Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui F. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Kauno 22-ojo notarų biuro notarė Z. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Tauragės apskrities viršininko administracija 2001 m. kovo 29 d. parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 104, kad E. ir F. K. valdė nuosavybės teisėmis Tauragės apskrities Tauragės rajono Tauragės mieste nekilnojamąjį turtą - 1,7500 ha žemės ir pagal susitarimą F. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2916 ha žemės, nuosavybės teisės yra atkurtos į 0,0961 ha žemės (Išvados 2 punktas). Išvadoje nurodyta, kad atsakovas F. K. pageidauja gauti žemės, miško sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui F. K. atkūrė nuosavybės teises į 3,2375 ha žemės su Lietuvos Respublika – 2,0944 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Valkininkų seniūnijoje, Daržininkų kaime (b. l. 13-13A). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui F. K. nuosavybės teise priklauso 32375/53319 dalys 5,3319 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0607-4208, esančio Daržininkų k., Valkininkų sen., Varėnos r. (b. l. 14).

Byloje pateikta ginčo sutartis dėl išvados Nr. 104 pirkimo, kurioje nurodyta, kad atsakovas pardavė ieškovei už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) išvadą Nr. 104. Ieškovė teigia, kad minėtu sandorių siekė įgyti savo nuosavybėn žemės sklypą pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. parengtą išvadą Nr. 104 (b. l. 9). Taip pat byloje pateiktas atsakovo F. K. 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimas, kuriuo atsakovas įgaliojo ieškovę Ž. S. jį atstovauti visose įmonėse, organizacijose, įstaigose tvarkant reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į 0,1282 ha žemę (pagrindas Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 104), 2012 m. spalio 17 d. F. K. testamentas, kuriuo pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 104 atstatytą nuosavybę į žemę savo mirties atveju palieka atsakovei Ž. S. (b. l. 10, 11). 2012 m. spalio 17 d. įgaliojimas panaikintas Kauno m. 22-ajame notarų biure pagal atsakovo F. K. 2016 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl įgaliojimo panaikinimo. 2012 m. spalio 17 d. testamentas panaikintas Kauno m. 22-ajame notarų biure pagal atsakovo 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą dėl testamento panaikinimo (b. l. 17, 18, 19, 61, 62, 132-135). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriuje 2016 m. lapkričio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00673-16 pagal ieškovės ir atsakovo pareiškimus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Iš byloje esančių įrodymų, nustatytos su ginčo dalyku susijusius tokios aplinkybės: F. K. pagal 2001 m. kovo 29 d. Tauragės apskrities išvadą Nr. 104 turėjo teisę nuosavybės teise į atkurtą 0,1282 ha žemės sklypą Tauragės mieste perkelti į bet kurią Lietuvos vietą. 2012 m. spalio 17 d. buvo sudaryti trys sandoriai, du iš kurių notariniai, kurių pagrindu ieškovė Ž. S. turėjo perimti nuosavybės teises į F. K. atkurtą turtą - žemės sklypą. 2012 m. spalio 17 d. F. K. surašė įgaliojimą Ž. S. veikti jo vardu atkuriant nuosavybės teises į 0,1282 ha žemės sklypą. Taip pat buvo surašytas testamentas, kurį patvirtino notarė Z. R., kuriame nurodyta, kad įgaliojime aptartos teisės pereitų F. K. mirties atveju Ž. S.. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino Ž. S., R. S., notarė Z. R., kuri nurodė, kad patvirtino F. K. sudarytą įgaliojimą ir testamentą. Atsakovas F. K. teismo posėdyje neigė aplinkybes dėl įgaliojimo ir testamento, teigė, kad pasirašė įgaliojimą ir jo kopiją, tačiau ne tą, kuris pateiktas byloje. Testamento nepasirašė. Atsakovo F. K. teiginiai dėl įgaliojimo ir testamento pasirašymo atmestini, nes ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad įgaliojimą ir testamentą pasirašė.

Ginčas byloje kilo dėl 2012 m. spalio 17 d. sutarties, kuri yra pasirašyta tik vieno F. K. ir kurioje tvirtinama, kad pastarasis už jo turimos išvados dėl nuosavybės teisių į atkurtą sklypą pardavimą gavo iš Ž. S. pinigus ir pasižada netrukdyti ir nereikšti jokių prieštaravimų Ž. S. vykdyti tolimesnę parduotos išvados teisinę eigą, o pažeidus šį susitarimą pardavėjas pasižada grąžinti sumokėtus visu pinigus pirkėjui 15 000 Lt už valstybės išperkamą išvadą.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Įgaliojimas yra valios aktas, kuriuo įgaliotojas sąmoningai siekia tam tikro tikslo – įgalioti įgaliotinį atlikti tam tikrus įgaliojime aptartus veiksmus už patį įgaliotoją.

Pažymėtina, kad sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį tik nustačius, kad sandorį sudariusi šalis suklydo iš esmės (CK 1.90 straipsnis). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Analizuojant sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus ir tikslus pažymėtina, kad byloje nepaneigti ieškovės argumentai, jog ieškovė sudarydama ginčo sandorį siekė tapti žemės savininke. Šias aplinkybes patvirtina ir šalių tolimesni veiksmai. Kartu su ginčo sandoriu buvo sudarytas įgaliojimas ir testamentas, kurie buvo patvirtinti notarės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą F. K. vardu vykdė pagal įgaliojimą Ž. S.. Šalys šios aplinkybės neginčijo. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė neužsiėmė nuosavybės teisių atkūrimo veikla, ji ūkininkavo ir siekė įgyti žemės nuosavybės teise. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovės Ž. S. 2015-2016 metais deklaravo žemės sklypu Daržininkų kaime, Valkininkų seniūnijoje, Varėnos rajone naudojimo faktą. Be to ieškovė teigia, kad atsakovui pagal ginčo susitarimą perdavė 15 000 Lt už jos manymu įgyjamas nuosavybės teises į žemės sklypą. Nors atsakovas ginčija pinigų perdavimo-priėmimo faktą, tačiau teismas laiko labiau tikėtiną aplinkybę, kad atsakovas pinigus gavo. Visų pirma dėl to, kad 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr.l40-(6870)-IS 1-7664 patvirtina, kad parašus, esančius 2012 m. spalio 17 d. ginčo sandoryje po rankraštiniais įrašais: „pinigus gavau“ ir „F. K.“, pasirašė F. K. (b. l. 9, 16-16A). Antra, ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2012 m. spalio 17 d. išsiėmė 12 000 Lt (b. l. 15). Taigi minėti ieškovės veiksmai po ginčo sandorio sudarymo patvirtina ieškovės valią įgyti nuosavybės teises į 3,2375 ha sklypą (duomenys neskelbtini).

Įvertinus tai kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu (CPK 185 straipsnis), kadangi ieškovė suklydo iš esmės dėl esminių sudaryto sandorio aplinkybių.

Ieškovė sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ir dėl apgaulės. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013). Tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad atsakovas tyčia suklaidino ieškovę dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl ieškovės reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu atmestinas.

Ieškovės teigimu ginčo sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu dar ir dėl to, kad ginčo sandoris turi preliminarios sutarties požymių, nes ieškovė su atsakovu preliminariai susitarė, jog atkūrus nuosavybės teises ir įgijus nuosavybės teises į žemės sklypą, bus sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis arba ieškovė galės ją parduoti savo nuožiūra. Pinigai atsakovui už žemės sklypą buvo sumokėti avansu, iš anksto. Rašytinė preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o preliminariosios sutarties formos reikalavimų nesilaikymas, šią sutartį daro negaliojančią. Teismo vertinimu šiuo ieškovės nurodytu pagrindu ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu. Visų pirma ginčo sandoris yra rašytinės formos, antra, ginčo sandoryje nėra būtinų preliminariosios sutarties elementų: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti, tai yra pripažinti 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. 104 pirkimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir pritaikius restituciją šalis privalo grąžinti tai ką ji gavo pagal sandorį. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 4 344,30 Eur (15 000 Lt) gautus pagal 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. 104 pirkimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas. Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Ieškovė teismui pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2018 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui A. T. pavedama atstovauti ieškovę, 2018 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymas 1 200 Eur sumai, 2018 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymas 1 200 Eur sumai. 2019 m. sausio 22 d. prašyme nurodytas teisinės pagalbos pobūdis: konsultavimas, baudžiamosios bylos 4 tomai studijavimas, reikalingų dokumentų išreikalavimas, kopijų darymas, teisės aktų studijavimas ir analizė, teismų praktikos studijavimas, ieškinio parengimas atstovavimas teisme (b. l. 26, 161-164).

Kaip minėta, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teisme taikytinos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 punktas), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 punktą), šalių elgesį proceso metu (2.8 punktas), advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 punktas), kitas svarbias aplinkybes (2.10 punktas).

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad advokatas, atstovavęs ieškovę parengė ieškinį, bylinėjimosi išlaidų pagrindimą. Taip pat ieškovei atstovaujantis advokatas dalyvavo 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. lapkričio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje ir 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdyje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, detalizuodamas ieškovei suteiktas teisines paslaugas, jai atstovavęs advokatas nenurodė, kiek konkrečiai laiko truko tam tikrų teisinių paslaugų teikimas. Dėl to teismas neturi galimybės tiksliai paskaičiuoti, ar už tam tikrų teisinių paslaugų suteikimą paskaičiuoti užmokesčio dydžiai neviršija priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad byla buvo nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji klausimai, advokato darbo laiko sąnaudos turėjo būti nedidelės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti ne didesnę kaip 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato teisinę pagalbą ir 130,60 Eur žyminį mokestį (įskaitant 60 ct pavedimo mokestį).

Teismas turėjo 9,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. 104 sudarytą tarp F. K. ir Ž. S..

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 344,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 ct) sumą gautą pagal 2012 m. spalio 17 d. sutartį dėl išvados Nr. 104, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 344,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 330,60 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,19 Eur (devynis eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.