- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-202-882/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49065-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- M. K., E. M.
- Nukentėjusysis
- A. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, teistas:
1) 2000-02-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
2) 2001-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių; bausmę subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-02-17 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 2001-11-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001-01-10 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;
4) 2002-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
5) 2011-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį 15 MGL (1950 Lt; 564,76 Eur) bauda; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nutartimi nesumokėta baudos dalis pakeista į 6 paras arešto; 2012-05-18 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;
6) 2012-05-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
7) 2012-06-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms; bausmę subendrinus su 2011-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 25 paros arešto ir 15 MGL (1950 Lt; 564,76 Eur) dydžio bauda; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nutartimi bausmė subendrinta su 2012-05-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – 45 paros arešto ir 15 MGL (1950 Lt; 564,76 Eur) dydžio bauda;
8) 2012-10-26 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; bausmę subendrinus su 2012-06-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, nustatyta subendrinta bausmė – 50 parų arešto ir 15 MGL (1950 Lt; 564,76 Eur) dydžio bauda;
9) 2015-05-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2012-10-26 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 15 MGL (489,45 Eur) dydžio bauda; 2016-11-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai; 2017-01-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir M. K. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesius 17 dienų; bausmė atlikta 2017-09-22, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi-staklininku, gyvenantis nakvynės namuose (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, teistas:
1) 2008-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
2) 2008-10-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 35 parų arešto bausme; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018-12-11 nutartimi bausmė subendrinta su 2008-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) 2009-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu;
4) 2010-07-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2011-08-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
6) 2012-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su 2011-08-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) 2012-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2012-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;
8) 2012-12-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2012-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;
9) 2015-12-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 14 parų areštu;
10) 2016-03-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;
11) 2016-11-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
12) 2018-02-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 32 parų arešto bausme;
13) 2018-10-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;
14) 2018-11-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2018-10-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, nustatyta galutinė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. ir M. K., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, 2018 m. spalio 11 d. apie 20.54 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais, sutrenkė kumščiu į veidą du kartus ant suoliuko sėdėjusiam nukentėjusiajam A. U., dėl ko jis nugriuvo ant žemės, taip atimant nukentėjusiajam A. U. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo striukės kišenėje buvusios piniginės pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. U. priklausantį turtą, t. y. pinigus – 50 eurų, bei padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o muštinė žaizda nosies nugarėlėje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, galėjo būti 2018 m. spalio 11 d., 20.00 val. jis nuėjo į lombardą prie autobusų stoties, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir užstatė savo telefoną, kad galėtų nusipirkti alaus. Jis gavo 50 eurų, buvo vienas. Po to jis ėjo į parduotuvę, nusipirko 8 „bambalius“ alaus. Prieš 21.00 val., eidamas iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie didžiosios „M.“ sutiko E. M. Matė, kad žmogui sunku ir pasiūlė kartu išgerti. E. M. turėjo vieną „bambalį“ alaus. Jis E. M. anksčiau nepažinojo, jį sutiko pirmą kartą, gatve, tada jie pasisuko link (duomenys neskelbtini) gatvės parkelio. Visą laiką jie ėjo kartu. Eidami gatve jie gėrė jo (M. K.) alų. Paskui jie kirto (duomenys neskelbtini) gatvės parkelį, sukosi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jie praėjo tą parkelį, pareigūnai privažiavo ir juos suėmė. Parkelyje nieko nebuvo. E. M. kelioms minutėms nubėgo už medžio nusišlapinti. Jis nematė, kad E. M. su kuo nors konfliktuotų. Parkelyje buvo suoliukų. Jis nematė, kad kas parkelyje sėdėtų, nematė nukentėjusiojo, su juo konflikto nebuvo. Jis nukentėjusiojo pinigų nepaėmė, turėjo savo pinigų. Atvažiavo policijos pareigūnai, suėmė ir viskas. Jis (M. K.) buvo išgėręs 3 „bambalius“ alaus, 5 laipsnių stiprumo, išgėrė dviese. Jis jautėsi apsvaigęs. Privažiavo pareigūnai ir pasakė sėsti į galą. Jis galvojo, kad juos suėmė už tai, kad gėrė eidami. Pareigūnai pasakė, kad jie yra įtariamieji, ir išvežė į policijos komisariatą. Juos pravežė pro parkelį, kažkam juos parodė: pradarė duris, sako „šitie“ ir iš karto uždarė. Jis (M. K.) dėvėjo pilką megztinį, mėlynas kelnes ir mėlynus kedus. Po sulaikymo iš jo paėmė 25 eurus banknotais. Pas jį dar buvo apie 20 eurų smulkiais, bet jų neėmė. Jis turėjo maišiuką, ten buvo alus. Kai sulaikė, taip pat turėjo maišiuką.
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis ištraukė piniginę. Įvykis įvyko spalio 11 d. apie pusę devynių vakaro. Jie nusipirko alaus, susitiko ir nuo „M.“ ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, link parkelio. Jie ėjo atsigerti alaus. Parkelyje ant suoliuko sėdėjo nukentėjusysis. Parkelyje daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusysis taip pat buvo išgėręs. Jis (E. M.) jį kalbino. Jis nepamena, ko klausė. Jie abu kalbino nukentėjusįjį. Jis (E. M.) paklausė porą žodžių ir nuėjo kokius 10 metrų nuo suoliuko. Už 10-20 minučių jis atsisuko ir pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės. Jis nematė, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo. M. K. stovėjo prie suoliuko. Atsisuko ir žiūri - žmogus guli ant žemės, šalia jo stovi M. K. Jis (E. M.) pribėgo ir ištraukė juodą piniginę iš išorinės striukės kišenės. Nukentėjusysis buvo nuvirtęs ant žemės. Jis (E. M.) nubėgo kokius 5 metrus, ištraukė 30 eurų po 10 eurų. Žmogus pradėjo šaukti. Jis pribėgo, atidavė piniginę, pinigus pasiėmė. M. K. matė, kaip jis nubėgo paimti piniginės. M. K. buvo prie nukentėjusiojo, jis nieko nedarė nukentėjusiajam, tik stovėjo. Jis nematė, kad M. K. suduotų smūgius. Po to jis ėjo su M. K., privažiavo policija ir juos sulaikė. Iš parkelio buvo išėję. Nepasakys, kiek buvo nuėję. Jis nepamena, kiek buvo išgėręs, buvo apsvaigęs. Jis neskaičiuoja, kiek išgeria. Policija sakė, kad jie yra įtariamieji, nuvežė į komisariatą. Prieš tai pareigūnai niekam jų nerodė, jis neprisimena. Buvo apsirengęs šviesiai. Jis pripažįsta tik tiek, kad paėmė 30 eurų. Jis labai gailisi, kad taip padarė. Jis (E. M.) smurto nenaudojo, nematė, ar M. K. sudavė. Tikriausiai M. K. galėjo suduoti, jeigu žmogus buvo nugriuvęs. M. K. rankoje turėjo maišelį, negalėjo suduoti. Maišelis buvo vienoje rankoje, o kita ranka buvo laisva. Jis nežino, ar M. K. maišelį pasidėjo. Teismo posėdžio metu pagarsinti jo parodymai (1 t., b. l. 145-146) yra neteisingi. Jis nematė, kad M. K. muštų nukentėjusįjį. M. K. neėmė pinigų. Jis pirmoje apklausoje sakė netiesą, buvo apsvaigęs, jį ištiko epilepsijos priepuolis. Epilepsijos priepuolis buvo ne apklausos metu. Jis geria vaistus. Jis buvo po priepuolio, kai vyko apklausa.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-12 apklaustas įtariamuoju E. M. parodė, kad 2018-10-11 apie 21.00 val. atsigėrė alaus pas pažįstamą, kurio vardo, pavardės ir kur gyvena, nežino. Paskui buvo su pažįstamu vardu M. Parkelyje ant suoliuko sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Tai buvo nukentėjusysis, kuris vėliau juos atpažino. Jo nepažinojo iki tol, matė pirmą kartą. Vyriškis buvo girtas, jis sėdėjo ant suoliuko vienas. Nežino, kas ten nutiko ir nuo ko viskas prasidėjo, tačiau M. susipyko su tuo vyriškiu, o paskui susimušė. Jis (E. M.) vyriškio nemušė, stovėjo už 8-10 metrų nuo jų, nesikišo, net nežiūrėjo, kas ten vyksta. Vyriškį mušė M. Kai jį daužė, jis pametė piniginę. Jis (E. M.) ją pakėlė ir po to, kai vyriškis atsistojo, jam padavė. Piniginė buvo tamsios spalvos. Jos nebuvo atidaręs ir iš jos nieko neėmė. Nematė, kaip vyriškį mušė M. - rankomis ar kojomis, nes buvo už 10 metrų ir buvo nusisukęs. Nematė, ar vyriškis yra kruvinas, kai padavė piniginę, į veidą nežiūrėjo. Po to su M. nuėjo, o už kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė. Pareigūnai juos nuvežė parodyti vyriškiui, po to nuvežė į komisariatą, uždarė. Vyriškio nemušė, jo neapiplėšė. Pinigai, kurie buvo rasti pas jį, yra jo. Nepasakos, iš kur juos gavo. Bet juos turėjo ir jie yra jo. Jis nežino, ar vyriškio piniginę buvo paėmęs M., ar M. paėmė vyriškio pinigus. M. jam (E. M.) nedavė pinigų po muštynių. Jis (E. M.) dėvėjo pilkos spalvos treningą „P.“ su kapišonu, mėlynos spalvos kelnes su trimis baltomis juostomis šonuose, tamsiai mėlynos spalvos kedus. M. turėjo maišelį, ten buvo 4 „bambaliai“ alaus (1 t., b. l. 145-146).
Nukentėjusysis A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu sėdėjo ant suoliuko parkelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, galėjo būti spalio 11 d., buvo šešta, po šešių, buvo prieblanda. Laukė žmogaus, buvo susitaręs. Jis buvo išgėręs gal 200 gramų degtinės. Jis buvo apsvaigęs, bet orientavosi. Prie jo priėjo du jaunuoliai ir sako: „ko čia sėdi“. Tai buvo abu kaltinamieji. Iš veidų tikrai juos atpažįsta. Iš pradžių kaltinamieji praėjo pro šalį ir po to sugrįžo ir abu prie jo prikibo. Greičiausiai M. K. pasakė jam „ko čia sėdi“. Jis atsakė, kad nori ir sėdi. Jaunuolis nieko nepasakė, iš karto sudavė į nosį ir jis (nukentėjusysis) nuvirto. Jis nespėjo apsiginti, jie nieko nelaukė, trenkė iškart ir jis nuvirto. Jis pajuto skausmą. Jam vieną kartą davė į nosį, sulaužė nosį ir išjungė. Jam užteko vieno smūgio. Gal du smūgius sudavė, gal davė vieną paskui kitą. Geriau atsiminė po įvykio. Jam sudavė iš dešinės pusės. Jis neatkreipė dėmesio į maišiuką. Kaltinamasis galėjo laikyti maišiuką ir kairėje rankoje. Jis pajuto, kad kažkas pradėjo kraustyti kišenes. Piniginė buvo vidinėje kišenėje. Jis jautė, kaip jį apieškojo, prasegė ir ištraukė. Jis nematė, kuris kaltinamasis jį aptikrino. Jie abu buvo šalia, jis buvo apsvaigęs, juto, kad kažkas aptikrino ir prasegė striukę. Gal vienas žiūrėjo, kitas aptikrino. Paskui jis išgirdo, kad nubėgo. Jis sušaukė, kad paliktų dokumentus. Po kiek laiko kažkuris parbėgo ir numetė piniginę su dokumentais. Vienas iš jų jam atidavė, jie buvo kartu. Piniginėje buvo viena kupiūra 50 eurų. Jie daugiau nieko nepagrobė. Tuos pinigus jam tą pačią dieną sumokėjo kaimynas A. N. Padėjo A. N. glaistyti, dažyti. A. N. jam už darbą sumokėjo 60 eurų, jis nuėjo apsipirkti į „M.“, nusipirko cigarečių ir mažą butelį. Liko viena 50 eurų kupiūra ir smulkių. Pro parkelį praeidavo žmonių, jie galėjo matyti įvykį. Jis iškvietė policiją. Atvažiavo policija. Jis nežino, kur juos sulaikė. Pareigūnai parodė jam kaltinamuosius parkelyje. Pareigūnai atidarė mašiną ir jis pasakė, kad tai – tie asmenys. Jis atpažino juos iš veido bruožų, nesiskundžia atmintimi. Buvo neblaivus, bet buvo apsvaigęs nuo sumušimo. Jį pykino ir svaigo galva. Buvo apšvietimas. Gal (2018-10-25 parodymo atpažinti M. K. pagal jo nuotrauką metu) jam buvo sunku atpažinti, galėjo suklysti žiūrėdamas į tas nuotraukas. Jis gali dabar garantuoti, kad jie abu buvo. Prašo priteisti 50 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Buvo sulaužyta nosis, buvo fizinis skausmas, ilgai gijo, ir šiandien skauda nosį, pradėjo knarkti, anksčiau neknarkdavo. Kiekvienas lūžis sukelia nepatogumus. Čia yra kvėpavimo takai. Vaistų jokių nevartojo, kol kas operacijos nereikia. Mažiausiai mėnesį skaudėjo. Ligoninėje negulėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2018-10-11 apie 21.00 val. vienas sėdėjo ant suoliuko Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) g. esančioje aikštėje. Prie jo priėjo du nepažįstami jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių paklausė, ko jis (nukentėjusysis) sėdi. Jis atsakė, kad nori ir sėdi. Tada tas pats jaunuolis sudavė jam kumščiu du smūgius į nosį, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą, apsvaigo ir nugriuvo nuo suolelio ant žemės. Daugiau vaikinai į kitas kūno vietas jokių smūgių nesudavė. Pajuto, kad vienas iš jaunuolių pasilenkęs kišo rankas į jo kišenes. Striukės išorinėje kišenėje buvo piniginė. Piniginėje buvo viena 50 eurų kupiūra. Paskui jį apžiūrėjęs vaikinas ir jo draugas pasišalino. Jis pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną iš vidinės striukės kišenės, pasišvietė telefonu ir pamatė, kad prie jo guli numesta piniginė. Piniginėje pasigedo minėtos 50 eurų kupiūros. Pats paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad iš jo piniginės pagrobta apie 50 eurų, turėjo omenyje, kad ten buvo viena 50 eurų kupiūra. Papasakoti apie įtariamųjų sulaikymo aplinkybes negali, gali būti taip, kad pareigūnai sulaikę įtariamuosius jam juos parodė, o jis juos atpažino ir patvirtino, kad tai – tie patys asmenys, bet dabar to neprisimena ir nieko apie tai nurodyti negali. Vaikinų bendrų ir individualių bruožų neįsidėmėjo, nes buvo prietema. Ar tas pats vaikinas, kuris sudavė smūgius, kraustė ir apžiūrinėjo striukės kišenes ir iš piniginės pagrobė 50 eurų kupiūrą, negali pasakyti, nes buvo apsvaigęs nuo jam suduoto smūgio ir nematė. Jam atrodo, kad aukštesnis vaikinas sudavė 2 smūgius į nosį, o žemesnis iškart iškraustė kišenes, bet ar buvo tai tiksliai, patvirtinti negali (1 t., b. l. 22-23, 25).
Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo su kolege D. S., tada buvo Patrulių rinktinės kinologų būrio specialistas. Buvo vakaras, įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš Šiaulių AVPK budėtojo jie gavo pranešimą, kad mušamas žmogus. Nuvyko, žmogus priėjo, nurodė, kad yra sumuštas žmogus, sėdi ant suoliuko, o įtariamieji pasišalino ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Žmogus apibūdino, kaip asmenys apsirengę. Berods buvo apsirengę tamsiai. Liudytojai nurodė, kaip atrodo. Buvo daugiau liudytojų, vieni atsisakė prisistatyti. Buvo trys žmonės, vyras ir moteris ir dar vienas asmuo, visi apibūdino. Pora atsisakė prisistatyti. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve prie (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo asmenis, kurie atitiko apibūdinimą, ir juos sulaikė. Jie ėjo dviese. Parsivežė juos prie įvykio vietos, atvažiavo dar vienas ekipažas. Kitas ekipažas privedė nukentėjusįjį ir nukentėjusysis atpažino juos, sakė, kad tie jį sumušė. Nukentėjusysis buvo sumuštas, buvo alkoholio kvapas, nekliedėjo, orientavosi. Šoke buvo. Nukentėjusysis pasakojo nuosekliai, aiškiai, asmenis atpažino. Su liudytojais daugiau bendravo jo kolega. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, galima remtis. Be nukentėjusiojo, buvo liudytojai, kurie matė ir atpažino kaltinamuosius.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio specialistu. 2018-10-11 patruliuojant su vyriausiąja patrule D. S. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), mušasi trys asmenys. 20.56 val. atvyko į įvykio vietą, rado tik vieną sėdintį asmenį. Tuo metu prie pareigūnų priėjo moteris ir vyras, kurie nepanoro prisistatyti, ir nurodė, kad jie matė, kaip parkelyje ties (duomenys neskelbtini) du vyrai muša trečią asmenį ir tie mušę asmenys pasišalino (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kur sudavė smūgius ir kuo, neprisistatę asmenys neminėjo. Taip pat šie asmenys nurodė, kad nukentėjęs asmuo sėdi ant suoliuko. Neprisistatę liudytojai nurodė, kad vienas iš mušusių asmenų buvo tamsiai apsirengęs, o kitas buvo apsirengęs šviesiai ir turėjo maišelį. Po to jie važiavo link tos vietos, kur, kaip nurodė minėti liudytojai, nuėjo kalti asmenys. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė du asmenis, kurie atitiko požymius asmenų, sumušusių žmogų, ir tuos asmenis susilaikė. Vienas iš jų turėjo maišelį, lyg tas šviesiai apsirengęs. Nuvežus kaltininkus prie nukentėjusiojo, atėjo dar vienas asmuo, kuris taip pat paliudijo, kad tai – tie patys asmenys, kurie, kaip jis matė, mušė nukentėjusį. Pareigūnams privežus nukentėjusį A. U. prie sulaikytų asmenų, t. y. prie M. K. ir E. M., A. U. parodė, kad tai tie asmenys jį mušė, bet jis painiojosi, buvo nelabai užtikrintas. Pašvietus kaltininkų veidus prožektoriumi, A. U. pasakė, kad tai – tie patys asmenys, kurie jį mušė ir atėmė pinigus. Bet A. U. nesakė, iš ko atpažino šiuos kaltus asmenis. A. U. buvo kruvina nosis. A. U. nesakė, kuris iš jam parodytų asmenų jį sumušė, o kuris pagrobė pinigus. A. U. buvo labai neblaivus, jam buvo nustatytas girtumas, bet mano, kad jis suprato, ką kalba. GMP darbuotojai išvežė A. U. į ligoninę. M. K. ir E. M. sulaikyti 21.06 val. ir pristatyti į Šiaulių AVPK OVS patalpas (1 t., b. l. 65).
Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi, ji juos tvirtina. Ji nežino, kas pranešė apie įvykį policijai. Ji ir kolega važiavo sulaikyti įtariamuosius. Prieš tai jie kalbėjo su žmonėmis. Po pokalbio su asmenimis ir nukentėjusiuoju, jie važiavo labai greitai. Viskas vyko labai greitai, ten labai netoli yra.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2018-10-11 patruliuojant su pareigūnu R. S. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) diskotekos, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), mušasi trys asmenys. 20.56 val. atvyko į įvykio vietą, jokių besimušančių asmenų nebuvo. Tuo metu prie pareigūnų priėjo moteris ir vyras, kurie atsisakė prisistatyti, ir nurodė, kad jie matė, kaip parkelyje ties (duomenys neskelbtini) trys vyrai stumdėsi tarpusavyje, du vyrai mušė vieną vyrą ir po to pasišalino (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Taip pat šie liudytojai nurodė, kad nukentėjęs asmuo sėdi ant suoliuko. Kur nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, liudytojai nenurodė. Liudytojai nurodė, kad vienas iš mušusių asmenų dėvėjo pilką treningą, turėjo maišelį, o kitas asmuo buvo apsirengęs tamsiai. Po to jie (pareigūnai), siekdami nustatyti kaltus asmenis, važiavo tarnybiniu automobiliu ir netoli (duomenys neskelbtini) pamatė ir sulaikė du asmenis, kurie atitiko požymius asmenų, parkelyje sumušusių žmogų. Pareigūnams privežus nukentėjusį A. U., jis paaiškino, kad jam sėdint parkelyje, priėjo du vyrai, prašė jo pinigų, o jam pasakius, kad jis pinigų neturi, buvo dviejų asmenų sumuštas rankomis ir kojomis, po to jie pavogė iš jo piniginės 50 eurų ir pasišalino. A. U. kraujavo nosis. Parodžius A. U. M. K. ir E. M., A. U. pasakė, kad jie ir yra tie patys asmenys, kurie jį sumušė ir pavogė 50 eurų. A. U. nepasakė, iš ko jis atpažino šiuos asmenis, taip pat nesakė, kuris iš šių asmenų jį sumušė, o kuris pagrobė pinigus. A. U. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas girtumas. Iš jo kalbos sprendžia, kad A. U. suprato, ką kalba. Įvykio vietoje buvęs liudytojas J. B. taip pat paaiškino, kad matė, kaip du asmenys sumušė trečią (1 t., b. l. 70-71).
Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu ėjo iš paskaitų link mašinos. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve iš centrinių universiteto rūmų link (duomenys neskelbtini). Buvo rugsėjo-spalio mėnuo, po 21 val. Eidamas pamatė, kad aikštėje prie buvusių tęstinių studijų stumdosi du asmenys. Jis matė du asmenis, labai toli buvo – nuo 50 iki 100 metrų, buvo tamsu. Jis nenorėjo eiti pro šalį, galvojo, kad užsikabins, palaukė, parūkė prie pirmojo bendrabučio, pakalbėjo telefonu. Jis mano, kad jie buvo neblaivūs, iš pradžių galvojo, kad jie stumdosi tarpusavyje. Jis tuo metu nematė trečio asmens. Jis yra trumparegis, užsideda akinius, kai vairuoja, tuo metu buvo be akinių. Galbūt dėl to jis nematė trečiojo asmens. Tuo metu aikštė buvo silpnai apšviesta. Buvo galima pamatyti du asmenis, kad juodai apsirengę, tikrai iki 40 metų, vienas aukštesnis, kitas žemesnis, veidų neįžiūrėjo. Jis smūgių nematė, tik kad stumdėsi. Konfliktas truko kažkur 15-20 minučių. Po to jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) valgyklą. Jis ėjo link mašinos ir pamatė, kad atvažiavo greitoji ir policija. Greitoji ir policija atvažiavo labai greitai. Jis priėjo ir pasakė, kad kažkiek matė įvykį. Priėjęs pamatė trečią asmenį. Nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko. Jo veidas buvo kruvinas, greitosios pagalbos darbuotojai jį tvarkė. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad buvo du asmenys ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Jis pasakė savo asmens duomenis policijai ir nuėjo. Jis nelaukė, kol sulaikė asmenis.
Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pusę metų pažįsta A. U., gyvena šalia. Prieš įvykį susitiko A. U. prie parduotuvės ir paprašė padėti garaže. A. U. padėjo sutvarkyti grindis, išvalyti, sutvarkyti garažo vartus. Jis paprašė pagalbos, nes vienas neįveiktų, vienam sunku atkelti. Jis mokėjo pinigus. A. U. dirbo 1-2 dienas, tiksliai nepamena. Baigė tvarkyti po pietų, tiksliai negali pasakyti kada. Jis sumokėjo A. U. 50 eurų. Jis nepamena, kokiomis kupiūromis sumokėjo, kur A. U. įsidėjo pinigus. A. U. išėjo būdamas blaivus. Dėl sumušimo nieko nežino.
Liudytoja M. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko prieš pusę metų, galėjo būti spalio mėnuo, buvo apie 21 val. Ji buvo ne viena, su pažįstamu. Ji matė, kad sėdi žmogus (duomenys neskelbtini) parkelyje, (duomenys neskelbtini) kampe. Buvo tamsu, veidų nesimatė, apšvietimas buvo, bet jie buvo toliau, todėl veidų nesimatė. Ji išgirdo keiksmažodžius ir atkreipė dėmesį. Ji matė, kaip sėdinčiam žmogui buvo smūgiuota, jis nukrito ant žemės. Buvo du asmenys. Vienas smūgiavo, kitas stovėjo šalia. Šiandien nepasakys, ar mušė abu, ar vienas, nes seniai buvo. Nepasakys, kaip mušė. Po to jie susimušė tarpusavyje ar susistumdė. Visas konfliktas vyko trumpai, 2-3 minutes. Minėti asmenys buvo pačiame parkelyje. Tame parkelyje pašalinių asmenų nebuvo. Jie (liudytoja su kartu buvusiu asmeniu) stovėjo apie 10 metrų atstumu, iškvietė policiją. Jie palaukė, kol atvažiuos policija, o tie žmonės pasišalino. Jie stebėjo, kur tie asmenys ėjo. Jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatve. Vienas buvo apsivilkęs šviesia striuke, rankoje turėjo maišelį. Tas maišelis galėjo būti padėtas mušant, bet po to nueinant matė, kad turėjo maišelį. Policija greitai atvažiavo, gal už kokių 10 minučių. Paskui ji atpažino minėtus asmenis iš drabužių. Atstumas buvo 5-10 metrai. Jie neįsidėmėjo veido bruožų. Jie (liudytoja su kartu buvusiu asmeniu) atsisakė eiti arčiau ir juos atpažinti. Paskui jie nebelaukė, nuėjo. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ji juos tvirtina.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Č. parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, apie 21 val., Šiauliuose (duomenys neskelbtini) aikštėje pamatė, kad sėdintį ant suoliuko žmogų muša du asmenys. Kuo sudavė smūgius, negali pasakyti, nes nematė, buvo tamsus paros metas, tačiau neryškiai matėsi, kad tam žmogui kiti du suduoda smūgius. Girdėjosi, kad tie du mušantys žmonės garsiai keikėsi, ką kalbėjo, nepamena. Žmogaus mušimas užtruko apie 1-2 minutes. Viską stebėjo už kokių 10-15 metrų, asmenų veidų nematė. Vienas vaikinas buvo šviesiu džemperiu, kokios spalvos negali pasakyti. Tas vaikinas šviesiu džemperiu rankoje turėjo maišelį. Kitas vaikinas vilkėjo tamsiais rūbais. Su ja buvęs ir įvykį matęs draugas jos telefonu iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, ji nurodė, ką matė, kur nuėjo minėti asmenys, mušę kitą žmogų. Policijos pareigūnai sulaikė ir jiems parodė du asmenis, klausė, ar tai – tie patys asmenys, kurie mušė žmogų. Ji pasakė, kad tai – tie patys asmenys. Ji juos atpažino iš aprangos. Tų asmenų bendrų ir individualių kitų bruožų neįsidėmėjo dėl tamsos ir atstumo. Jos draugas jai sakė, kad jis neįsidėmėjo mušusių asmenų. Ji draugo duomenų nesakys (1 t., b. l. 75-76).
2018-10-26 specialisto išvadoje Nr. G 1456/2018(04) nurodyta, kad A. U. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Imant atskirai muštinė žaizda nosies nugarėlėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 34).
2018-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos – aikštės ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra. Aikštėje šalia medinio suolelio ant žemės regimos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l.7-12).
Iš 2018-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. U. parodė, kad asmuo, pažymėtas nuotraukoje Nr. 3, t. y. E. M., yra panašus į asmenį, apie kurį davė parodymus apklausoje (1 t., b. l. 35-37).
Iš 2018-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. U. neatpažino asmenų iš jam parodytų nuotraukų. Nuotrauka Nr. 1 buvo M. K. (1 t., b. l. 38-40).
2018-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad E. M. pateikė 3 kupiūras po 10 eurų, M. K. – 2 kupiūras po 10 eurų ir vieną 5 eurų kupiūrą (1 t., b. l. 95-96, 99-100).
Iš 2018-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir UAB (duomenys neskelbtini) lombardo kvito-sutarties matyti, kad M. K. pateikė lombardo kvitą, kuriame užfiksuota jog M. K. 2018-10-11 pridavė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) ir gavo 50 eurų paskolą (1 t., b. l. 103-106).
Alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2018-10-11 21.28 val. E. M. nustatytas 1,90 promilės girtumas (1 t., b. l. 129).
Alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2018-10-11 21.18 val. M. K. nustatytas 1,83 promilės girtumas (2 t., b. l. 104).
Visi šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertina juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikiant išskirtinės reikšmės.
Kaltinamieji M. K. ir E. M. kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį neprisipažino, tačiau jų versijos nesutapo. Kaltinamasis M. K. parodė, kad su kaltinamuoju E. M. ėjo pro įvykio vietą – parką (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, nukentėjusiojo A. U. parke nematė. Įtariamuoju apklaustas E. M. pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. K. mušė nukentėjusįjį, o jis (E. M.) tik pakėlė nuo žemės nukentėjusiojo piniginę ir padavė ją nukentėjusiajam. Vėliau proceso metu kaltinamasis E. M. versiją pakeitė, savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, jog įvykio metu abu kaltinamieji užkalbino nukentėjusįjį, paskui jis (E. M.) nuėjo šalin ir ilgą laiką buvo nusisukęs ir nematė, kad M. K. muštų nukentėjusįjį A. U., atsisukęs pamatė A. U. ant žemės ir priėjęs iš jo kišenės paėmė piniginę, iš šios – pinigus. Tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip duoti siekiant išvengti, sušvelninti savo atsakomybę, kadangi juos paneigia teisme ištirtų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo A. U. parodymai, liudytojų R. S., D. S., J. B., A. N., M. Č. parodymai, medicinos specialisto išvada ir kt. Byloje surinkti duomenys, išskyrus kaltinamųjų parodymus, vieni kitus papildo, atitinka, esminių prieštaravimų tarpusavyje nenustatyta.
Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. U. parodymais, kad įvykio metu jis sėdėjo ant suoliuko, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pro šalį praėjo abu kaltinamieji, tačiau netrukus grįžo ir abu prie jo prikibo, po kelių žodžių kažkuris iš kaltinamųjų trenkė jam į nosį, dėl smūgio jis apsvaigo ir nugriuvo, paskui kažkuris kaltinamasis jį apieškojo ir pagrobė 50 Eur iš kišenėje buvusios piniginės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. U. parodė, jog įvykio metu gavo 2 smūgius į nosį, teisme nebuvo tikras, ar buvo suduoti vienas ar du smūgiai, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų nenustatyta. Nukentėjusiojo parodymus atitinka liudytojos M. Č. duoti parodymai, kad įvykio metu matė, kaip sėdintį ant suoliuko žmogų muša du asmenys, po to abu asmenys pasišalino (duomenys neskelbtini) gatve, vienas nešėsi maišelį. Anot liudytojos M. Č., buvo tamsus paros, ji stovėjo maždaug už 10 metrų ir smūgiai matėsi neryškiai, veidų neįsidėmėjo, tačiau atpažino iš aprangos, kad žmogų mušė būtent tie asmenys, kuriuos pareigūnai parodė po įvykio. Liudytojo J. B. parodymai patvirtina, kad du konflikto dalyviai prieš pat atvykstant GMP, pareigūnams pasišalino PC (duomenys neskelbtini) kryptimi pro (duomenys neskelbtini) valgyklą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve. Liudytojas J. B. parodė, kad kai minėti asmenys pasišalino ir atvyko policija, jis priėjo artyn ir pamatė trečią asmenį – nukentėjusįjį, kuris sėdėjo ant suoliuko, jo veidas buvo kruvinas, GMP darbuotojai jam teikė pagalbą. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų R. S. ir D. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo liudytojų, kurie nurodė, kur nuėjo nukentėjusįjį sumušę asmenys, kaip jie buvo apsirengę ir kad vienas nešėsi maišelį. Nuvažiavo ta kryptimi ir netoliese, (duomenys neskelbtini) gatvėje, rado einančius M. K. ir E. M., kurie atitiko liudytojų nurodytus požymius. Pristačius sulaikytus asmenis į įvykio vietą, nukentėjusysis ir liudytojai juos atpažino. Nukentėjusysis buvo neblaivus, bet orientavosi, kalbėjo nuosekliai. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymus atitinka ir papildo byloje gauta medicinos specialisto išvada. Iš specialisto išvados matyti, kad A. U. buvo padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje (1 t., b. l. 34). Specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, kad sužalojimai greičiausiai padaryti vienu trauminiu poveikiu, nepaneigia nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog jam suduoti du smūgiai, liudytojos M. Č. parodymų, jog matė ne vieną smūgį. Specialisto išvada kategoriškai neteigia, kad sužalojimai buvo padaryti būtent vienu smūgiu, tokia aplinkybė yra tikėtina, kategoriškai neatmesta, kad sužalojimai padaryti dviem smūgiais. Be to, nors tikėtina, kad šie konkretūs sužalojimai padaryti vienu smūgiu, galėjo būti ir smūgių, kurie sukėlė tik fizinį skausmą, ne sužalojimus. Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina ir jau minėti kaltinamojo E. M. 2018-10-12 apklausoje duoti parodymai, kad M. K. mušė, daužė nukentėjusįjį, bei vėliau procese kaltinamojo E. M. duoti parodymai, kad įvykio pradžioje abu kaltinamieji kalbino nukentėjusįjį, o įvykio pabaigoje, nukentėjusiajam gulint ant žemės, jis ištraukė piniginę iš nukentėjusiojo kišenės ir paėmė pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis A. U. tvirtino, kad iš jo piniginės kaltinamieji paėmė vieną 50 eurų kupiūrą, kurią jam tą dieną davė A. N. už pagalbą. Liudytojas A. N. patvirtino, kad davė A. U. 50 eurų už darbą, tačiau negalėjo nurodyti, kokiomis kupiūromis. Pas kaltinamuosius E. M. ir M. K. po sulaikymo tokia 50 eurų kupiūra nerasta. Iš 2018-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad po sulaikymo E. M. pateikė 3 kupiūras po 10 eurų, M. K. – 2 kupiūras po 10 eurų ir vieną 5 eurų kupiūrą (1 t., b. l. 95-96, 99-100). Kaltinamasis M. K. parodė, kad pas jį taip pat buvo apie 20 Eur monetomis, kurių pareigūnai neėmė. Kaltinamasis E. M. pripažino, jog jo pateiktos 3 kupiūros po 10 Eur priklauso nukentėjusiajam A. U., kad šias kupiūras jis išėmė įvykio metu iš nukentėjusiojo piniginės. Kaltinamasis M. K. teigė, kad jo pateiktos 2 kupiūros po 10 Eur ir viena 5 Eur kupiūra priklauso jam, o ne nukentėjusiajam, pateikė sutartį su lombardu, iš kurios matyti, kad įvykio dieną jis iš lombardo gavo 50 Eur (1 t., b. l. 106). Įvertinęs bylos duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad įvykio metu iš jo buvo paimti 50 Eur, kuriuos jis gavo iš A. N. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad prieš įvykį nukentėjusysis buvo neblaivus, iš specialisto išvadoje aprašytų medicininių dokumentų duomenų matyti, kad po įvykio A. U. buvo nustatytas vidutinis – 1,75 promilės – girtumo laipsnis (1 t., b. l. 34). Neatmestina, kad A. U. galėjo suklysti dėl to, kokiomis kupiūromis jis turėjo minėtus iš A. N. gautus pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad pas kaltinamuosius, be kita ko, rastos 5 kupiūros po 10 Eur, darytina išvada, jog tarp pas kaltinamuosius rastų pinigų galėjo būti ir iš nukentėjusiojo pagrobti 50 Eur, jog kaltinamieji pagrobtus pinigus galėjo pasidalyti. Dėl šių priežasčių teismas tiki kaltinamojo E. M. nurodyta aplinkybe, jog nukentėjusysis pinigus turėjo ne viena 50 Eur kupiūra, o smulkesnėmis kupiūromis.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, kad visi šie įrodymai, gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas darydamas išvadą jais remiasi. Įrodymai sugretinti tarpusavyje, jų visuma pagrįstai įrodo, jog kaltinamieji E. M. ir M. K. nukentėjusiojo atžvilgiu veikė nusikalstamai, tai suvokė ir to norėjo, bei bendrais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, šis jiems inkriminuotas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltės visiškai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam M. K., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 9 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinį kartą 2015-05-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už kvalifikuotą plėšimą (BK 180 str. 2 d.) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2017-09-22 (2 t., b. l. 141-154). Tai rodo, kad teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, kaltinamasis nesitaiso ir būdamas laisvėje toliau daro nusikalstamas veikas. Administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 155-162). Šiuo metu nedirbantis, bet nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2017-09-22) daugiausia dirbo, paskutinio darbdavio apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 166; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytus sužalojimus, jų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamąjį izoliuojant nuo visuomenės ir skiriant jam sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikaltimą akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties. Bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad pagrindų taikyti BK 75 straipsnį – bausmės vykdymo atidėjimą – byloje nėra, kadangi kaltinamasis linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje toliau gali daryti įvairius nusikaltimus, be to, šių nusikalstamų veikų padaryme kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje, kas padidina jo padarytų veikų (kartu ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei rimtos žalos visuomenei) pavojingumo laipsnį.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, kaltė įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam E. M., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 14 kartų už turtinio / smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą 2018-11-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2018 m. gegužę) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (1 t., b. l. 185-200; 2 t., b. l. 1-4; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Tai rodo, kad teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, kaltinamasis nesitaiso ir būdamas laisvėje toliau daro nusikalstamas veikas. Administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 5-94). Nedirbantis (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytus sužalojimus, jų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamąjį izoliuojant nuo visuomenės ir skiriant jam sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikaltimą akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties. Bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsniu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-20 nuosprendžiu, iš dalies sudedant. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad pagrindų taikyti BK 75 straipsnį – bausmės vykdymo atidėjimą – byloje nėra, kadangi kaltinamasis linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje toliau gali daryti įvairius nusikaltimus, be to, šių nusikalstamų veikų padaryme kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje, kas padidina jo padarytų veikų (kartu ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei rimtos žalos visuomenei) pavojingumo laipsnį. E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi suėmimo pagrindai neišnyko, kaltinamasis būdamas laisvėje gali slėptis nuo bausmės vykdymo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš nusikaltimą padariusių asmenų priteisti 50 Eur (penkiasdešimt) turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Eur (du tūkstančius) neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 42). Nukentėjusysis civilinį ieškinį grindžia tuo, kad pagrobtas jam priklausantis turtas – 50 Eur, patyrė fizinį smurtą, skausmą, buvo sužalotas, žala nėra atlyginta. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, parodė, kad įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, tai sukėlė skausmą ir nepatogumus, lūžis ilgai gijo, skaudėjo mažiausiai mėnesį, ėmė knarkti, ir šiandien jaučia nosies skausmą.
Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir jį detalizuojančių BPK 109–118 straipsnių, Civilinio kodekso 6.250, 6.263, 6.283–285 ir kitų straipsnių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Tokios nuostatos laikomasi ir bylose dėl plėšimų, kai sutrikdoma žmogaus sveikata. Kai plėšimo metu nesunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, kasacinis teismas atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str.) bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-419/2011). Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016 ir kt.). Tokių ribų laikomasi ir priteisiant neturtinės žalos atlyginimą bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis 2K-24-895/2017 – 1200 Eur, kasacinė nutartis 2K-21-942/2016 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt). Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Iš 2016-11-24 specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. U. buvo padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, jo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Iš specialisto išvadoje aprašytų medicininių dokumentų duomenų matyti, kad po įvykio Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai nukentėjusiojo žaizdą susiuvo, uždėjo sterilų tvarstį, rekomendavo konsultuotis su gydytoju po 3-5 parų, praėjus patinimui (1 t., b. l. 34). Nukentėjusysis parodė, kad operacijos kol kas nereikėjo, ligoninėje nesigydė, tačiau lūžis ilgai gijo, jautė skausmą. Teismui nekyla abejonių, dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis ne tik ilgą laiką patyrė fizinį skausmą, bet ir išgyveno kitokius nepatogumus. Nenustatyta, kad dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, skausmas, nepatogumai iš esmės paveikė jo darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jo fizinei ar psichinei sveikatai. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1500 Eur (tūkstantis penki šimtai eurų), ją solidariai priteisiant iš kaltinamųjų, kas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, kartu nenukrypsta ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.
Kaip minėta, pas kaltinamąjį E. M. rastos 3 kupiūros po 10 Eur (1 t., b. l. 95-96), kurios, kaip jis teigė, priklauso nukentėjusiajam. Pas kaltinamąjį M. K. rastos 2 kupiūros po 10 Eur ir viena 5 Eur kupiūra (1 t., b. l. 99-100). Nustatyta, jog kaltinamieji iš nukentėjusiojo pagrobė 50 Eur. Nėra pagrindo abejoti, kad tarp pinigų, kuriuos kaltinamieji turėjo sulaikymo metu, buvo ir iš nukentėjusiojo paimti 50 Eur. Atitinkamai pas E. M. ir M. K. rasti pinigai – 50 Eur (5 kupiūros po 10 Eur) grąžinami nukentėjusiajam A. U. kaip teisėtam savininkui pagal daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo taisykles (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), o 5 Eur kupiūra konfiskuotina civilinio ieškinio, neturtinei žalai atlyginti, padengimui. Kadangi nukentėjusiajam A. U. padaryta 50 Eur turtinė žala tokiu būdu pašalinama, priteisti jam 50 Eur turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, procesas dėl 50 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, nutraukiamas.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 111,06 Eur (šimto vienuolikos eurų 6 ct) civilinį ieškinį dėl žalos privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam A. U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 89-90). Nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta kaltinamųjų bendrais veiksmais, patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais prie ieškinio dokumentais. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamųjų M. K. ir E. M. lygiomis dalimis po 55,53 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 53 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo A. U. gydymo atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-03 prokuroro nutarimu M. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms – 2161,06 Eur (dviejų tūkstančių šimto šešiasdešimt vieno euro 6 ct) sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant jų visišką apribojimą 6 mėnesiams, išskyrus leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančiomis 2161,06 Eur sumą (2 t., b. l. 169-170). Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo M. K. šioje byloje priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 55,53 Eur ir solidariai su kitu kaltinamuoju nukentėjusiajam A. U. 1500 Eur, iš viso – 1555,53 Eur, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas sumažintinas į dalį – 1555,53 Eur (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 53 ct) M. K. priklausančių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliktinas galioti prokuroro nutarime nustatytomis sąlygomis iki visiško priteisto civilinių ieškinių atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-03 prokuroro nutarimu E. M. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms – 2161,06 Eur (dviejų tūkstančių šimto šešiasdešimt vieno euro 6 ct) sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant jų visišką apribojimą 6 mėnesiams, išskyrus leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančiomis 2161,06 Eur sumą (2 t., b. l. 99-100). Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo E. M. šioje byloje priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 55,53 Eur ir solidariai su kitu kaltinamuoju nukentėjusiajam A. U. 1500 Eur, iš viso – 1555,53 Eur, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas sumažintinas į dalį – 1555,53 Eur (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 53 ct) E. M. priklausančių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliktinas galioti prokuroro nutarime nustatytomis sąlygomis iki visiško priteisto civilinių ieškinių atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-11 iki 2018-11-12.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu E. M. skirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-20 nuosprendžiu E. M. skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią E. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-02-15.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti E. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką šioje byloje nuo 2018-11-11 iki 2019-02-14 ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-20 nuosprendį atliktą (įskaitytą) bausmę, kiek viena kitos nedubliuoja.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. U. civilinio ieškinio procesą dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo, grąžinus jam 50 Eur paimtus iš kaltinamųjų, nutraukti.
Nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų M. K. ir E. M. solidariai civiliniam ieškovui A. U.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. ir E. M. po 55,53 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 53 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo A. U. gydymo atlyginti.
2018-12-03 M. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms – 2161,06 Eur (dviejų tūkstančių šimto šešiasdešimt vieno euro 6 ct) sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti į dalį – 1555,53 Eur (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 53 ct) M. K. priklausančių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir palikti galioti prokuroro nutarime nustatytomis sąlygomis iki visiško priteistų civilinių ieškinių atlyginimo.
2018-12-03 E. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms – 2161,06 Eur (dviejų tūkstančių šimto šešiasdešimt vieno euro 6 ct) sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti į dalį – 1555,53 Eur (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 53 ct) E. M. priklausančių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir palikti galioti prokuroro nutarime nustatytomis sąlygomis iki visiško priteistų civilinių ieškinių atlyginimo.
- 2018-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. M. pateiktus pinigus – tris kupiūras po 10 eurų grąžinti teisėtam savininkui A. U.;
- 2018-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. K. pateiktus pinigus – dvi kupiūras po 10 eurų grąžinti teisėtam savininkui A. U., 5 eurų kupiūrą konfiskuoti civilinio ieškinio, neturtinei žalai atlyginti, padengimui.
- 2018-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. K. pateiktą AB (duomenys neskelbtini) lombardo išduotą kvito - sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, įsegtą į bylą, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.