Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl gyvenamojo ploto, tekusio pareiškėjui ginčo laikotarpiu, pažymi, jog 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) rašte Nr. 42-1852 detaliai nurodyti tipai patalpų, kuriose pareiškėjas gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, šių patalpų plotai bei asmenų, gyvenusių kartu su pareiškėju, skaičius.

Paaiškina, jog, remiantis galiojančiais teisės aktais, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Pažymi, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui neturi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos teismų praktika, Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Pažymi, jog karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu; tokiame priežiūros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą (kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais). Numatyta, kad karantino (izoliavimo) patalpose kiekvienas asmuo privalo turėti atskirą lovą.

Nurodo, jog karantino patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 14,39 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m ploto (toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus).

Nurodo, jog karantino patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m ploto (toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus).

Nurodo, jog kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka apie 4,35 kv. m ploto (toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus).

Nurodo, jog bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 34,99 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m ploto (toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus).

Dėl patalpų būklės nurodo, jog VPN, atsižvelgdami į turimas finansines galimybes, nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus, tačiau dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma užtikrinti, jog gyvenamosios patalpos visuomet būtų idealios būklės, nes vyksta natūralus patalpų nusidėvėjimas, dažnu atveju patalpos ar jose esantis inventorius yra netausojamas ar tyčia bei sistemingai niokojamas nuteistųjų (gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, laužo lovas, gadina kitą inventorių), VPN administracija, pastebėjusi trūkumus ar gavusi nusiskundimų, prašymų stengiasi operatyviai pašalinti atsiradusius trūkumus.

Dėl apšvietimo ir ventiliacijos nurodo, jog VPN patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo taisyklės) (reikalaujama, kad nuteistųjų laikymo patalpose būtų užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas, langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis, patalpose įrengiamas Lietuvos Respublikos higienos normas atitinkantis dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas). Teigia, jog įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Teigia, kad visose VPN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Teigia, jog teisės aktų reikalavimai, įskaitant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 17 p. nustatytą reikalavimą, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti.

Dėl patalpų temperatūros nurodo, jog VPN šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, užtikrinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 p. nuostatų (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C <...>“). Teigia, jog VPN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą, šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius, patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

Dėl dušų nurodo, kad 2018 metų antroje pusėje visos (duomenys neskelbtini) esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos pertvaromis. Mano, jog (duomenys neskelbtini) įrengtos dušo patalpos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Nurodo, jog VPN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Mano, jog pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktūs, nepagrindžia teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Pabrėžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į VPN administraciją dėl netinkamai įrengtų dušų. Teigia, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte.

Teigia, jog tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, kaip nurodyta teismų praktikoje.

Nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui nepagrindus civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų egzistavimo. Teigia, jog VPN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė. Teigia, jog pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos apskaičiavimo jokiais dokumentais ar teisės aktais, nepateikė įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, kuri, pasak pareiškėjo, kilo dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. vasario 8 d., atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų apibrėžtu ginčo laikotarpiu atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas skunde teigia, kad VPN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi jis buvo laikomas pažeidžiant reikalavimus dėl minimalaus vienam nuteistajam skirtino gyvenamosios patalpos ploto. Nors pareiškėjas nurodo kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. vasario 8 d., tačiau pagal pateiktus paties pareiškėjo ir atsakovo duomenis pareiškėjas VPN buvo kalinamas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 8 d. (kuomet pareiškėjas išvyko į kitą pataisos įstaigą). Tai patvirtina pateikto 2022 m. rugpjūčio 18 d. VPN rašto Nr. 42-1852 „Dėl kalinimo sąlygų“ (toliau – ir Raštas) duomenys. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas pasisakys dėl įkalinimo sąlygų VPN atitikties teisės aktų reikalavimams dėl minimalaus vienam nuteistajam skirtino gyvenamosios patalpos ploto laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Pareiškėjas skunde nurodo, kad būtent karantino patalpos, kamerų tipo patalpos ir bendrabučio patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko kalinimo sąlygų.

Kaip matyti iš Rašto, atsiliepimo ir pateiktų kamerų kadastrinių duomenų, nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (11,40 kv. m, apgyvendinti daugiausiai 2-3 asmenys), todėl vienam asmeniui skaičiuotinas faktinis 5,7 arba 3,8 kv. m plotas. Sanitarinio mazgo plotas pagal atsiliepimą ir kadastrinius duomenis užima 1,65 kv. m plotą.

Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) (nėra sanitarinio mazgo). Atsakovė nurodo, jog karantino patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos. Pareiškėjas nurodė, jog karantino patalpoje iš viso buvo laikomi 4 asmenys, todėl vienam nuteistajam skaičiuotinas faktinis 4,95 kv. m plotas.

Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje (nėra sanitarinio mazgo). Atsakovė nurodo, jog patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 34,99 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam skaičiuotinas faktinis 3,18 kv. m plotas.

Taip pat pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 16 d.–2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d.–2021 m. spalio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (12,75 kv. m, apgyvendinti daugiausiai 2-3 asmenys), todėl vienam asmeniui skaičiuotinas faktinis 6,38 ar 4,25 kv. m plotas. Pagal kadastrinius duomenis matyti, kad visose kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas užima apie 1,65 kv. m plotą.

Vėlesniais laikotarpiais pareiškėjas laikytas kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 12,47 kv. m, daugiausia 2 asmenys), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 13,31 kv. m, daugiausia 1 asmuo), kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 10,06 kv. m, daugiausia 1 asmuo), kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 11,82 kv. m, daugiausia 2-3 asmenys, kas sudarė vienam asmeniui nuo 5,91 iki 3,94 kv. m), kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 12,66 kv. m, daugiausia 2-3 asmenys, kas sudarė 1 asmeniui nuo 6,33 iki 4,22 kv. m). Sanitarinio mazgo plotas sudaro nuo 1,60 iki 1,84 kv. m.

Taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 12 d. iki liepos 15 d., nuo 2021 m. spalio 19 d. iki spalio 22 d., nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki lapkričio 15 d., nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 2 d., nuo gruodžio 13 d. iki gruodžio 16 d. laikotarpiais buvo išvykęs į kitas pataisos įstaigas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr.V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl ploto redakcijose nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) 2.1, 2.2 punktuose įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Minėtą įsakymą panaikinusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (redakcijoje nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 29 d.) 2.1, 2.2 punktuose buvo įtvirtinti analogiški minimalaus ploto pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose dydžiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv.. m ar 3,1 kv. m (priklausomai nuo patalpos paskirties). Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo (ten, kur jis įrengtas) užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, kamerų tipo patalpų sanitarinio mazgo užimamas plotas yra apie 1,65 kv. m.

Pareiškėjas skunde teigia, kad VPN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi gyvenant kameros tipo patalpose, pareiškėjas turėjo naudotis dušinėmis, įrengtomis be užuolaidų, kas pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad VPN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, nebuvo tinkamos ventiliacijos, nebuvo užtikrinamas išvesdimas į lauką pakankamam laikui, patalpų langai nesandarūs, buvo šalta, laikėsi drėgmė (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. karantino patalpoje, kurioje nebuvo ventiliacijos, neatsidarydavo langas, apšvietimas buvo blogas, į lauką išvesdavo tik 1 valandai; laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) langas neatsidarydavo, buvo drėgna, šalta, apšvietimas blogas, nebuvo gryno oro, į lauką neišvesdavo, į dušą nuvedė tik po 20 parų; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo ventiliacijos, buvo labai blogas apšvietimas, dėl medinių langų patalpoje buvo šalta; laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. vasario 9 d. kameros tipo patalpose buvo labai blogas apšvietimas (be natūralios šviesos), didelė drėgmė).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją.