- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-24-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P., B. P.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. (V. P.), atsakovės A. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys V. P. (V. P.), B. P., V. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu: A. P. priteisti asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 100 vardinių paprastųjų akcijų (vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100 Lt); skalbimo mašiną ,,Bosch“, indaplovę ,,Bosch“, šaldytuvą ,,Bosch“, mikrobangų krosnelę, maišytuvą, fotoaparatą ,,Sony“, televizorių ,,Panasonic“, televizorių ,,Samsung“, kompiuterį su spausdintuvu, stiprintuvą, miegamojo lovą, minkštą kampą, virtuvinį komplektą; priteisti iš atsakovės jo naudai 81 033 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumi ir dukra: jis pasiima sūnų ir dukrą kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį 16 val. ir bendrauja su vaikais iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.; pasiima sūnų ir dukrą pirmą mokyklinių atostogų dieną 10 val. ryto ir bendrauja su vaikais pusę jų mokyklinių atostogų laiko; šventinėmis dienomis bendrauja su sūnumi ir dukra tokia tvarka: tėvo dieną nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, per šv. Kalėdas poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki šv. Kalėdų pabaigos 20 val.; sausio 1 d. – neporiniais metais bendrauja su vaikais nuo gruodžio 31 d. 10 val. ryto iki šventinių dienų pabaigos 20 val.; per šv. Velykas poriniais metais su vaikais bendrauja nuo šventės išvakarių 16 val. iki šventinių dienų pabaigos 20 val.; sūnaus gimimo dieną neporiniais metais su sūnumi bendrauja nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, o dukters gimimo dieną poriniais metais su dukra bendrauja nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro; prašė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinti jo asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė A. P. priešieškiniu prašė nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; padalyti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovui priteisti transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (2/10 garažo dalis pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe); jai priteisti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelę, šulinį, lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0669 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, vidutinė vertė 2092,65 Eur (72,24 vnt. akcijų pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe); prievolę (28 962 Eur) kreditoriams B. P. ir V. P. pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį su V. P. ir pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį su B. P. pripažinti solidariąja šalių prievole; priteisti iš jos 32 490,33 Eur kompensaciją ieškovui už santuokoje įgytą turtą; priteisti jai iš ieškovo 10 020,42 Eur kompensaciją už bendro turto tvarkymo (rekonstrukcijos) išlaidas, 2 839,21 Eur kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išlaidas; taikyti vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą; po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę P., ieškovui palikti santuokinę pavardę P.; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams ir priteisti po 200 Eur išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės patikslintas priešieškinis patenkinti iš dalies –ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikta santuokinė pavardė P., atsakovei palikta jos ikisantuokinė pavardė P., pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5110-769/2015 dalis dėl nepilnamečiams vaikams I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo iš tėvo V. P. dydžio ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažintas ieškovo V. P. asmenine nuosavybe, atsakovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteista UAB (duomenys neskelbtini) 100 vienetų vardinių paprastųjų akcijų (vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100 Lt), namų apyvokos daiktai: skalbimo mašina ,,Bosch“, indaplovė ,,Bosch“, šaldytuvas ,,Bosch“, mikrobangų krosnelė, maišytuvas, fotoaparatas ,,Sony“, televizorius ,,Sony“, televizorius ,,Samsung“, kompiuteris su priedais, stiprintuvas, miegamojo lova, minkštas kampas, virtuvinis komplektas; atsakovės A. P. reikalavimai priteisti iš ieškovo 10 020,42 Eur piniginę kompensaciją už bendro turto tvarkymo (rekonstrukcijos) išlaidas, 2 839,21 Eur kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, išlaidas atmesti, prievolės pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir V. P., ir 2010 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir B. P., pripažintos asmeninėmis atsakovės A. P. prievolėmis, ieškovui V. P. iš atsakovės priteista 48 021,67 Eur kompensacija, kurios mokėjimas išdėstytas dvejiems metams nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 11 d.
4. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
5. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nesprendė šio klausimo ir paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų I. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su motina A. P. Spręsdamas reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, remdamasis vaikų interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustatė, kad ieškovas, savo pilnamečiams vaikams padovanojęs nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas (sūnui V. P. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; dukrai T. P. 2010 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo 19 404,54 Eur (67 000 Lt), kuriuos gavo pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), privalo teikti išlaikymą ir savo nepilnamečiams vaikams, todėl pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. P. ir A. P. po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, nustatė ieškovo bendravimo tvarką su vaikais.
6. Teismas nustatė, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo, todėl pripažino jį ieškovo asmenine nuosavybe ir jo tarp šalių nedalijo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastatą – gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri yra dalytina santuokos nutraukimo byloje. Šalys sutarė, kad šis turtas būtų natūra priteistas atsakovei. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio teismas nustatė, jog santuokos metu atsakovė padovanojo ieškovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį ieškovas perleido ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, ir atsakovei A. P., su kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, pripažino teisę į 2/3 dalis, o ieškovui V. P. į 1/3 dalį šalių santuokoje įgyto turto; atitinkamai teismas atsakovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o ieškovui – 1/3 dalies nurodyto turto vertės piniginę kompensaciją (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), t. y. 44 000 Eur.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad santuokos metu transporto priemone „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi atsakovė, priteisė jį atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisė 1/3 jo vertės dalies dydžio piniginę kompensaciją.
8. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)akcijas įsigijo už savo asmenines lėšas, todėl įtraukė jas į bendrą sutuoktinių turto balansą, o atsižvelgdamas į tai, jog šalys sutaria, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų būtų priteistos atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisė 965 Eur piniginę kompensaciją (1/3 dalį akcijų vertės). Spręsdamas dėl buitinės technikos ir namų apyvokos reikmenų teismas atsižvelgė į būtinybę užtikrinti vaikams galimybę naudotis jų gyvenamąja patalpa, joje esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, todėl namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, priteisė atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai šeimos gyvenamojoje patalpoje. Teismas nustatė, kad bendra šių daiktų vertė 7170 Eur, todėl ieškovo naudai priteisė 1/3 dalies jų vertės kompensaciją – 2390 Eur.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė, reikalaudama kompensacijos iš ieškovo už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rekonstrukciją, nenuginčijo turto bendrumo prezumpcijos, nepagrindė ginčo lėšų priskyrimo asmeninei jos nuosavybei, todėl jos reikalavimą priteisti iš ieškovo 10 020,42 Eur piniginę kompensaciją už bendro turto tvarkymą (rekonstrukcijos išlaidas) atmetė. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 2839,21 Eur kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išlaidas, teismas nustatė, kad butas nuolat buvo nuomojamas, gautos pajamos iš šio turto nuomos laikytinos bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nes jos buvo naudojamos šeimos interesams tenkinti, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensaciją.
10. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti, kad šalys yra solidariai atsakingos pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir V. P., ir 2010 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir B. P., ir šias prievoles pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis jai neįrodžius priešingai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) V. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria jam iš atsakovės priteista 48 021,67 Eur kompensacija, ir priteisti jam iš atsakovės A. P. 72 033,00 Eur kompensaciją.
12. Argumentuoja, jog neginčija teismo sprendimu padalyto turto vertės, kurią nustatė teismas, tačiau nesutinka su santuokoje įgyto turto dalių nustatymu. Mano, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir jam nepagrįstai priteista mažesnė kompensacija. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, niekaip nemotyvavo, kodėl remiantis šia aplinkybe yra būtina nukrypti nuo lygių turto dalių principo. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad būtina nustatyti ne tik aplinkybes, dėl kurių galimas toks nukrypimas, bet ir nustatyti būtinumą nukrypti. Argumentuoja, jog jeigu nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būtų padalytas natūra, vaikų interesai būtų visiškai apsaugoti ir nebūtų pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat teigia, jog vertintina ir aplinkybė, kad iš jo priteistas pakankamas nepilnamečių vaikų išlaikymas. Aplinkybė, kad atsakovė jam padovanojo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, kurį jis perleido ne šeimos poreikiams tenkinti, apelianto teigimu, taip pat nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo. Teigia, jog nebuvo poreikio išsaugoti šį turtą, nes šeima jame negyveno, o reikalavimas, kad perleidžiant asmeninį turtą turi būti tenkinami išimtinai šeimos poreikiai, iš esmės paneigia paties asmeninio turto sampratą.
13. Atsakovas argumentuoja, jog teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, rėmėsi tik palankiomis atsakovei aplinkybėmis, tačiau nevertino kitų svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, 3/5 dalys (arba 180/300 dalių) gyvenamojo namo ir statinių bei 422/669 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 90 000 Lt (26 271 Eur) buvo įgytos išimtinai už jo asmenines lėšas santuokos metu, o atsakovės jam dovanotas butas buvo daug mažesnės vertės. Taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra senatvės pensininkas, liko be savo gyvenamojo būsto, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, dėl to sutaupyti ir įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą negavus teisingos kompensacijos yra neįmanoma. O atsakovė yra darbinga ir yra santuokos metu įsteigtos UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Atsakovo teigimu, neaišku ir tai, kodėl teismas nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo spręsdamas dėl viso dalytino turto.
Šalies argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl prievolių pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį ir 2010 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį pripažinimo asmeninėmis jos prievolėmis, dėl atmesto jos reikalavimo dėl 2 839,21 Eur kompensacijos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išlaidas ir dalies kilnojamojo turto priteisimo jai. Taip pat, apeliantės nuomone, dalytino turto balansas buvo sudarytas iš esmės ydingai, byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
15. Apeliantė nurodo, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rekonstrukcijai buvo naudotas ne tik jos darbo užmokestis, bet ir UAB (duomenys neskelbtini) lėšos, iš viso 9 845,06 Eur, įmonės lėšomis įsigytas kietojo kuro katilas, įrengta šildymo sistema, atlikti kiti darbai. Pažymi, kad šildymo sistema yra įtraukta į įmonės balansą kaip jos turtas, t. y. turto savininkas yra į bylą neįtrauktas trečiasis asmuo, o nustatant dalytino turto vertę nepagrįstai į dalytino turto balansą įtrauktas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – gyvenamojo namo šildymo sistema.
16. Mano, kad teismui pripažinus prievoles pagal paskolos sutartis jos asmeninėmis prievolėmis atsakovui sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti jos sąskaita. Taip pat teigia, jog 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais įvykę du nekilnojamojo turto sandoriai yra tarpusavyje nesusiję ir jų sudarymo tikrosios aplinkybės atskleidžia tiek ieškovo melą apie jų neva turėtas santaupas gyvenamajam namui įsigyti ir jam dovanoto buto perleidimą dukteriai, tiek jos reikalavimų dėl paskolos sutarčių sudarymo pagrįstumo. Teigia, jog paskolos iš jos artimų giminaičių paimtos būtent šeimos būstui įsigyti, apie jas ieškovas žinojo.
Atsiliepimas
17. Atsakovės teigimu, ji maniusi, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl mokėjo šio buto mokesčius, tačiau ieškovas nuslėpė, kad butas priklausė jo užsienyje gyvenančiam sūnui. Mokėdama už svetimo asmens turto išlaikymą šeima materialiai nukentėjo, o jokių įrodymų, kad butas buvo nuomojamas, byloje nepateikta. Atsakovės teigimu, teismas turėjo jai priteisti reikalaujamą kompensaciją.
18. Nurodo, jog reikalavo santuokos metu įgytą lengvąjį automobilį „Citroen C5“ bei priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovui. Teigia, jog automobiliu nesinaudojo daug metų, jis jai nereikalingas, o jo eksploatacija per brangi. Su ja liko gyventi vaikai, o tai savaime jai yra labai didelė finansinė našta, o teismas šią naštą dar labiau padidino priteisęs iš jos ieškovui kompensaciją už jai nereikalingus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos. Pažymi, jog ieškovas santuokos metu didelės vertės turtu intensyviai materialiai rėmė savo pilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos, t. y. pilnamečiams savo vaikams padovanojo nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas: sūnui V. P. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dukrai T. P. 2010-08-19 padovanojo pinigines lėšas – 19 404,54 Eur (67 000 Lt), kurias ieškovas gavo pardavęs iš sutuoktinės A. P. dovanų gautą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nors ji, dovanodama sutuoktiniui butą, tikėjosi, kad turtas liks šeimoje ir bus naudojamas šeimos poreikiams. Taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas savaime paneigia būtinumą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir individualiai įvertino bylos aplinkybes šiuo požiūriu.
20. Atsakovės teigimu, ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jo asmenine nuosavybe, taip pat nereiškė reikalavimo priteisti kompensaciją CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl, atsakovės nuomone, apeliaciniame procese neleistini apelianto argumentai, jog šiam turtui įgyti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos.
21. Atsakovė nurodo, jog ieškovas naudojasi sūnui dovanotu butu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be to, savo turtinę padėtį dovanodamas pilnamečiams vaikams visą savo turtą susikūrė pats, todėl nepriimtini jo teiginiai, jog liko be galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo apeliantės A. P. apeliacinį skundą atmesti. Dėl apeliantės teiginių, jog galbūt šalys dalį gyvenamojo namo remonto išlaidų yra skolingos UAB (duomenys neskelbtini), o kitos lėšos, naudotos remontui, buvo išimtinai tik asmeninės atsakovės lėšos, nurodo, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtos ir teismas konstatavo, kad atsakovė nenuginčijo turto bendrumo prezumpcijos, nepagrindė ginčo lėšų priskyrimo asmeninei jos nuosavybei, nes gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti 2011–2013 metais, t. y. šalims gyvenant santuokoje ir tenkinant buitinius šeimos poreikius. Pažymi, jog pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ir pati atsakovė nurodė prieštaringas aplinkybes teigdama, kad 20 040,84 Eur, kurie skirti rekonstrukcijai, yra bendros lėšos. Pažymi, jog atsakovė tik apeliaciniame skunde nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) galbūt yra šalių kreditorė.
23. Ieškovas argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo peržiūrėti teismo sudarytą turto balansą. Sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl prievolių pagal atsakovės ir jos artimų giminaičių sudarytas paskolos sutartis pripažinimo asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išlaidas nurodo, jog nėra tinkamas subjektas, kuriam atsakovė galėtų reikšti reikalavimus, nes iš atsakovės jos prašomos priteisti sumos nėra gavęs. Dėl atsakovei priteisto automobilio ir namų apyvokos reikmenų nurodo, jog šie daiktai nuo gyvenimo skyrium pradžios iki dabar yra pas atsakovę, dėl to mano, kad teismas teisingai ir sąžiningai paskyrė šiuos daiktus atsakovei, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai. Dėl atsakovės teiginių, kad jai teko didelė kompensacijų našta už jai paliktą gyvenamąjį namą ir žemę, pažymi, kad atsakovė pati pageidavo, kad šis turtas jai atitektų, nors jis prašė padalyti šį turtą po lygiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai atmestini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) V. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl jam priteistos kompensacijos dydžio, apeliantė atsakovė A. P. nors ir formuluoja reikalavimą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš jos apeliacinio skundo turinio ir argumentų matyti, jog apeliantė taip pat ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas turto padalijimo klausimas nutraukiant šalių santuoką. Šalims nekeliant ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų, plačiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
27. Atsakovė pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus argumentuodama, kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismas byloje pareikštus reikalavimus išsprendė remdamasis ieškovo ir liudytojos jo dukters T. P. teismui pateikta aiškiai tikrovės neatitinkančia informacija.
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
29. Atsakovė nenurodė, kokius konkrečiai naujus įrodymus teikia, nurodytas tik prie apeliacinio skundo pridedamų priedų sąrašas, nenurodė, kaip konkrečiai ir kuris iš naujai teikiamų įrodymų yra susijęs su ginčo dalyku ir kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ar teiginius gali pagrįsti ar paneigti. Pažymėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ir juose užfiksuotos aplinkybės atsakovei turėjo ir galėjo būti žinomi ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes atsakovė yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pati pasirašiusi teikiamus dokumentus. V. P. ir B. P. teikiami banko sąskaitų išrašai taip pat galėjo būti pateikti anksčiau, o pirkimo–pardavimo sutartys yra byloje, jose nurodytos aplinkybės buvo analizuotos pirmosios instancijos teismo ir nėra nauji įrodymai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir ginčo esmės
30. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens – UAB (duomenys neskelbtini) – teisių ir pareigų, nes įmonė galbūt yra šalių kreditorė ir jai priklauso į dalytino turto balansą įtrauktas turtas (ginčo gyvenamojo namo kietojo kuro šildymo katilas ir šildymo sistema), pažymėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimų byloje nereiškė, prašymo įtraukti ją trečiuoju asmeniu byloje nei pati UAB (duomenys neskelbtini), nei ieškovas, nei atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė. Pažymėtina, jog atsakovė, reikšdama priešieškinį, pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį jame turėjo pareigą nurodyti visus žinomus kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, tačiau to nepadarė, nors pati būdama UAB „(duomenys neskelbtini) akcininke ir direktore turėjo ir galėjo žinoti, jeigu įmonė buvo šalių kreditorė ar turto savininkė. Atsakovė tik apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus, tačiau vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus tik siekdama sumažinti gyvenamojo namo vertę ir atitinkamai iš jos priteistą ieškovui mokėtiną kompensaciją.
31. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Nagrinėjamu atveju dėl dalytino turto vertės, išskyrus šios nutarties 30 punkte aptartus ir pripažintus nepagrįstais atsakovės naujai keliamus argumentus, ginčas nekilo, todėl plačiau šis klausimas neanalizuotinas. Taip pat šalys sutarė, nors apeliaciniame skunde ieškovas nurodo priešingai, kad nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būtų natūra priteistas atsakovei, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
33. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas A. P. pripažino teisę į 2/3 dalis, o ieškovui V. P. į 1/3 dalį šalių santuokoje įgyto turto ir atitinkama dalimi priteisė ieškovui kompensaciją už atsakovei natūra paliekamą turtą. Ieškovui argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
35. Priešingai, nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo grindė aplinkybėmis, jog su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, ir tuo, kad ieškovas savo turėtą turtą ir pinigines lėšas santuokos metu padovanojo savo pilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos, t. y. sūnui V. P. 2010-03-26 padovanojo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o dukrai T. P. 2010-08-19 padovanojo pinigus, gautus tą pačią dieną (2010-08-19) pardavus butą (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurį atsakovės motina 2010-06-15 padovanojo atsakovei, o atsakovė 2010-07-14 padovanojo ieškovui. Ieškovas teigdamas, kad nors ir pasirašė pinigų dovanojimo sutartį dukteriai, pinigus už parduotą butą iš tikrųjų grąžino atsakovės motinai, o sandoriai buvo sudaryti tuo tikslu, kad pirkdama butą jo dukra T. P. galėtų bankui įrodyti, kad turi lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, o byloje esančių rašytinių įrodymų visuma jo teiginius paneigia. Nors ir sutiktina su ieškovo argumentais, jog jam dovanotu turtu galėjo disponuoti kaip tinkamas, tačiau, šiuo konkrečiu atveju įvertinęs šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju yra būtinybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovas, materialiai aprūpinęs savo pilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos, turi tokią pačią pareigą ir savo nepilnamečiams vaikams iš antrosios santuokos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypimas nuo lygių dalių principo nagrinėjamu atveju yra tikslingas siekiant apsaugoti nepilnamečių ieškovo vaikų interesus. Pažymėtina, jog iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas yra skirtas tenkinti būtiniausius kasdienius jų poreikius. Teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnis) ir aplinkybė, kad vaikams iš ieškovo priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis išmokomis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo bendro turto lygių dalių principo, netinkamai vertino bylos aplinkybių visumą ar padarė nepagrįstas išvadas.
36. Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir juos natūra priteisdamas atsakovei teismas įvertino aplinkybes, kad transporto priemone „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos metu naudojosi atsakovė, o dėl namų ir buities apyvokos daiktų nurodė, jog atsakovė sutiko dėl jų priteisimo jai, be to, teismas vertino, kad namų apyvokos daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, turi būti priteisiami sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, likusi gyventi gyvenamajame name, turi didesnes galimybes jai priteistus namų apyvokos ir buities daiktus saugoti, naudotis jais ar juos realizuoti, o po santuokos nutraukimo perdavus šį turtą ieškovui jis gali tapti neproporcinga našta. Dėl to teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pasiūlyta kilnojamųjų daiktų paskirstymo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turto padalijimo būdo parinkimo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas daiktus paskirstė ne tokiu būdu, kokiu prašė atsakovė, savaime nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog daiktai buvo paskirstyti netinkamai, o dėl kompensacijos dydžio ieškovui pasisakyta šios nutarties 35 punkte.
37. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prievolės pagal 2010-09-14 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir jos brolio V. P., ir 2010-09-15 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir jos tėvo B. P., pripažintinos jos asmeninėmis prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog pagal šias paskolos sutartis gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, paskolos sutartyse (rašteliuose) ieškovo parašo nėra, nenurodyta paskolų paskirtis, o ieškovas argumentavo, kad sutikimo šioms paskoloms nebuvo davęs ir apie jų egzistavimą sužinojo tik iš atsakovės priešieškinio. Teismas pagrįstai pateiktų paskolos raštų (sutarčių) patikimumą vertino kritiškai, nes sutartys sudarytos artimos giminystės ryšiais su atsakove susijusių asmenų, kurie teismo posėdžio metu nurodė nežinoję, ar ieškovui apie sudaromas paskolos sutartis buvo žinoma. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog, nesant kitų leistinų įrodymų, vien atsakovės pateikti paskolos rašteliai nėra pakankami jos prašomoms aplinkybės pripažinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir, plačiau jų nekartodama, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines ir teisines aplinkybes (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nekartodama sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, jog atsakovė neįrodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir remonto darbus atliko išimtinai iš savo asmeninių lėšų. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir remonto darbai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų, iš santuokoje įsteigtos įmonės gaunamų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas) tam, kad namas būtų tinkamas naudoti būtent šeimos poreikiams tenkinti. Be to, sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsakovės teiginiai šiuo požiūriu yra prieštaringi. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, jog beveik pusė piniginių lėšų (9 845,06 Eur), už kurias atlikta namo rekonstrukcija ir remontas (įsigytas šildymo katilas ir įrengta šildymo sistema), priklausė UAB (duomenys neskelbtini), priešieškiniu prašė jai iš ieškovo priteisti 10 020,42 Eur kompensaciją už bendro turto tvarkymo (rekonstrukcijos) išlaidas nurodydama, jog rekonstrukcijai skyrė 20 040,84 Eur bendrų lėšų, o kaip savo asmenines lėšas nurodė 10 195,78 Eur. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu atsakovė nebeprašo priteisti jai iš ieškovo kompensacijos už namo rekonstrukciją.
39. Atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo 2839,21 Eur kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių mokesčių išlaidas nurodydama, jog butas buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, o ji mokėjo buto komunalinius mokesčius iš bendrų sutuoktinių lėšų nežinodama, kad ieškovas 2010 metais butą padovanojo savo sūnui. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo 2839,21 Eur sumą ir kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atmesdamas atsakovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas buvo nuomojamas, gautos pajamos naudotos šeimos interesams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nurodytame bute yra gyvenęs ir atsakovės brolis, o po dovanojimo ieškovo sūnus, dirbęs ir gyvenęs Airijoje, siųsdavo atsakovei pinigus komunalinėms išlaidoms sumokėti. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir ieškovo darbo užmokestis buvo pervedamas į atsakovės banko sąskaitą, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta sprendžiant šį klausimą.
40. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovas ir atsakovė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nepagrįsti šalių argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes.
41. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Klaipėdos apygardos teisme 2019-01-10 gautas neprocesinis atsakovės A. P. pareiškimas. Pareiškimas pateiktas pavėluotai, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nevertinamas ir nenagrinėjamas jo turinys, pareiškimą atsisakytina priimti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Ieškovo ir atsakovės (apeliantų) apeliaciniai skundai atmesti, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.