- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1413-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08839-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- F. K.
- Ieškovas
- Ž. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-475/2019 pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui F. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Z. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, sudarytą tarp atsakovo F. K. ir ieškovės; taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo 4 344,30 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ūkininkauja Varėnos rajone. 2012 metais ieškovės vyras R. S. sužinojo, jog yra žmogus, kuris parduoda žemę, t. y. išvadą Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvada), kurią turint nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos bet kurioje vietovėje, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. Prie ieškovės valdos buvo laisvos valstybinės žemės, todėl nutarė Išvadą (faktiškai žemę) nusipirkti. Ieškovės sutuoktinis R. S. bendravo su tarpininke V. N. dėl Išvados (žemės) pirkimo sąlygų. Tarpininkė paaiškino, kad F. K. sutinka parduoti žemę (perleisti teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą) už 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt), šią sumą sumokant iš anksto, avansu. Jie 2012 m. spalio 17 d. susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje kavinėje, kurio metu dalyvavo ieškovės vyras R. S., tarpininkė V. N., atsakovas F. K. bei jo atstovas R.. Kiek vėliau atėjo notarė Z. R., kuri atsinešė surašytus ir notariškai patvirtintus dokumentus: įgaliojimą, F. K. testamentą ir nepilnai užpildytą 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. F. K. pageidavo pinigus už žemę gauti iš anksto, todėl juos perdavus, jis pasirašė sutartį. Ieškovei buvo perduota 2012 m. spalio 17 d. sutartis dėl išvados pirkimo, Tauragės apskrities 2001 m. kovo 29 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės miško, vandens, telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, F. K. 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimas atstovauti jį visose įmonėse, organizacijose, įstaigose tvarkant reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemę, 2012 m. spalio 17 d. F. K. testamentas, kuriuo pagal išvadą atstatytą nuosavybę į žemę savo mirties atveju palieka Ž. S.. Pagal 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, šalys susitarė, kad Ž. S. perims nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso valdymą atsakovo vardu, atkūrus nuosavybės teises pagal išvadą savo nuožiūra disponuos atsakovo vardu atkurtu žemės sklypu. Tuo tarpu, pasirašydamas šią sutartį, atsakovas įsipareigojo netrukdyti ir nereikšti jokių prieštaravimų pirkėjui vykdyti tolimesnę šios nurodytos (parduotos) išvados teisinę eigą. Pažeidus šį susitarimą dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigojo grąžinti visus pinigus pirkėjui už šią Išvadą, sumoje 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt). F. K. sutartyje pasirašė, jog pinigus už šią Išvadą gavo. Sudarant sutartį, sklypas kaip civilinių santykių objektas dar neegzistavo ir atsakovas neturėjo subjektinės teisės į atkuriamą žemės sklypą, todėl egzistavo objektyvios kliūtys sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. 2012 m. spalio 17 d. sutartimi šalys sutarė, kad ieškovė sutvarkys visus žemės nuosavybės atkūrimo klausimus ir atkūrus žemės nuosavybę, su atsakovu bus sudaryta atkurtos nuosavybės perleidimo jai sandoris, kuris apmokėtas avansu. Išvados pirkimo–pardavimo sandoris notariškai nebuvo patvirtintas, todėl teisės į žemę perleidimo patvirtinimui buvo pateiktas įgaliojimas ir testamentas. Atsakovas 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimu įgaliojo ieškovę atstovauti atsakovą visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tvarkant reikalus susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į 0,1282 ha žemės, jos perkėlimu į kitą vietą, pasirenkant atkūrimo būdą, parenkant ir matuojant žemės sklypą, atstovauti atliekant kadastrinius matavimus, derinant projektus, teisiškai įregistruoti ir gauti nuosavybės dokumentus, esant reikalui parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Tą pačią dieną atsakovas sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą: atkurtą nuosavybės teisę į žemę pagal Išvadą palikti ieškovei Ž. S.. Ieškovė laikydama save teisėta Išvados savininke, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, dalyvavo projekto rengime, atliekant suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasirašant parengtus dokumentus, atsiimant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 3S-124 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, šio sprendimo pagrindu F. K. vardu užregistravo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Tik įregistravus žemės sklypą viešame registre atsakovas įgijo teisę jį parduoti, t. y. įgyvendinti ginčo susitarimą, įforminti žemės sklypo pirkimą–pardavimą. Ieškovė teigė, kad 2012 m. spalio 17 d. sutartis dėl Išvados pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) turi preliminariosios sutarties požymių, nes šalys su atsakovu preliminariai susitarė, jog atkūrus nuosavybės teises ir įgijus nuosavybės teises į žemės sklypą, bus sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis arba ieškovė galės ją parduoti savo nuožiūra. Pinigai atsakovui už žemės sklypą buvo sumokėti avansu, t. y. iš anksto. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovui atšaukus įgaliojimą, atsisakius įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, ji neteko 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt) ir pagal susitarimą su atsakovu jai turėjusio atitekti žemės sklypo. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai ir sukčiaudamas, pasinaudojo, kad žemės pirkimo sandoris buvo įformintas tik susitarimu, Išvados pirkimo sutartimi ir įgaliojimu bei testamentu, atsisakė notarine tvarka perleisti ieškovei sklypą ir nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. Preliminaraus susitarimo tikslas nebuvo pasiektas, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovas iš ieškovės pinigus gavo be pagrindo ir jos sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė įrodinėjo ir tai, kad Išvada buvo sudaryta jos suklydimo įtakoje, o iš atsakovo pusės ji buvo sudaryta apgaule. Sudarant Išvados pirkimą ieškovė suklydo dėl esminių sandorio elementų, buvo įtikinta, kad įsigijusi išvadą, sumokėjusi pinigus, tampa atkurtos nuosavybės savininke. Sudarydama Išvados pirkimo sandorį neteisingai suvokė šio sandorio turinį ir neteisingai išreiškė valią sudaryti sandorį. Jos valia buvo nukreipta (tikslas) ne į Išvados pirkimą, o į žemės sklypo įsigijimą nuosavybėn. Atsakovas su savo atstovais, siekdamas sudaryti Išvados pirkimo sandorį, tyčia suklaidino ieškovę dėl esminių sandorio aplinkybių, tvirtindami, kad sudarius šį sandorį ieškovė taps žemės savininke. Atsakovas nutylėjo svarbias aplinkybes, jog atšaukus ar panaikinus įgaliojimą, atsakovui atsisakius įforminti žemės pirkimo sandorį, ieškovė praranda galimybę įsigyti žemę, už kurią yra sumokėjusi iš anksto. Ieškovė, žinodama atsakovo ketinimus ir galimus veiksmus, niekada nebūtų sudariusi Išvados pirkimo sandorio ir nemokėjusi pinigų.
3. Atsakovas F. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad susitarimas dėl išvados pirkimo, įgaliojimas ir testamentas yra suklastoti. Jis išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nėra matęs, ieškovė išvadą pirko ne iš jo. Ginčo sandorio nepasirašė, nes tai nėra jo parašas. R. T., kuriam pardavė Tauragėje žemės sklypą, jam pasiūlė surasti žmogų, kuris galėtų padėti atkurti nuosavybės teises į likusią žemę. R. T. organizavo susitikimą prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojų valgykloje, pirmame aukšte. Pinigų paimti negalėjo, nes jis juos būtų turėjęs deklaruoti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Z. R. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad niekuomet nebuvo susitikusi su ginčo šalimis prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje kavinėje ir nedalyvavo sudarant ginčo sutartį, jo netvirtino. Ginčo sandoryje nurodyto įrašo „Notarų biuras – (duomenys neskelbtini) notarė Z. R.“, taip pat neatliko. 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimą bei 2012 m. spalio 17 d. testamentą patvirtino notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuos sandorius tvirtinant dalyvavo atsakovas, pasirašė žurnale. Notarės patvirtintų dokumentų – 2012 m. spalio 17 d. testamento bei 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimo teisėtumas civilinėje byloje nėra tiriamas, o jokie su jais susiję reikalavimai teismui nėra reiškiami. Be to, 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) notarų biure gavus atsakovo F. K. 2016 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl įgaliojimo panaikinimo, o 2012 m. spalio 17 d. testamentas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) notarų biure gavus atsakovo 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą dėl testamento panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai: pripažinta negaliojančia 2012 m. spalio 17 d. sutartis dėl išvados Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo F. K. ir ieškovės Ž. S.; taikyta restitucija ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 4 344,30 Eur suma, gauta pagal 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 344,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 330,60 Eur bylinėjimosi išlaidos; valstybės naudai priteista 9,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas atsakovo argumentus, kad jis įgaliojimą ir jo kopiją pasirašė, bet ne tą, kuris yra pateiktas į bylą, o testamento išvis nėra pasirašęs, atmetė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pats buvo patvirtinęs, kad įgaliojimą ir testamentą pasirašė.
7. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl 2012 m. spalio 17 d. sutarties, kuri yra pasirašyta tik vieno atsakovo ir kurioje tvirtinama, kad pastarasis už jo turimos išvados dėl nuosavybės teisių į atkurtą sklypą pardavimą gavo iš ieškovės pinigus ir pasižada netrukdyti ir nereikšti jokių prieštaravimų ieškovei vykdyti tolimesnę parduotos išvados teisinę eigą, o pažeidus šį susitarimą pardavėjas (atsakovas) pasižada grąžinti sumokėtus visus pinigus pirkėjui 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt) už valstybės išperkamą išvadą. Teismas akcentavo, kad ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo iš jos pusės ir dėl apgaulės iš atsakovo pusės, kadangi sumokėdama 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt) grynais, tokiu sandoriu siekė įgyti savo nuosavybėn žemės sklypą pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto sandorio ieškovė įgyvendinti nebegali, nes atsakovas panaikino įgaliojimą, o atsakovas teigia, kad tokio susitarimo nesudarė, jis siekė atkurti nuosavybės teises sau į likusią žemę pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas laikė, kad ieškovės veiksmai po ginčo sandorio sudarymo patvirtina ieškovės valią įgyti nuosavybės teises į 3,2375 ha sklypą Daržininkų k., Valkininkų sen., Varėnos r.: kartu su ginčo sandoriu buvo sudarytas įgaliojimas ir testamentas, kurie buvo patvirtinti notarės; ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą atsakovo vardu vykdė pagal įgaliojimą ieškovė; šalys šios aplinkybės neginčijo; ieškovė neužsiėmė nuosavybės teisių atkūrimo veikla, ji ūkininkavo ir siekė įgyti žemės nuosavybės teise; ieškovė 2015-2016 m. deklaravo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo faktą; atsakovui pagal ginčo susitarimą buvo perduoti pinigai už ieškovės manymu įgyjamas nuosavybės teises į žemės sklypą.
9. Teismas nurodė, kad nors atsakovas ir ginčija pinigų gavimo faktą, tačiau laikė labiau tikėtina aplinkybę, kad atsakovas pinigus gavo: 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr.l40-(6870)-IS 1-7664 patvirtino, kad parašus, esančius 2012 m. spalio 17 d. ginčo sandoryje po rankraštiniais įrašais: „pinigus gavau“ ir „F. K.“, pasirašė atsakovas F. K.; ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2012 m. spalio 17 d. išsiėmė 12 000,00 Lt (3 475,44 Eur).
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, kadangi ieškovė suklydo iš esmės dėl esminių sudaryto sandorio aplinkybių (CK 1.90 straipsnis). Tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad atsakovas tyčia suklaidino ieškovę dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl ieškovės reikalavimą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu atmetė.
11. Teismas taip pat vertino, kad ieškovės nurodytu pagrindu (ginčo sandoris turi preliminariosios sutarties požymių) ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, nes: jis yra rašytinės formos; ginčo sandoryje nėra būtinų preliminariosios sutarties elementų: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma.
12. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas F. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovei Ž. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas neperdavė ginčijamos Išvados, nes jos neturėjo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. Tauragės ir Pagėgių skyrius persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui. Tai buvo ieškovės vienintelis suklastoto ieškinio įrodymas. Kitų įrodymų 2018 m. gegužės 28 d. ieškinyje nėra.
1.2. 2018 m. birželio 25 d. pateiktas „atsiliepimas į pareikštą ieškinį“, o 2018 m. lapkričio 28 d. pateikti „priešteisminiai procesiniai dokumentai“, tačiau į juos iš bylą nagrinėjusios teisėjos atsakymų negauta. Testamento originalo nematė ir iki šiol jo neturi. Originalius atsakovo suklastotus tik su ieškovės parašais, žemės dokumentus gavo 2017 m. gruodžio 6 d. Jo parašo ant žemės dokumentų nėra.
1.3. Bylą nagrinėjanti teisėja kvietė į paskirtos bylos nagrinėjimą, tačiau susitikimai paskirtoje teismo salėje trukdavo penkias arba dešimt minučių. Jam nebuvo užduodami jokie klausimai, taip pat jam nebuvo leidžiama pateikti ir klausimų ieškovei bei notarei. Teisėja, išeidama iš salės, pasisakydavo, kada bus susitinkama kitą kartą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jam nedalyvaujant, kadangi į jį jis nebuvo pakviestas, dėl ko kyla pagrįstu abejonių teisėjos nešališkumu.
1.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, iš esmės remiamasi tik liudytojų šalių teiktais paaiškinimais. Bylą nagrinėjanti teisėja nepateikė ir nevertino jo 2018 m. birželio 25 d. pateikto „atsiliepimo į pateiktą ieškinį“.
1.5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyrius „Nutarimas grąžinti dokumentus“ nustatė: sukčiavimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
1.6. Ieškovė nuo 2015 m. neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančiu žemės sklypu, o jis mokėjo žemės mokesčius.
Atsiliepimas
14. Ieškovė Ž. S. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Išvados pardavimas, įgaliojimo bei testamento surašymas, o sutvarkius nuosavybės atkūrimo klausimus, įgaliojimo ir testamento panaikinamas buvo atsakovo, galimai sumanytas sukčiavimo būdas, siekiant išvilioti ir pasisavinti ieškovės pinigus, kad realiai atkuriamos į žemę nuosavybės teisės perleisti jis net neketino. Dėl atsakovo veiksmų buvo kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo metu buvo pripažinta, kad ieškovė savo teises gali ginti civilinio proceso normų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė išvados pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisinį pagrindą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Sudarant Išvados pirkimo sutartį ieškovė esmingai suklydo dėl esminių sandorio elementų, buvo įtikinta, kad įsigijusi Išvadą, sumokėjusi pinigus, tampa atkurtos nuosavybės savininke. Sudarydama Išvados pirkimo sandorį, neteisingai suvokė šio sandorio turinį ir neteisingai išreiškė valią sudaryti sandorį. Ieškovės valia buvo nukreipta (tikslas) ne Išvados pirkimas, o žemės sklypo įsigijimas nuosavybėn.
2.3. Sandorio sudarymo metu, atsakovas nutylėjo svarbias aplinkybes, jog atšaukus ar panaikinus įgaliojimą, jam atsisakius įforminti žemės pirkimo sandorį, ieškovė praranda galimybę įsigyti žemę, už kurią yra sumokėjusi iš anksto. Žinodama atsakovo ketinimus ir galimus veiksmus, ji niekada nebūtų sudariusi Išvados pirkimo sandorio.
2.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė logiškas, iš esančių įrodymų sekančias išvadas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl apelianto procesinių teisių ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme poreikio
16. Apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis nebuvo kviečiamas nei į vieną teismo posėdį.
17. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą, t. y. susiklosčiusios toje konkrečioje byloje situacijos išimtinumą (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju būtinumo nurodytos išimties taikymui teisėjų kolegija nenustatė.
18. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui buvo įteikti ieškovės teismui pateikti procesiniai dokumentai, jis taip pat pasinaudojo įstatyme nustatyta teise pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, teikė įrodinėjimo priemones, dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2018 m. spalio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 8 d., bei teismo posėdžiuose, vykusiuose 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 20 d., kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės, taip pat ir teismo sprendimo paskelbimo dieną. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto teiginių prieštaringumą: nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad jis-apeliantas buvo kviestas ir dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau po apeliacinio skundo padavimo teikia prašymą, kuriame prieštaraudamas savo teiginiams, išdėstytiems apeliaciniame skunde, būtinumą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia teisės būti išklausytam pažeidimu.
19. Apelianto procesinių teisių ar rungimosi principo pažeidimų konstatavimo, atitinkamai, ir poreikio išklausyti jį asmeniškai apeliacinės instancijos teisme nelemia ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo posėdžio trukme, nes jokių reikalavimų teismo posėdžio trukmei CPK nėra nustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliacinės instancijos teismui 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateiktas apelianto F. K. prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos.
21. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas prašo priimti jo pirmosios instancijos teisme pateiktus ir prie bylos jau prijungtus dokumentus (t. 1, b. l. 77, 78, 110-113), taip pat teismo nagrinėjamoje byloje priimtų procesinių sprendimų kopijas, teismo posėdžio garso įrašus, pripažįsta, kad poreikio pakartotinai priimti byloje jau esančias įrodinėjimo priemones, šalies pateiktus procesinius dokumentus, bei pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų kopijas ir teismo posėdžio garso įrašus, nėra. Dėl to, kas pasakyta, apelianto teikiamas įrodinėjimo priemones, procesinių dokumentų ir teismo procesinių sprendimų kopijas atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, išduodamas įgaliojimą ir sudarydamas testamentą, buvo paveldėjęs buvusių savininkų E. ir F. K. teisę Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. išvados pagrindu atkurti nuosavybės teises į 0,2916 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ir perkeliant jį į kitą vietovę. Ginčas byloje kilo dėl 2012 m. spalio 17 d. sutarties, kurios turinys įgalina spręsti, kad apeliantas pardavė jo turimą išvadą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, gavo iš ieškovės Ž. S. pinigus ir pasižadėjo netrukdyti bei nereikšti jokių prieštaravimų Ž. S. pagal šią išvadą toliau vykdyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procesą, o pažeidęs šį susitarimą pardavėjas pasižadėjo grąžinti visus gautus už išvadą pinigus pirkėjai (4 344,30 Eur arba15 000,00 Lt). Ieškovė, prašydama pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, teigė, kad sumokėdama apeliantui 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt) siekė įgyti savo nuosavybėn žemės sklypą pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėto sandorio ieškovė įgyvendinti nebegalėjo, kadangi apeliantas panaikino įgaliojimą ir atsisakė perleisti jam grąžintą žemės sklypą.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išduodant įgaliojimą ir surašant testamentą žemės sklypas nebuvo sukurtas ir identifikuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jis nepriklausė apeliantui nuosavybės teise, todėl šalis siejusius teisinius santykius teismas kvalifikavo kaip ikisutartinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada pagrįsta, kadangi apeliantas neturėjo subjektinės teisės į žemės sklypą, ginčo žemės sklypas nebuvo suformuotas, todėl egzistavo objektyvios kliūtys sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kurios kartu su apelianto sudarytais vienašaliais sandoriais patvirtina, kad tarp šalių susiklostė ir pavedimo teisiniai santykiai – apeliantas įgaliojo ieškovę atstovauti jam paveldėjimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procesuose. Pažymėtina, kad apeliantas, nors ir neigdamas susitarimo su ieškove faktą, savo sudarytų vienašalių sandorių – tiek įgaliojimo, tiek testamento neginčija. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, turėdama apelianto įgaliojimą, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, dalyvavo projekto rengime, taip pat ir atliekant suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypu naudojosi, todėl tai paaiškina apeliaciniame skunde keliamas abejones, kodėl žemės sklypo nuosavybės dokumentuose už įgaliotoją (apeliantą) yra pasirašiusi įgaliotinė (ieškovė).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įgaliojimo ir testamento turinį pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamas sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. AS Reverta, bylos Nr. 3K-3-337/2014). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sėkmingai pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, kuriame ieškovė veikė turėdama apelianto išduotą įgaliojimą (apelianto vardu), šalys ketino sudaryti sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi šalių ketinimas nebuvo įgyvendintas ir pripažinus, jog ieškovė suklydo dėl atsakovo turimos subjektinės teisės perleisti žemės sklypą, ginčo susitarimas pagrįstai pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu ir šio susitarimo pagrindu piniginės lėšas gavusi šalis įpareigota grąžinti tai, ką gavo pagal sandorį.
26. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis ginčo susitarimo nesudarė ir jame nurodytų piniginių lėšų negavo. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jeigu skolininkas teigia, kad tam tikrame dokumente yra ne jo parašas, tai jam tenka pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).
27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pakanka duomenų išvadai, jog piniginės lėšos apeliantui buvo perduotos, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo metu atliktu rašysenos ir parašų tyrimu ir šio tyrimo pagrindu surašyta 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr.l40-(6870)-IS 1-7664, kuria patvirtinta, kad parašus, esančius 2012 m. spalio 17 d. ginčo sandoryje po rankraštiniais įrašais: „pinigus gavau“ ir „F. K.“, pasirašė F. K. (t. 1, b. l. 9, 16), bet ir duomenimis iš ieškovės banko sąskaitos, kurie patvirtina, kad ieškovė 2012 m. spalio 17 d. disponavo 3 475,44 Eur (12 000,00 Lt) suma (t. 1, b. l. 15).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012), konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog šalių veiksmai, sudaryti vienašaliai sandoriai (įgaliojimas, testamentas), pripažintos aplinkybės, taip pat kitos teismo nustatytos aplinkybės patvirtino, jog tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Jie patvirtino šalių siekį ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, kuris nebuvo įgyvendintas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorį suklydo, tinkamai aiškino materialinės ir proceso teisės normas bei pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, todėl priimto sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovės naudai yra pagrindas priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą parengimas (t. 2, b. l. 30-31).
30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 4,84 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apelianto F. K..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 4,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.