2) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovui nuosavybės teise priklausė nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. vasario 16 d.). Taigi 199,18 Eur išlaidos benzinui pripažintinos jam Telšių rajono savivaldybės administracijos nepagrįstai kompensuotomis. Dalis šių išlaidų benzinui – 42,63 Eur už 39,24 l benzino, buvo kompensuota už benziną, įsigytą karantino laikotarpiais, kuomet Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo nustatytas karantino režimas ir taikomi judėjimo bei susibūrimų apribojimai, o veiklos organizuojamos nuotoliniu būdu. Karantino laikotarpiais atsakovui bendrai kompensuota 757,55 Eur už 699,45 l dyzelino, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. – 147,63 Eur už 154,08 l dyzelino bei laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 609,92 Eur už 545,37 l dyzelino. Karantino laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. atsakovui buvo kompensuotos 171 Eur dydžio automobilio remonto išlaidos už įsigytas autodetales. Pažymėjo, kad patvirtinus karantino režimą, buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, pagal kurią valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas buvo organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu; buvo draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai ir pan.; taip pat buvo ribojamas judėjimas dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų. Karantino laikotarpiais savivaldybės tarybos narių veikla taip pat nebuvo tokia intensyvi, jų veikla buvo organizuojama nuotoliniu būdu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Įvertinus dėl karantino laikotarpiais galiojusių ribojimų sumažėjusį Tarybos narių veiklos intensyvumą, Tarybos, komitetų, kolegijos posėdžių organizavimą ir dalyvavimą juose nuotoliniu būdu, nebuvo teisinio pagrindo kompensuoti atsakovui 757,55 Eur išlaidų dyzelinui ir 171 Eur išlaidų automobilio remontui, iš viso 928,55 Eur dydžio išlaidų transportui. Už degalus atsakovas atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis Nr. 516793******0851, išduota atsakovui, ir Nr. 535550******5189, išduota VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios naudotojas atsakovas. Nors VšĮ (duomenys neskelbtini) banko kortelės naudotojas yra atsakovas – šios viešosios įstaigos direktorius A. B., tačiau ji išduota juridiniam asmeniui VšĮ (duomenys neskelbtini) ir susieta su šio juridinio asmens banko sąskaita, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis atsakovo 81,43 l dyzelino įsigijimo išlaidas – 88,76 Eur, patirtas trečiojo asmens VšĮ (duomenys neskelbtini). Atsakovas kadencijos laikotarpiu pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis, vykdydamas Tarybos nario veiklą, patyrė 3426,2 Eur dydžio išlaidas kanceliarinėms prekėms įsigyti. Audito ataskaitoje nurodyta, kad dalis atsakovo pateiktų išlaidas kanceliarinėms prekėms patvirtinančių dokumentų neatitinka Finansinės apskaitos įstatymo (Buhalterinės apskaitos įstatymo) reikalavimų, taikomų apskaitos dokumentams, t. y. ne visuose kanceliarinių prekių įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta kokių ir kiek prekių buvo įsigyta, nurodytas tik apibendrintas prekių pavadinimas „kanceliarinės prekės“, todėl negalima nustatyti, ar įsigytos prekės buvo naudojamos su Tarybos nario veikla susijusioje veikloje. Per kadenciją pateikta už per kadenciją įsigytas kanceliarines prekes 42 vnt. 1771,62 Eur sumai. Nei vienoje šių PVM sąskaitų faktūrų nėra nurodyta, kokias konkrečias kanceliarines prekes bei kokį jų kiekį įsigijo atsakovas. Telšių rajono savivaldybės meras 2023 m. spalio 31 d. ir 2024 m. kovo 5 d. raštais kreipėsi į atsakovą, siūlydamas įsivertinti patirtas ir kompensuotas išlaidas bei grąžinti Telšių rajono savivaldybės administracijai netinkamai panaudotas ir jam nepagrįstai kompensuotas lėšas. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracijai jam nepagrįstai išmokėtų lėšų negrąžino. Kilęs ginčas yra susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Nepaisant to, jog teisės aktai numato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams, jų veiklai kompensuoti, tačiau, šios turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma žala savivaldybei. Telšių rajono savivaldybės meras, įgyvendindamas Audito ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, du kartus kreipėsi į 2019 – 2023 metų kadencijos tarybos narius raštais, tačiau nepavykus susigrąžinti lėšų ne teismo keliu, nei meras, nei administracija patys nesiėmė iniciatyvos inicijuoti procesą, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas lėšas. Tokiu atveju atsiranda pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu.

Teismo posėdžio metu Šiaulių apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad savivaldybės nariams yra taikomi aukštesni elgesio standartai. Skiriamų lėšų naudojimas turi atitikti skaidrumo ir teisingumo principus. Atsakovas yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys ne vieną kadenciją, jis taip pat yra Antikorupcijos komisijos pirmininkas, aktyviai teikia pareiškimus Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo, todėl jam yra žinoma savivaldybės tarybos nariams skiriamų lėšų naudojimo tvarka. Atsakovas neįrodė, kad ieškinyje nurodytos lėšos buvo panaudotos savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, apsiribojo deklaratyviais teiginiais bei abstrakčiais paaiškinimais, kurių neįmanoma patikrinti. Nėra įrodymų, kad atsakovo biuras, adresu (duomenys neskelbtini), veikė 2020 – 2021 m. Tokia informacija viešoje erdvėje nebuvo skelbiama. Visas buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimą, suvestines (toliau ir – Suvestinės), atsakovas pasirašė ir tokiu būdu patvirtino, kad jose pateikti duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvoje savo finansus valdo ir juos tvarko kiekviena savivaldybė savarankiškai (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija iki 2023 m. kovo 31 d.) 104, 105, 16, 27, 29 straipsnio 8 dalis, 50 straipsnis ir kiti straipsniai). Telšių rajono savivaldybė ir jos administracija pati yra pajėgi ir kompetentinga apginti savo teises ir teisėtus interesus, įskaitant ir teismine tvarka kreipdamasi su ieškiniu į teismą. Prokurorė ieškinyje taip pat nenurodė jokių pagrindų, kodėl Telšių rajono savivaldybė pati negali ar negalėtų ginti savo turtinių interesų, jeigu mano, kad tokie yra pažeisti. Prokurorė neįrodė pagrindų viešojo intereso gynimui. Prokurorė keldama ginčą dėl Telšių rajono savivaldybės lėšų panaudojimo ir ieškiniu inicijuodama teisminį procesą dėl, jos manymu, neteisėtai išmokėtų lėšų sugrąžinimo Telšių rajono savivaldybės administracijai, iš esmės kelia savivaldybei padarytų nuostolių/turtinės žalos atlyginimo klausimą, bet ieškinį pareiškė dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.237 straipsnio pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 24 punktas). Šiuo konkrečiu atveju prašomos priteisti (sugrąžinti) sumos atsakovui yra išmokėtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pagrindu, o Telšių rajono savivaldybės administracijos turtiniai interesai dėl galimai savivaldybei padarytų nuostolių ar turtinės žalos atlyginimo gali būti apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais, tai priteisiant nuostolių (turtinės žalos) atlyginimą ar taikant deliktinės teisės nustatytą gynybos būdą, dėl ko nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Telšių rajono meras remdamasis Audito ataskaitos rekomendacijomis pareikalavo grąžinti tik 1202,39 Eur, kurias sudaro 1116 Eur už prenumeratą ir skelbimus, 38,62 Eur už automobilio draudimą, 28 Eur už buitines dujas ir 19,77 Eur už elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kad netgi pati Telšių rajono savivaldybė atsakovo netinkamai panaudotus vertina tik 1202,39 Eur, prokurorės ieškinys dėl 3239,64 Eur priteisimo atmestinas. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Atsakovas kartu su ketvirčio išmokų apyskaita Telšių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, priešingu atveju, Telšių rajono savivaldybė lėšų mokamų avansu sekantiems mėnesiams atsakovui negalėjo skirti ir visai nebūtų skyrusi. Visas galimas išmokas pagal reglamentus jis derino su Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. P. (atsakovui paklausus, ši patvirtindavo, kokios išlaidos gali būti apmokėtos), o jo pateiktas apyskaitas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus patikrindavo ir pasirašydavo Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė L. V. Išmokos, kurios nebūdavo pagrįstos tinkamais dokumentais, atsakovui nebuvo apmokamos. Telšių rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už tarybos nariams išmokų skyrimo organizavimą, apskaitą ir kontrolę. Pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos A. P. suderintas išmokas atsakovui su kiekvieno ketvirčio išmokų apyskaita pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus, Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiajai specialistei L. V. patikrinus jie būdavo pripažįstami tinkamais (CK 6.242 straipsnio 3 dalis), ir tik tada jam būdavo skiriamos avansinės lėšos sekantiems mėnesiais. Atsakovas teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Todėl ieškinio reikalavimai pagal kiekvieną ieškinio poziciją dėl išmokų sugrąžinimo apmokėtų avansu kas kiekvieną mėnesį iki 2021 m. birželio 21 d. (ieškinys pareikštas 2024 m. birželio 21 d., o tiksliau iki 2021 m. liepos 31 d., nes už liepos mėnesį išmokėta avansu birželio mėnesį, atmestini taikant trejų metų ieškinio senaties terminą. Išlaidos laikraščių prenumeratai ir skelbimų talpinimui spaudoje, atsakovui buvo išmokamos pagrįstai vykdant jam Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas tam, kad stebėtų visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją apie Tarybos narių galimai padarytus pažeidimus. Atsakovas ir karantino laikotarpiu naudodamas automobilį (degalus) važinėjo po Telšių rajoną (judėjimas karantino metu buvo ribojamas už rajonų ribų) vykdydamas savivaldybei priklausančių statinių ir pastatų būklę, statybos – remonto darbų kokybę ir kitų savivaldybės tarybos ir mero priimtų sprendimų kontrolę. Audito ataskaitoje nurodoma, kad teisės aktuose nėra reikalavimo pateikti kelionės dokumentų, nurodyti naudojamą transporto priemonę ir degalų sunaudojimo normą. Be to, važiavimo maršrutai savaime suprantami, tai Telšių rajono savivaldybės teritorija, o naudotis atsakovas turi teisę bet kokiu automobiliu. Atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias administracinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), naudoja Tarybos nario veiklai kaip kanceliariją, kurios išlaidoms apmokėti visos išlaidos taip pat buvo derinamos su Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. P. ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiąja specialiste L. V. ir pripažintos kaip tinkamos apmokėjimui.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, taip pat taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad visos išlaidos buvo panaudotos savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Atsakovas pripažino, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) apmokėtos išlaidos degalams 88,76 Eur jam išmokėtos nepagrįstai. Nurodė, kad per klaidą supainiojo banko mokėjimo korteles, žadėjo šias išlaidas Telšių rajono savivaldybės administracijai grąžinti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracija, nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškinys grindžiamas Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos (toliau – Kontrolės ir audito tarnyba) 2023 m. spalio 2 d. audito ataskaita Nr. KT9-6 (toliau – Audito ataskaita). Audito ataskaitoje nurodoma, kad atsakovui nepagrįstai, nesilaikant Telšių rajono savivaldybės tarybos reglamente nustatytos tvarkos, buvo kompensuotos išlaidos už laikraščių prenumeratą ir skelbimus spaudoje, automobilio draudimą, buitines dujas, elektros energiją, degalus, kanceliarines prekes. Administracija mano, kad Kontrolės ir audito tarnybos ataskaita parengta tinkamai, atlikti visi formalūs vertinimo veiksmai. Ieškovė iš atsakovo reikalauja priteisti 4442,03 Eur. Nurodyta suma apskaičiuota remiantis faktiškai atsakovui išmokėtomis sumomis ir pagrįstais Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaitoje pateiktais duomenimis, todėl ši suma apskaičiuota teisingai. Telšių rajono savivaldybės meras, susipažinęs su Audito ataskaitoje merui skirtomis rekomendacijomis, raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydamas įsivertinti patirtas ir kompensuotas išlaidas bei atsižvelgiant į Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaitoje pateiktus argumentus, grąžinti administracijai netinkamai panaudotas ir atsakovui nepagrįstai kompensuotas lėšas. Administracija pritaria Telšių rajono savivaldybės merui ir mano, kad pateiktas raginimas atsakovui grąžinti kompensuotas išlaidas, kurios nebuvo numatytos Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente ir negalėjo būti kompensuotos, yra pagrįstas ir teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. P. nurodė, kad dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad netikrina jokių tarybos narių pateiktų sąskaitų pagrįstumo. Tarybos nariai sąskaitas pateikia kitai skyriaus darbuotojai, kuri pateiktus duomenis suveda į suvestinę. Kadencijos pradžioje pas ją buvo atėjęs atsakovas dėl savivaldybės tarybos nariams skiriamų lėšų. Ji atspausdino tuo metu galiojusį Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą ir davė susipažinti atsakovui.

Liudytoja L. V. nurodė, kad dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriuje (duomenys neskelbtini). Ji priima savivaldybės tarybos narių pateiktas sąskaitas. Patikrina, kad pateiktoje sąskaitoje būtų nurodyti buhalteriniai duomenys, tačiau pačių duomenų teisingumo netikrina. Buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimą, suvestines pasirašo Tarybos nariai. Jie savo parašu patvirtina, kad pateikti duomenys teisingi, o lėšos panaudotos savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Atsakovą ne kartą yra perspėjusi, kad sąskaitos už spaudos prenumeratą nepatenka į Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente nurodytų atlyginamų išlaidų savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti sąrašą, tačiau atsakovas į tai nekreipė dėmesio, sakydavo, kad kai kas nors paprašys, išmokėtas sumas grąžins. Atsakovas buvo atnešęs sąskaitas už dujas ir elektrą, tačiau šių sąskaitų ji nepriėmė, nes atsakovas nepateikė biuro patalpų nuomos sutarties. Galėjo kai kurių nepagrįstų sąskaitų nepastebėti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau ir – Tarybos) narys nuo 2019 m. balandžio 18 d. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariu, (duomenys neskelbtini) – Telšių rajono savivaldybės tarybos kolegijos nariu, (duomenys neskelbtini) – Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos (toliau – Antikorupcijos komisija) pirmininku. Rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas 2019 m. dalyvavo dvylikoje Tarybos posėdžių, devyniuose Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, šešiuose Antikorupcijos komisijos posėdžiuose, viename Telšių rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, keturiuose Etikos komisijos posėdžiuose; 2020 m. – dvylikoje Tarybos posėdžių, iš kurių septyni vyko nuotoliniu būdu, dvylikoje Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžių, iš kurių šeši vyko nuotoliniu būdu, penkiuose Antikorupcijos komisijos posėdžiuose, iš kurių du vyko nuotoliniu būdu, penkiuose Telšių rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdžiuose, iš kurių vienas vyko nuotoliniu būdu, trijuose Etikos komisijos posėdžiuose; 2021 m. – keturiolikoje Tarybos posėdžių, iš kurių devyni vyko nuotoliniu būdu, keturi – mišriu; trylikoje Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžių, iš kurių dešimt vyko nuotoliniu būdu, likusieji trys – mišriu; keturiuose Antikorupcijos komisijos posėdžiuose, iš kurių vienas vyko nuotoliniu būdu, keturiuose Telšių rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdžiuose, iš kurių trys vyko nuotoliniu būdu; dviejuose Etikos komisijos posėdžiuose; 2022 m. – trylikoje Tarybos posėdžių, iš kurių du vyko nuotoliniu būdu, dvylikoje Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžių, iš kurių du vyko nuotoliniu būdu, likusieji vienuolika – mišriu; dešimtyje Antikorupcijos komisijos posėdžių, iš kurių du vyko nuotoliniu būdu, trijuose Telšių rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdžiuose, iš kurių vienas vyko nuotoliniu būdu; viename Etikos komisijos posėdyje; 2023 m. – trijuose Tarybos posėdžiuose, trijuose Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, vykusiuose mišriu būdu; viename Antikorupcijos komisijos posėdyje, dviejuose Etikos komisijos posėdžiuose. Atsakovas 2019-2023 metų kadencijos metu Etikos komisijos nariu nebuvo.

Atsakovas 2019-2023 metų kadencijos laikotarpiu pateikė apmokėjimui Telšių rajono savivaldybės administracijai dokumentus, kad jis patyrė išlaidų, susijusių su jo, kaip Tarybos nario veikla: 1) 4206,02 Eur degalų įsigijimo išlaidų; 2) 945,54 Eur transporto priemonių remonto, atsarginių dalių automobiliui įsigijimo išlaidų; 3) 639,01 Eur telefono pokalbių, telefono ryšio įrangos, interneto ryšio ir kitų paslaugų išlaidų; 4) 1116 Eur pašto išlaidų; 5) 3426,2 Eur išlaidų kanceliarinėms prekėms įsigyti; 5) 47,77 Eur išlaidų buitinėms dujoms įsigyti. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus jo išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla sudarė 10380,54 Eur, iš kurių Telšių rajono savivaldybės administracija kompensavo 10323 Eur.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovui prašant taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, spręstinas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai numato skirtingus ieškinio senaties terminus, todėl kvalifikuoti teisiniai santykiai siekiant nustatyti ieškiniui taikytiną senaties terminą.

Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju Telšių rajono savivaldybės administracija, o ne prokurorė, gindama viešąjį interesą, privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga prokurorams ginti viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija Lietuvoje, jų veikla yra svarbus demokratinės teisinės valstybės, atviros, teisingos visuomenės elementas, todėl savivaldybės tarybos nariams keliami didesni etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai, o savivaldybės tarybos narių elgesys, tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla neturi kelti abejonių savivaldybės tarybos nario sąžiningumu, nemenkintų savivaldybės tarybos autoriteto. Taigi tiek savivaldybės nario veikla, tiek savivaldybės lėšų panaudojimas neabejotinai laikytini viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju, Telšių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaitą, gindama pažeistas teises kreipėsi į atsakovą dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo, tačiau atsakovas jų negrąžino, todėl Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaita buvo perduota prokuratūrai. Prokurorė, nustačiusi teisės aktų pažeidimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsakovo teiginiai, kad prokurorė negalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje ir tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą). Prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo reglamentuojančias teisės normas. Nepagrįsto praturtėjimo institutui nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato specialaus ieškinio senaties termino, todėl šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Prokurorė, gindama viešąjį interesą, apie atsakovo padarytus pažeidimus sužinojo gavusi 2023 m. spalio 2 d. Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaitą Nr. KT9-6, taigi ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Dėl įrodinėjimo dalyko

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad savivaldybės išmokėtas lėšas gavo esant teisiniam pagrindui.

Dėl atsakovui kompensuotų išlaidų

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) bei Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente nurodyta išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Atsakovo 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu galiojo Telšių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T1-2 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos veikos reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas T1-2), kurio 210 punkte buvo nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama 0,5 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) dydžio išmoka. Pagal Reglamentą T1-2 tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaitydavo už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-197 buvo pakeistas su tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimo dydis ir nustatyta, kad kas mėnesį Tarybos nariui gali būti skiriama 200 Eur dydžio išmoka. Telšių rajono savivaldybės taryba 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T1-260 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos reglamento patvirtinimo“ pripažino netekusiu galios Reglamentą T1-2 su visais pakeitimais ir papildymais ir patvirtino naują Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau – Reglamentas T1-260), pagal kurio 203 punktą tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama 200 Eur išmoka. Ši išmoka gali būti naudojama: 1) fiksuoto ir (ar) mobiliojo telefono ryšio tinklais teikiamų nacionalinių ir tarptautinių Savivaldybės tarybos nario telefoninių pokalbių paslaugoms apmokėti bei šio ryšio įrangai įsigyti, kai Savivaldybės tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija; 2) Savivaldybės tarybos nario interneto ryšio paslaugoms (t. y. už vienkartinį ar nuolatinį interneto ryšio paslaugų teikimą) apmokėti bei interneto įrangai įsigyti, kai Savivaldybės tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija; 3) pašto prekėms (vokams, pašto ženklams) ir paslaugoms apmokėti; 4) Savivaldybės tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimui (degalams, techninei priežiūrai, remontui, statymui ir (ar) saugojimui), taksi paslaugoms apmokėti; apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos; 5) kanceliarinėms prekėms įsigyti (nusipirkti ar išsinuomoti); kanceliarinėms prekėms priskiriamos visos biuro priemonės, įskaitant biuro įrangos (technikos) prekes (spausdintuvai, skaičiuotuvai, kompiuteriai) kai Savivaldybės tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija; 6) biuro patalpų nuomos išlaidoms (įskaitant ir mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas) apmokėti (Reglamento T1-260 204 punktas). Pagal Reglamento T1-260 204.6. punktą savivaldybės tarybos narys, kuris Savivaldybės tarybos nario veiklai nuomojasi biuro patalpas, Savivaldybės administracijai turi pateikti nuomos sutartį. Reglamente T1-260 nustatyta, kad tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui. Nuo 2022 m. birželio 1 d. nustatyta, kad kas mėnesį Tarybos nariui gali būti skiriama 280 Eur dydžio išmoka. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatytą išmokų skyrimo tvarką, išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai tarybos narys jas patyrė konkrečiam tikslui – tarnybinėms pareigoms vykdyti. Pagal tokį reglamentavimą tarybos narys, gavęs išmokas, privalėjo užtikrinti jų teisėtą, ekonomišką, efektyvų panaudojimą, prašyti kompensacijos tik tokia apimtimi, kuri susijusi su jo tiesiogine darbine veikla, ir užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui. Kaskart prieš teikdamas išmokų avanso apyskaitą, tarybos narys savo parašu patvirtindavo, kad joje nurodomos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos būtent jo tarnybinių pareigų vykdymo metu.

Byloje nėra ginčo dėl atsakovui kompensuotų išlaidų dydžio, tačiau atsakovas nurodo, kad visos jam kompensuotos išlaidos buvo panaudotos savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, o jeigu tam tikros patirtos išlaidos buvo atlygintos nepagrįstai, atsakomybę šiuo atveju turėtų prisiimti Telšių rajono savivaldybės administracija, nes jų specialistai turėjo pareigą patikrinti pateiktų sąskaitų pagrįstumą.

Atsakovo argumentai, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos buhalterės turėjo pareigą tikrinti pateiktų sąskaitų duomenų atitikimą Reglamente nurodytoms išlaidoms atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už valstybinių įgaliojimų vykdymą, sąžiningą visuomenės reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai. Atsiskaitymo tvarka už išmokų panaudojimą nesikeitė visos 2019 – 2023 m. kadencijos metu ir nenumatė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus specialistai privalo tikrinti panaudotų lėšų pagrįstumą. Taigi atsakovo teiginiai yra subjektyvus Telšių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus specialistų darbo funkcijų vertinimas nepagrįstas jokiais teisės ar savivaldybės administraciniais aktais.

Atsakovas yra ilgametis savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, aktyvus Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, todėl jam be abejonės, yra žinomi Telšių rajono savivaldybės tarybos reglamentuose nustatyta savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo pagrindai ir tvarka. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja A. P. patvirtino, kad atsakovui pateikė Reglamentą T1-2, o liudytoja L. V. nurodė, kad ne kartą atsakovą perspėjo dėl netinkamai pateiktų sąskaitų, bet į jos pastabas atsakovas nekreipė dėmesio.

Įvertinus ieškovės pateiktus mokėjimo kvitus, sąskaitas faktūras, Audito ataskaitas bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad už įsigytą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A40 A405 Black atsakovui nepagrįstai išmokėta 224,25 Eur. Mobiliojo ryšio telefono įsigijimo metu galiojęs Reglamentas T1-2 nenumatė išlaidų ryšio įrangos įsigijimui kompensavimo. Reglamentuose taip pat nebuvo numatytas reprezentacinių išlaidų atlyginimas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą reprezentacinės sąnaudos – tai išlaidos, skirtos naujiems ryšiams užmegzti arba santykiams su esamais partneriais pagerinti. Nagrinėjamu atveju, atsakovui buvo kompensuota 22,10 Eur už vizitinių kortelių gamybą. Atsižvelgiant į tai, kad vizitinėmis kortelėmis atsakovas pristatė save kaip Tarybos narį, laikytina, kad vizitinių kortelių gamybos išlaidos yra išlaidos, skirtos reprezentacijai, todėl 22,10 Eur dydžio vizitinių kortelių gamybos išlaidos atsakovui kompensuotos nepagrįstai.

Atsakovui buvo išmokėtos lėšos už popierinius rankšluosčius ir servetėles, buitines dujas, suvartotą elektros energiją. Atsakovas nurodė, kad šios išlaidos yra biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skirto tarybos nario veiklai vykdyti, išlaidos. Pagal Reglamentų T1-2 ir T1-260 nuostatas tarybos narys galėjo gauti lėšų biuro patalpų nuomos išlaidoms, tačiau privalėjo pateikti patalpų nuomos sutartį. Iš byloje esančių dokumentų, liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracijai nepateikė duomenų, kad turi biuro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tokia informacija nebuvo skelbiama Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje, socialinio tinklo paskyroje. Atsakovas pateikė biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuotraukas, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, nuo kada patalpos buvo naudojamas kaip savivaldybės tarybos nario biuras. Be to, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, buitinės dujos, suvartota elektros energija nelaikytinos biuro priemonėms ar biuro nuomai skirtoms lėšomis, todėl atsakovui šios lėšos kompensuotos nepagrįstai. Pažymėtina, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šias išlaidas laiko kanceliarinėmis ir biuro išlaidomis, tačiau pateikdamas mokėjimo nurodymus Telšių savivaldybės administracijai, išlaidas už buitines dujas jis įvardijo kaip išlaidas transportui (kurui), o už suvartotą elektrą – kaip kitas išlaidas. Taigi atsakovas suprato, kad nurodytos išlaidos nepriskirtinos transporto ar biuro nuomos išlaidoms.

Atsakovui taip pat be teisinio pagrindo kompensuota 39 Eur už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nes pagal Reglamentą T1-260 išmoka savivaldybės tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimui galėjo būti skiriama tik degalams, techninei priežiūrai, remontui, statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms apmokėti.

Pagal Reglamentus T1-2 ir T-260 savivaldybės tarybos nariui numatyta išmoka galėjo būti naudojama pašto prekėms (vokams, pašto ženklams) ir paslaugoms apmokėti. Atsakovui visos kadencijos metu buvo apmokamos laikraščių „Kalvotoji Žemaitija“ ir „Telšių žinios“ prenumeratos išlaidos ir už šiuose laikraščiuose atsakovo užsakymu publikuotus skelbimus, tačiau įvertinus kadencijos metu galiojusių Reglamentų įtvirtintą reglamentavimą, sutiktina su ieškove, kad prenumeratos ir už šiuose laikraščiuose atsakovo užsakymu publikuotus skelbimus patirtos išlaidos nepriskirtinos pašto prekėms ir paslaugoms. Pašto paslaugų apibrėžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos pašto įstatyme. Pagal šį įstatymą pašto paslauga yra laikoma pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Taigi periodinių leidinių prenumerata ir užsakomųjų straipsnių išlaidų apmokėjimas nei pagal Telšių rajono savivaldybės reglamentus, nei pagal kitus teisės aktus nelaikomos kanceliarinėmis ar pašto išlaidomis, todėl negali būti kompensuojamos. Atsakovo subjektyvus teisės aktų vertinimas nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Pagal Reglamentus T1-2 ir T-260 tarybos narys, pagrįsdamas savo patirtas išlaidas Tarybos nario veiklai vykdyti, turėjo pateikti dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Iš byloje esančių PVM – sąskaitų faktūrų, audito ataskaitų matyti, kad atsakovas per 2019 – 2023 m. kadenciją pateikė 42 PVM – sąskaitas faktūras 1771,62 Eur sumai, kuriose nenurodomos konkrečios įsigytos kanceliarinės prekės, jų skaičius. Pateiktos sąskaitos faktūros neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymuose įtvirtintų reikalavimų apskaitos dokumentams. Iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokios kanceliarinės prekės įsigytos ir ar jas buvo galima naudoti Tarybos nario veiklai vykdyti, todėl 1771,62 Eur suma atsakovui kompensuota taip pat nepagrįstai.

Dėl išlaidų už degalus ir automobilio prekes

Kaip jau minėta, savivaldybės tarybos nariui išmoka mokama tik tokiu atveju, kai kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidos, susijusios su jo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikla. Taigi kompensuojamos tik išlaidos, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą. Atsakovui buvo kompensuotos VšĮ (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele apmokėtos 81,43 l dyzelino įsigijimo išlaidas – 88,76 Eur. Nors VšĮ (duomenys neskelbtini) banko kortelės naudotojas yra atsakovas – šios viešosios įstaigos direktorius, tačiau ši kortelė išduota juridiniam asmeniui – VšĮ (duomenys neskelbtini) ir susieta su šio juridinio asmens banko sąskaita, todėl 88,76 Eur išlaidos atsakovui kompensuotos nepagrįstai.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovui 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu nuosavybės teise priklausė du dyzelinu varomi automobiliai. Automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojosi visos kadencijos metu, o automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojosi laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. vasario 16 d.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu atsakovui kompensuota 4206,02 Eur už 3157,86 litrų degalų, iš kurių už 139,3 l benzino (199,18 Eur), o už 3018,56 l dyzelino kompensuota 4006,84 Eur. Atsakovui išlaidos už įsigytą benziną buvo kompensuotos pagal jo pateiktus dokumentus, patvirtinančius benzino įsigijimą: 1) pagal 2019 m. gegužės 8 d. UAB „Mobilus spektras“ kvitą Nr. 432529 už 4,91 l benzino – 6,38 Eur; 2) pagal 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Mobilus spektras“ kvitą Nr. 439943 už 4,91 l benzino – 6,58 Eur; 3) pagal 2019 m. birželio 21 d. UAB „Mobilus spektras“ kvitą Nr. 460238 už 10,49 l benzino – 12,06 Eur; 4) pagal 2019 m. birželio 30 d. UAB „Mobilus spektras“ kvitą Nr. 465555 už 10,96 l benzino – 14,14 Eur; 5) pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. UAB „Mobilus spektras“ kvitą Nr. 515987 už 10,74 l benzino – 12,67 Eur; 6) pagal 2020 m. balandžio 29 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 171/59 už 10,70 l benzino – 10,06 Eur; 7) pagal 2020 m. birželio 12 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 294/109 už 9,20 l benzino – 9,11 Eur; 8) pagal 2021 m. sausio 21 d. 11:46:39 val. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 91/542 už 9,98 l benzino – 11,58 Eur (pagal 2021 m. sausio 21 d. 11:45:36 val. UAB „Einiris“ kvitą Nr. 90/542 pilta 20,59 l dyzelino, už kurį kompensuota 22,24 Eur); 9) pagal 2021 m. birželio 7 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 294/818 už 4,96 l benzino – 6,25 Eur; 10) pagal 2021 m. birželio 17 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 246/838 už 4,40 l benzino – 5,63 Eur; 11) pagal 2021 m. liepos 13 d. 12:52:24 val. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 211/890 už 5,26 l benzino – 7,00 Eur (pagal 2021 m. liepos 13 d. 12:50:35 val. UAB „Einiris“ kvitą Nr. 209/890 pilta 20,34 l dyzelino, už kurį kompensuota 25,02 Eur); 12) pagal 2021 m. spalio 2 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 92/1052 už 4,96 l benzino – 6,90 Eur; 13) pagal 2022 m. gegužės 11 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 293/1346 už 5,43 l benzino – 9,77 Eur; 14) pagal 2022 m. gegužės 31 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 260/1367 už 5,01 l benzino – 9,82 Eur; 15) pagal 2022 m. birželio 15 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 306/1382 už 4,94 l benzino – 10,32 Eur; 16) pagal 2022 m. birželio 21 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 265/1388 už 4,94 l benzino – 10,42 Eur; 17) pagal 2022 m. liepos 3 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 60/1400 už 5,11 l benzino – 10,58 Eur; 18) pagal 2022 m. liepos 23 d. UAB „Eniris“ kvitą Nr. 117/1420 už 3,29 l benzino – 6,19 Eur; 19) pagal 2022 m. liepos 29 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitą Nr. 309/5352 už 5,12 l benzino – 9,57 Eur; 20) pagal 2022 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitą Nr. 482/5381 už 3,76 l benzino – 6,88 Eur; 21) pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitą Nr. 249/5435 už 5,27 l benzino – 9,53 Eur; 22) pagal 2022 m. gruodžio 21 d. UAB „Circle K Lietuva“ kvitą Nr. 828877/338 už 4,93 l benzino – 7,74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu nevaldė transporto priemonių varomų benzinu, ir nepateikė jokių duomenų, kaip buvo panaudotas benzinas, darytina išvada, kad atsakovas 199,18 Eur išlaidų už benziną negalėjo patirti vykdydamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nario funkcijas. Taigi 199,18 Eur išlaidos už benziną atsakovui kompensuotos nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499, karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Paskelbus karantiną, valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Karantino metu atsakovui bendrai kompensuota 757,55 Eur už 699,45 l dyzelino, 171 Eur dydžio automobilio remonto išlaidos už įsigytas autodetales. Karantino laikotarpiais iš viso Telšių rajono savivaldybėje vyko 16 tarybos posėdžių, iš kurių 12 buvo organizuoti nuotoliniu būdu, 4 – mišriu. Atsakovas dalyvavo dešimtyje Tarybos posėdžių, vykusių nuotoliniu būdu, trijuose – mišriu būdu, o trijuose Tarybos posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovas nurodo, kad karantino metu intensyviai vykdė Tarybos nario funkcijas, tačiau negalėjo įvardyti jokių konkrečių atvejų, kokias Tarybos nario funkcijas jis vykdė bei kokias kilusias problemas sprendė. Abstraktūs atsakovo teiginiai apie gyventojų skundus, savivaldybės darbuotojų darbo kokybės vertinimo būtinybę atmestini kaip nepagrįsti, nes karantinu metu galiojo griežti ribojimai vykdant ūkinę, darbinę veiklą, buvo ribojami renginiai, žmonių susibūrimai, susitikimai su gyventojais buvo draudžiami, todėl išlaidos transportui negalėjo būti patiriamos. Be to, netgi tuo atveju, jei atsakovas galiojant karantino režimui gyvai susitikinėjo su gyventojais, tokiu atveju jo patirtos išlaidos transportui negali būti atlyginamos, nes pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), nes kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Tuo atveju, kai asmuo pradeda piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis, įgyvendinti jas priešingai jų paskirčiai ar nesilaikant nustatytų principų, įstatymas numato, kad tokios teisės negali būti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018). Atsakovui paaiškinus, kad jis galimai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino taisykles susitikėdamas su gyventojais ir kontroliuodamas savivaldybės darbuotojų veiklą bei tokiu būdu patyrė transporto išlaidas, teisė gauti tokių patirtų transporto išlaidų atlyginimą negali būti ginama.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus atlikto audito metu nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, o atsakovas neįrodė, kad jam išmokėta 4442,03 Eur suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje ir Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.327 straipsnis).

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo priteistinos Telšių rajono savivaldybės administracijai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 100 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos naudai, kodas 180878299, nepagrįstai gautus 4442,03 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du Eur 3 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei žyminį mokestį 100 Eur (vieną šimtą Eur) (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė