- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- TA-522-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03558-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN, ir atsakovo atstovas), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus PN nebuvo užtikrintos tinkamos pareiškėjo kalinimo sąlygos, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo per mažas plotas, nebuvo tinkamai įrengtas dušas, nebuvo ventiliacijos, pakankamo apšvietimo, buvo šalta ir drėgna, nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore;
2.2. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje (apie 12 m²), kurioje vienu metu buvo 4 asmenys, dėl to vienam asmeniui neteko 3,6 m² gyvenamojo ploto. Karantino patalpoje nebuvo ventiliacijos, neatsidarydavo langas, buvo blogas apšvietimas, pareiškėjas galėjo išeiti į laiką tik vieną valandą;
2.3. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d., kai pareiškėjui buvo nustatytas teigiamas COVID-19 tyrimo rezultatas, pareiškėjas buvo laikomas 2SUS kameroje Nr. 1, kurioje vienu metu buvo laikomi 3 asmenys. Šioje kameroje neatsidarydavo langas, buvo drėgna, šalta, buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo gryno oro, pareiškėjas nebuvo išvedamas į lauką. Pareiškėjas buvo nuvestas į dušą tik praėjus 20 parų. Tokios kalinimo sąlygos prilygsta kankinimui;
2.4. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas 1SUS gyvenamajame bendrabutyje 2 būryje 201 gyvenamojoje sekcijoje, kurioje vienu metu buvo laikoma 11 asmenų, taigi vienam asmeniui neteko 3,6 m² gyvenamojo ploto, nebuvo ventiliacijos, buvo blogas apšvietimas, buvo šalta dėl medinių langų;
2.5. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo laikomas 2SUS gyvenamajame korpuse, kameros tipo patalpose, buvo netinkamas apšvietimas (be natūralios šviesos), didelė drėgmė, netinkamai įrengtas dušas, nes nebuvo persirengimo kabinų bei užuolaidų tarp dušų;
2.6. dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas grindė atsiliepimą į skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis nei 3,1 m² pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 m² pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Šie reikalavimai nebuvo pažeisti;
3.2. karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu; tokiame priežiūros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą (kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais). Numatyta, kad karantino (izoliavimo) patalpose kiekvienas asmuo privalo turėti atskirą lovą;
3.3. Vilniaus PN, atsižvelgdami į turimas finansines galimybes, nuolat stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus, tačiau dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma užtikrinti, jog gyvenamosios patalpos visuomet būtų idealios būklės, nes vyksta natūralus patalpų nusidėvėjimas, dažnu atveju patalpos ar jose esantis inventorius yra netausojami ar tyčia bei sistemingai niokojami nuteistųjų (jie gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, laužo lovas, gadina kitą inventorių). Vilniaus PN administracija, pastebėjusi trūkumus ar gavusi nusiskundimus, prašymus, stengiasi operatyviai pašalinti atsiradusius trūkumus;
3.4. Vilniaus PN patalpos įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, pavadinimas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis;
3.5. Vilniaus PN įrengtos apsauginės langų grotos netrukdo valyti, atidaryti langus ir vėdinti patalpas. Sumontuoti tvarkingi langai, nuteistieji turi galimybę atsidaryti juos, tokiu būdu patalpose esantiems nuteistiesiems yra užtikrinta galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas;
3.6. visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą;
3.7. Vilniaus PN šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, užtikrinami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra būtų ne žemesnė nei 18°C ir ne aukštesnė nei 28°C (16 p.). Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą, šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius, patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose;
3.8. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos pertvaromis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitinka galiojantį reglamentavimą. Kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Vilniaus departamentas neturėjo pastabų dėl Vilniaus PN dušų patalpų įrengimo. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis dušu kartą per savaitę, kaip numatyta HN 134:2015 44 punkte. Pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamai įrengtų dušų;
3.9. tam tikras pareiškėjo privatumo, jo judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu;
Šalies argumentai
3.10. pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktūs, nepagrindžia teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo;
3.11. pareiškėjas nepagrindė valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Vilniaus PN administracija savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir nepadarė jam žalos. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos apskaičiavimo jokiais dokumentais ar teisės aktais, nepateikė įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendime nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmesti kitą pareiškėjo skundo dalį.
5. Teismas, nustatęs, kad ginčas kilo dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. vasario 8 d., aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas (6.246–6.249 str., 6.271 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl valstybės atsakomybės sąlygų nustatymo.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, vadovavosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 2.1 punktu ir 2.2 punktu (redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 29 d.), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 8 d., kai jis išvyko į kitą pataisos įstaigą.
8. Teismas, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 1 (kamerų tipo gyvenamoji patalpa 1K) (11,40 m², apgyvendinti daugiausiai 2–3 asmenys), padarė išvadą, kad vienam asmeniui faktiškai teko arba 5,7 m², arba 3,8 m² gyvenamojo ploto. Šioje kameroje sanitarinio mazgo plotas užima 1,65 m² gyvenamojo ploto.
9. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 29 d. buvo laikomas 1 būrio 109 gyvenamojoje patalpoje, kurioje nėra sanitarinio mazgo, kurios plotas 19,78 m², joje įrengtos 6 miegamosios vietos, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog šioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys, padarė išvadą, kad vienam asmeniui faktiškai teko 4,95 m² gyvenamojo ploto.
10. Teismas, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo laikomas 2 būrio 201 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurioje nėra sanitarinio mazgo, kurios plotas 34,99 m², joje įrengta 11 miegamųjų vietų, padarė išvadą, kad vienam asmeniui faktiškai teko 3,18 m² gyvenamojo ploto.
11. Teismas, nustatęs, kad 2021 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 12,75 m², kurioje buvo apgyvendinti 2–3 asmenys, padarė išvadą, kad vienam asmeniui faktiškai teko arba 6,38 m², arba 4,25 m² gyvenamojo ploto. Šioje kameroje sanitarinio mazgo plotas užima apie 1,65 m² gyvenamojo ploto.
12. Teismas, nustatęs, kad vėlesniais laikotarpiais pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 10, kurios plotas 12,47 m², kurioje gyveno daugiausia 2 asmenys, kameroje Nr. 17, kurios plotas 13,31 m², kurioje gyveno 1 asmuo, kameroje Nr. 9, kurios plotas 10,06 m², kurioje gyveno 1 asmuo, kameroje Nr. 14, kurios plotas 11,82 m², kurioje gyveno daugiausia 2–3 asmenys, dėl to vienam asmeniui faktiškai teko arba 5,91 m², arba 3,94 m², kameroje Nr. 19, kurios plotas 12,66 m², kurioje gyveno daugiausia 2–3 asmenys, dėl to vienam asmeniui faktiškai teko arba 6,33 m², arba 4,22 m². Šiose kamerose sanitarinio mazgo plotas sudarė arba 1,60 m², arba 1,84 m².
13. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad Vilniaus PN neįrodė, kad laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. (7 dienos), nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. (4 dienos), nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (3 dienos), nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. (3 dienos), nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. (2 dienos), nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 13 d. (1 diena), nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (10 dienų), nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. (2 dienos) pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma pagal Konvenciją, t. y. 3 m² gyvenamojo ploto.
14. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas ir bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (2 būrio patalpoje Nr. 201), kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,18 m², taip pat ir karantino tipo patalpoje Nr. 109, kurioje pareiškėjui teko 4,95 m² ir didesnis gyvenamasis plotas, padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir pagal nacionalinę teisę, ir pagal Konvenciją.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai aptariamu aspektu yra iš dalies pagrįsti, nes byloje nepaneigta, kad 32 dienas pareiškėjas buvo laikomas, pažeidžiant Konvencijos reikalavimus dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo, naudojantis dušu, padarė išvadą, kad Vilniaus PN nepaneigė šių aplinkybių, nes nepateikė įrodymų, jog pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta bent minimaliai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN pateiktos nuotraukos, jog bendruose dušuose yra įrengtos pertvaros, nepaneigia aptariamų aplinkybių. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN argumentai, jog 2018 metų antroje pusėje Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitiko galiojantį reglamentavimą, kontrolę atliekantis Centro Vilniaus departamentas Vilniaus PN neturėjo pastabų dėl dušų patalpų, nepaneigia aptariamų aplinkybių, nes jie nepagrįsti leistinais įrodymais.
17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018, nustatė, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu Vilniaus PN buvo užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos. Teismas, įvertinęs nuotraukas, nurodė, kad iš jų matyti, kad dušuose yra pertvaros, nėra užuolaidų, byloje nėra pateikta nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog asmuo, kuris naudojasi dušu, yra matomas kitų asmenų. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir dėl to jo stebėjimas buvo būtinas ir pateisinamas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis dušu, buvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kiek kartų ši jo teisė buvo pažeista.
18. Teismas, įvertinęs kitus pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo, apšvietimo, temperatūros, drėgmės, pasivaikščiojimų gryname ore, atmetė juos, nustatęs, kad pareiškėjas išdėstė šiuos argumentus trumpai, deklaratyviai, nekonkretizuotai, nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių objektyvių įrodymų, nesikreipė į Vilniaus PN administraciją ar kitas valstybės institucijas dėl kalinimo sąlygų, nesikreipė į gydytojus dėl jų pasekmių jo sveikatai.
19. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.250 straipsniu, teismų praktika.
20. Teismas, nustatęs, kad byloje nenustatyti žymūs ir labai neigiamą įtaką pareiškėjo būsenai padarę pažeidimai, dėl kurių būtų kilę stiprūs sveikatos sutrikimai ar kitos neigiamos pasekmės, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl nustatytų pažeidimų ar kad Vilniaus PN administracija nebūtų sureagavusi į jo prašymus, byloje nenustatyta ir tai, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą, intensyvumą, trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, padarė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga ir protinga priteistina suma yra 1 000 Eur.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. nors pirmosios instancijos teismas pripažino dalį pažeidimų ir priteisė pareiškėjui neturinės žalos atlyginimą, tačiau teismas neįvertino visų bylos aplinkybių;
21.2. teismas nepagrįstai nenustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis dušu ne mažiau kaip du kartus per savaitę, nes ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę. Teismas turėjo nustatyti, kiek kartų pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo pažeista. Atsižvelgus į ginčo laikotarpį, apie 201 kartą buvo pažeista pareiškėjo teisė ne tik į privatumą, naudojantis dušu, bet ir teisė naudoti dušu ne mažiau kaip du kartus per savaitę;
21.3. teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas. Nustačius, kad pareiškėjui 32 dienas nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas, pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu, buvo pažeistas du metus, darytina išvada, kad tai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius, emocinius išgyvenimus, kurie turi išliekamąjį poveikį.
Atsiliepimas
22. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą arba pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pripažinus, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeistos.
24. Atsakovo atstovas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019, teigia, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė pareigos įrengti užuolaidas dušų kabinose, dušai buvo įrengti tvarkingai, teismas nenustatė jokių ypač prastų kalinimo sąlygų, priešingai, teismas atmetė kitus pareiškėjo skundo argumentus dėl apgyvendinimo sąlygų, todėl teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis dušu, pažeidimą. Šiuo aspektu teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad sporto klubuose, vandens pramogų parkuose esančiuose dušuose nėra įrengtos užuolaidas. Net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo visiškai užtikrintas privatumas, naudojantis dušu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, kad juos būtų galima įvertinti 1 000 Eur suma. Teismo nustatytos pareiškėjo kalinimo sąlygos negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje ginčas kilo dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Vilniaus PN), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų.
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN, nesilaikant vienam asmeniui turinčios tekti minimalios gyvenamojo ploto normos, 32 dienas, ir tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis dušu, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teigdamas, kad teismo nustatyti pažeidimai ir pažeidimas. nesudarant pareiškėjui galimybės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, padarė pareiškėjui didelę moralinę žalą.
28. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nustatyto privatumo, naudojantis dušu, pažeidimo ir pareiškėjui priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
29. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.), t. y. aptaria tik tuos aspektus, dėl kurių keliamas ginčas apeliaciniuose skunduose
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui, buvo pažeista 32 dienas. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose neginčija šios teismo išvados.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo teisių pažeidimą (neužtikrinta teisė pasinaudoti dušu du kartus per savaitę) ir kurie nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenagrinėjami apeliacine tvarka ir dėl jų nepasisakoma.
32. Vertinant atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentą dėl privatumo, naudojantis dušu, pažeidimo, pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo asmuo, pateikęs skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Asmeniui, padavusiam skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvykdžius šią pareigą, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-853-520/2020 ir joje nurodytą ankstesnę teismo praktiką).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą, neužtikrinus pareiškėjui privatumo, naudojantis dušu, be kita ko, remdamasis aplinkybe, kad dušuose nebuvo įrengtos užuolaidos, ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018, kurioje buvo pripažinta, kad maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą, naudojantis dušu.
34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dėl to, jog dušuose nėra užuolaidų, galima matyti asmenis, kurie naudojasi dušais. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių jo privatumo, naudojantis dušu, pažeidimo atvejų. Byloje taip pat nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių individualias pareiškėjo savybes, dėl kurių turėtų būti užtikrintas visiškas pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu.
35. Pažymėtina, kad, pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina ir nėra ginčo dėl to, jog dušuose įrengtos pertvaros, pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas individualias aplinkybes, dėl kurių jam turėtų būti užtikrintos kitokios naudojimosi dušu sąlygos.
37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas, naudojantis dušu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šį pažeidimą.
38. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo, pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, neturtinė žala atlygintina pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė; atsižvelgus į konkrečią situaciją, yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės jam padaryta žala buvo didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (nepriklausomai nuo įstaigos tipo) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023). Pažymėtina, kad, nustačius minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimą, paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-212-602/2021; 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-224-492/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo dėl minimalios gyvenamojo ploto normos pobūdį ir mastą (32 dienos), vadovaudamasi aptarta teismo praktika, sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
40. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva; paprastai vertinant, kokio dydžio neturtinę žalą priteisti asmenims, kurie kalinti teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas nuteistasis ar suimtasis, ar buvo nustatyta, jog sąmoningai stengtasi sukelti nepatogumus nuteistajam ar suimtajam, atsižvelgiama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į panašiose ar analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia turtinės ar neturtinės žalos prigimtis, objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nuteistojo ar suimtojo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar iš esmės buvo pakenkta nuteistojo ar suimtojo sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2020 m. spalio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).
41. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis dušu, nebuvo pažeista, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti už pažeidimą (pareiškėjas buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimo neatitinkančioje patalpoje 32 dienas) yra 400 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos sumą (4 000 Eur).
42. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjui 400 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.