Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo 2024 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš A. S. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 990 Eur.

Nurodyta A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta neišieškoti iš A. S. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nurodyta A. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės įmonei „Regitra“, šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – A. S. atėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2024 m. balandžio 20 d., apie 3.50 val., Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – kai alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 20 d. 3.56 val. jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).??? Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo A. S. neatleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone (BK 68 straipsnis), taip pat prašoma išieškoti iš A. S. valstybei konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinę vertę – 1 000 Eur (BK 72 straipsnis). Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl galimybės nuteistajam A. S. taikyti BK 40 straipsnio dalies nuostatas nebuvimo

6. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria buvo atsisakyta taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismo išdėstytiems išsamiems atsisakymo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nuteistajam motyvams.

7. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019).???

8. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, jog buvo nustatytos visos būtinos (formalios, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje) nuteistojo A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai reiškia, kad nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtinoji sąlyga. Su tokia motyvuota pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog taikyti BK 40 straipsnį yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl net ir esant visoms formalioms (būtinosioms) sąlygoms (kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma nėra nustatyta), teismas gali apsispręsti atsisakyti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad išskyrus BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą būtiną sąlygą, yra nustatytos kituose BK 40 straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintos būtinos sąlygos, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Nors nuteistojo gynėjas tvirtina, kad A. S. gali ir turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje nebuvo teistas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie argumentai nėra pakankami konstatuoti, jog A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).??

11. Nors nuteistasis A. S. prisipažino ir gailisi dėl jam inkriminuotos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, iki nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dirbo, su apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys, kad jis kreipėsi į medikus siekdamas atsikratyti priklausomybės vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 126), tačiau atsižvelgtina į tai, jog teisiamajame posėdyje pats A. S. nurodė, kad praeityje jau yra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam ir už tai jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 109), o iš byloje esančio 2024 m. balandžio 23 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. S. per 3 metus buvo labai daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, kurie, nors ir nebuvo itin šiurkštūs, tačiau, kaip ir jam inkriminuota BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, daugiausiai buvo tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles (b. l. 42–48). Anksčiau aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vertinant ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, į šiuos administracinius nusižengimus (jų kiekį, pobūdį, pavojingumą) yra būtina atsižvelgti. Aptarti duomenys neigiamai apibūdina A. S. kaip asmens, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, asmenybę ir suteikia pagrindą išvadai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis yra linkęs pažeisti įstatymus, ir nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Be to, kaip jau minėta, nusikalstama veikia, už kurią A. S. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonės vairavimu ir kelia didelį pavojų nuteistajam bei kitiems eismo dalyviams, be to, jam buvo nustatytas net 2,50 promilių neblaivumas, kuris beveik siekia sunkaus girtumo (2,51 promilės) ribą. Dėl šių priežasčių sutiktina su apylinkės teismo pateiktu vertinimu, jog nėra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Apeliaciniame skunde iš dalies nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. S. duktė R. S. negali būti laiduotoja, nes nėra vertas teismo pasitikėjimo asmuo dėl to, kad ją ir nuteistąjį sieja giminystės ryšys, ji yra finansiškai priklausoma nuo nuteistojo, negali jam daryti teigiamos įtakos ir yra bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su nurodytomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl R. S. netinkamumo būti laiduotoja, dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su R. S., plačiau nepasisako, nes apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau yra prašoma nuteistojo A. S. laiduotoja skirti jo sugyventinę N. V.. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau įvertins tik N. V. tinkamumą būti A. S. laiduotoja.

13. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-108-648/2022).???

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kaip liudytoja apklausta N. V., kuri parodė, kad yra A. S. sugyventinė, kartu gyvena ilgiau nei 3 metus, dirba vadybininke, anksčiau yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sutinka būti laiduotoja, esant reikalui, sutinka sumokėti kaip garantą 500–1 000 Eur. Nurodė, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jos nebuvo Lietuvoje, buvo šokiruota, kad nuteistasis vairavo girtas, nes jis faktiškai nevartoja alkoholio, dirba Klaipėdoje, nebuvo pastebėjusi, kad jis vairuotų išgėręs. Liudytoja labai daug kalbėjo su A. S. ta tema, jis labai gailisi, padarė išvadas, kreipėsi į medikus, kad jie padėtų atsikratyti priklausomybės, nuteistasis nurodė liudytojai, kad tai daugiau nepasikartos. Šiuo metu jis alkoholio apskritai nevartoja. Kadangi jo darbas yra susijęs su vairavimu, jis dabar negali dirbti.

15. Nors N. V. nėra teista, dirba vadybininke, nurodo, kad su nuteistuoju kartu gyvena jau 3 metus, tačiau pati nurodė, kad praeityje yra bausta už administracinius nusižengimus. Be to, tiek iš prie apeliacinio skundo pridėto 2024 m. birželio 3 d. N. V. sutikimo būti laiduotoja (b. l. 127), tiek iš N. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ji tik labai abstrakčiai suformulavo savo būsimos teigiamos įtakos A. S. pobūdį – nurodė, kad su juo kalbėjosi apie jo padarytą nusikalstamą veiką ir tvirtino, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat N. V. nurodė, jog tuo metu, kai A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos nebuvo Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu visa tai kelia abejonių dėl N. V. gebėjimo kontroliuoti A. S. veiksmus ir ateityje, jeigu pasikartotų panaši ar analogiška situacija. Konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes N. V. akivaizdžiai turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką savo sugyventiniui, o tai reiškia, kad ji nėra verta teismo pasitikėjimo ir negali būti laiduotoja A. S.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo

16. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo A. S. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 2 metus vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2024 m. balandžio 22 d., mano, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra labai griežta, jos terminas yra per ilgas, nes teisė vairuoti yra būtina A. S. darbui, kurio jis neteko praradęs teisę vairuoti, o atgavus šią teisę buvęs darbdavys, kuris nuteistąjį labai teigiamai charakterizuoja, įsipareigoja jį vėl įdarbinti, todėl prašo minėtą 2 metų terminą sutrumpinti iki 1 metų. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

17. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-109-511/2024).???

18. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas A. S. nustatė 2 metų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris yra šiek tiek didesnis nei minimalus. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Darytina išvada, jog aptariamu atveju paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.

19. Spręsdamas klausimą dėl nuteistajam A. S. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekdamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), būtinų priežasčių vairuoti automobilį nebuvo, A. S. buvo nustatytas net 2,50 promilių neblaivumas, būdamas tokio girtumo laipsnio pats nusprendė vairuoti ir taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo, taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – jis neteistas (b. l. 39–41), baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus (b. l. 42–49), iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 107). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuteistajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 68 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Tokiam vertinimui teisėjų kolegija visiškai pritaria. Apelianto akcentuojamos aplinkybės apie teigiamą A. S. asmenybės charakterizavimą, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, gailėjimąsi dėl jos padarymo, gydymąsi nuo priklausomybės nuo alkoholio, niekaip nesudaro pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo netinkamai individualizuota ir nėra adekvati jo asmenybei ir padaryto nusikaltimo sunkumui.

20. Nors apeliantas akcentuoja ir teisės vairuoti transporto priemones turėjimo svarbą (būtinumą) A. S. darbui, tačiau Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų galimybės dirbti šį darbą atėmimą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011, 2K-207-139/2016). Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistajam A. S. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau šios priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2024 m. balandžio 22 d., o nuo minėtos datos šiuo metu jau yra praėję beveik 6 mėnesiai.

21. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. apylinkės teismo paskirta 2 metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas A. S. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie jo nusikalstami veiksmai nepasikartotų ir jis ateityje vairuodamas transporto priemones nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo

22. Apeliaciniame skunde iš dalies nesutinkama su automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos (5 990 Eur) išieškojimu valstybės naudai, prašoma išieškoti iš A. S. valstybei minėto konfiskuotino turto dalinę vertę – 1 000 Eur. Nurodoma, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo A. S. prarado darbą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško naujo darbo, jo materialinė padėtis nėra gera, jis neturi santaupų, prašoma atsižvelgti į šias aplinkybes ir konfiskuoti tik dalinę minėto automobilio vertę (1 000 Eur). Apeliantas nurodo, jog minėto automobilio vertė yra gerokai mažesnė, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje (5 990 Eur), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 29 d. vertinimo ataskaitoje nurodyta minėtos transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 3 085 Eur.

23. Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

24. Spręsdama konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad darydamas nusikaltimą A. S. vairavo tuo metu jau A. K. priklausantį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tiesiogiai panaudojo šį automobilį darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), todėl teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai konfiskavo ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą iš A. S. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apylinkės teismui nebuvo pateikta duomenų apie kitokią „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, apylinkės teismas rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2006 m. – 2014 m. gamybos periodo transporto priemonės „Renault Trafic“ rinkos kaina su PVM yra 5 990 Eur, todėl iš nuteistojo konfiskavo būtent 5 990 Eur minėtos transporto priemonės vertę atitinkančią sumą.

25. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 23 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertės, kuri turi būti konfiskuojama, nustatymu ir ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, yra akivaizdu, jog apelianto prašymas išieškoti iš A. S. valstybei tik dalinę minėto konfiskuotino turto vertę (1 000 Eur) yra paremtas iš esmės vien formaliu ir deklaratyviu įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimu apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodant, kad A. S. šiuo metu neturi darbo, santaupų, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau nenurodant jokių išimtinių aplinkybių ir juo labiau nepateikiant jokių kokias nors išimtines aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, dokumentų, kurie galėtų patvirtinti itin prastą A. S. finansinę būklę ar pan.). Dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išimtį ir iš A. S. išieškoti tik apelianto pageidaujamą dalį (1 000 Eur) „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

26. Vis dėlto, teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto argumentais, jog byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina su PVM (5 990 Eur), neatitinka tikrosios šio automobilio rinkos kainos. Iš su apeliaciniu skundu pateiktos itin išsamios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 29 d. transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog vertintojas A. Z. padarė išvadą, kad 2012 m. pagamintos transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM yra 3 085 Eur (b. l. 131). Tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymoje, kuria nustatydamas minėto automobilio vertę (5 990 Eur) vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra pateikiama tik vidutinė tokio modelio transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje (b. l. 27), ši pažyma yra daugiau bendro informacinio pobūdžio. Dėl šios priežasties nustatant automobilio, kuriuo aptariamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, vertę, teisėjų kolegijos vertinimu yra tikslinga remtis būtent minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje yra pateiktas išsamus (individualus) konkrečios transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas ir nustatyta jos rinkos vertė su PVM – 3 085 Eur. Kaip jau minėta, Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir įgyvendinant baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Esant tokioms aplinkybėms ši Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: iš A. S. valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma sumažintina iki 3 085 Eur (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo A. S. valstybės naudai išieškotiną konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 3 085 Eur.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.