Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės G. D. priešieškinį ieškovui M. D. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė TF BANK, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. D. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei G. D. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė TF BANK, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, palikti nenagrinėti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo, nutraukta civilinės bylos dalis dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

3. 2024 m. kovo 19 d. teisme gautas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, jį grindžiant tuo, kad ieškovas nevykdo taikos sutarties 5 punkto, kuriuo ieškovas įsipareigojo per 45 dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos atlyginti atsakovei 4 000 Eur dydžio išlaidas, patirtas vykstant į Vokietiją dėl nepilnametės dukters gydymo, ir 7.1 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovas per 45 dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos atlygina atsakovei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. 2024 m. balandžio 4 d. teisme gautas ieškovo atskirasis skundas, kuriame jis prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu teismas laikys, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, išreikalauti iš atsakovės 2024 m. sausio 5 d. taikos sutarties originalą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad 2024 m. sausio 11 d. nutartis ieškovui laikytina įteikta tada, kai ieškovas pirmą kartą po jos priėmimo 2024 m. kovo 29 d. prisijungė prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP sistema) ir su ja susipažino (ją gavo). Ieškovas neturėjo pagrindo anksčiau prisijungti prie EPP sistemos ir tikrinti, ar nėra priimta kokia nors teismo nutartis, nes jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turėjo būti priimta teismo nutartis, kadangi neturėjo byloje atstovo, o taikos sutartį, kurioje nenurodyta, kad bus priimta teismo nutartis, rengė ir ją teismui pateikė priešingą suinteresuotumą turinčios atsakovės atstovė. Į bylą pateikta taikos sutartis neatitinka jo pasirašytos taikos sutarties turinio, ieškovas neteikė teismui prašymo patvirtinti taikos sutartį, ieškovui nebuvo išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikos sutarties sąlygos dėl išlaidų atsakovei ir jos atstovėms atlyginimo prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui, procesinėms teisės normoms, gerai moralei ir iš esmės pažeidžia ieškovo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 ir 7.1 punktus.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 5 punkte šalys susitarė dėl 4 000 Eur dydžio išlaidų, patirtų atsakovei vykstant į Vokietiją dėl nepilnametės dukters gydymo, atsakovei atlyginimo, o taikos sutarties 7.1 punkte šalys susitarė dėl atsakovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Abiem atvejais ieškovas įsipareigojo atsakovei per 45 dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos pervesti šias pinigų sumas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą. Atsižvelgęs į atsakovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas sprendė, jog ieškovas gera valia nevykdo šalių sudarytos taikos sutarties 5 ir 7.1 punktų. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog jis tinkamai ir laiku vykdė minėtus taikos sutarties punktus, teismas patenkino atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8. Teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 11 d. nutartis ieškovui įteikta 2024 m. sausio 12 d., todėl atskirasis skundas galėjo būti pateiktas iki 2024 m. sausio 19 d. Ieškovas skundą pateikė 2024 m. balandžio 4 d., praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo prijungtas prie EPP sistemos, savo paskyros EPP sistemoje nepažymėjo kaip neaktyvios, neišreiškė valios dėl atsisakymo bylos dokumentus gauti elektroninio ryšio priemonėmis. Iš 2024 m. sausio 5 d. ieškovo susitarimo su advokatų profesine bendrija „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisinių paslaugų teikimo nutraukimo teismas nustatė, kad ieškovui buvo aišku ir suprantama, jog reikalinga teisine pagalba pasirūpins jis pats. Ieškovas turėjo pareigą tikrintis EPP sistemą, domėtis bylos eiga ir jos baigtimi, tačiau veikė kaip nepakankami atidus proceso dalyvis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė nesant pagrindo atnaujinti ieškovui terminą atskirajam skundui pateikti. Teismas pažymėjo, kad dėl taikos sutarties klastojimo ieškovas turi teisę kreiptis su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne išreikalauti iš atsakovės 2024 m. sausio 5 d. taikos sutarties originalą. Teismas taip pat nurodė, kad negalima panaikinti įsiteisėjusios teismo nutarties ir iš naujo spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą, tačiau ieškovas turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnyje nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir atmesti atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. 2024 m. kovo 29 d. nutartis priimta nepagrįstos ir neteisėtos 2024 m. sausio 11 d. nutarties pagrindu, dėl kurios yra paduotas ieškovo atskirasis skundas.

1.2. Priimant 2024 m. kovo 29 d. nutartį pažeistos CPK 646 straipsnio 1 dalies normos, nes nutartis priimta apie tai nepranešus ieškovui ir nesudarant galimybės jam atsikirsti į atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismui per EPP sistemą 2024 m. kovo 20 d. siunčiant ieškovui procesinius dokumentus, ieškovas neturėjo atstovo byloje, pats byloje nebuvo išreiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą), todėl ieškovui elektroniniu būdu 2024 m. kovo 20 d. siųsti teismo procesiniai dokumentai negalėjo būti laikomi įteiktais kitą darbo dieną po jų išsiuntimo.

10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Kol nėra nuginčytos šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos, teismas neturi pagrindo atsisakyti išduoti atsakovei vykdomąjį raštą.

2.2. Esminė sąlyga teismui išduoti vykdomąjį raštą yra fakto nustatymas, kad patvirtinta taikos sutartis nėra vykdoma. Nors ieškovas ginčija nutartį dėl procesinių pažaidų, jis nepateikė teismui duomenų, jog yra sumokėjęs atsakovei nors dalį pinigų, nurodytų taikos sutarties 5 ir 7.1 punktuose.

2.3. Ieškovui yra žinomos visos jo teisės ir pareigos nagrinėjamos bylos procese, įstatymas įpareigoja šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tačiau ieškovas išvardintas pareigas sąmoningai ignoravo.

11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nevertino, kad šioje byloje ieškovas neišreiškė pageidavimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Visus procesinius dokumentus byloje ieškovo vardu teikė jo atstovas, tačiau 2024 m. sausio 5 d. sutartis dėl teisinių paslaugų buvo nutraukta. Neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartį ieškovui išsiuntė per EPP sistemą. Ieškovas prie šios sistemos prisijungė tik 2024 m. kovo 29 d., todėl turėjo būti laikoma, kad ieškovas 2024 m. sausio 11 d. nutartį gavo būtent tą dieną ir terminas atskirajam skundui paduoti nėra praleistas.

3.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti remdamasis vien formaliais pagrindais. Teismas nevertino, kad taikos sutartis buvo pasirašyta piktnaudžiaujant ieškovo pasitikėjimu, sudarant profesionalaus teisinių paslaugų teikimo įspūdį. Piktnaudžiavimas ieškovo pasitikėjimu sąlygojo tai, jog ieškovas neįžvelgė būtinybės tikrinti EPP sistemą, dėl ko 2024 m. sausio 11 d. nutartį gavo (su ja susipažino) tik 2024 m. kovo 29 d.

3.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl taikos sutarties originalo išreikalavimo. Ieškovo įsitikinimu, gavus taikos sutarties originalą, teismas galės įvertinti galimybę sukeisti pirmąjį taikos sutarties lapą ar atspausdinti tekstą antrojo pasirašytos taikos sutarties lapo kitoje pusėje, kas būtų pagrindu visų bylos aplinkybių kontekste prieiti labiau tikėtinos išvados dėl ieškovo valios neatitikimo tam, kas įrašyta teismui pateiktoje taikos sutartyje.

3.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėtų teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi. CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas naikinamasis trijų mėnesių terminas prašyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nebuvo suėjęs, todėl ieškovas pagrįstai pirmiausia bandė pasinaudoti apeliacijos galimybe.

12. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Ieškovas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovas buvo prijungtas prie EPP sistemos, savo paskyros EPP sistemoje nepažymėjo kaip neaktyvios, nebuvo išreiškęs valios dėl atsisakymo bylos dokumentus gauti elektroninio ryšio priemonėmis.

4.2. Ieškovas iki 2024 m. sausio 5 d. turėjo byloje atstovą, pats neteikė jokių procesinių dokumentų, todėl neturėjo pareigos nurodyti pageidavimo dėl procesinių dokumentų gavimo būdo.

4.3. Ieškovas klaidina teismą, naudingai sau nurodydamas atskirajame skunde, kad pasitikėjo atsakovės advokatės, ruošusios taikos sutartį, profesionalumu, todėl pagrįstai neįžvelgė būtinybės tikrinti EPP sistemą. Pagal šalių prašymą civilinėje byloje Nr. 2SP-3961-451/2023 2023 m. sausio 19 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas vykdė šią taikos sutartį, tai įrodo, jog ieškovui buvo žinomas procesas.

4.4. Baigus bylos nagrinėjimą, įstatymų leidėjas byloje dalyvaujantiems asmenims nesuteikė teisės reikšti byloje prašymus, įpareigojimus ir kt., susijusius su baigtos bylos aplinkybių aiškinimusi. Be to, ieškovui buvo įteiktas vienas taikos sutarties egzempliorius (taikos sutarties 13 punktas), kurį jis privalėjo saugoti.

4.5. Ieškovas 2024 m. balandžio 9 d. yra pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šis prašymas yra priimtas.

4.6. Ieškovas, teigiantis, jog teismui pateikta taikos sutartis neatitinka jo pasirašytos taikos sutarties turinio, dalį jos jau įvykdė, t. y. 2024 m. vasario mėn. gale sumokėjo grynais po 1 000 Eur atsakovei atstovavusiai advokatei ir advokato padėjėjai (taikos sutarties 7.2 ir 7.3 punktai).

13. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi sujungė civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties ir civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, todėl šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl 2024 m. kovo 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino šalių 2024 m. sausio 5 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodytos taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja per 45 dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos atlyginti atsakovei 4 000 Eur dydžio išlaidas, patirtas vykstant į Vokietiją dėl nepilnametės dukters gydymo, o taikos sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, jog ieškovas per 45 dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos atlygins atsakovei 4 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, priskaičiuotas už atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė 2024 m. kovo 19 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodydama, kad ieškovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutarties 5 ir 7.1 punktus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas netinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, patenkino atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ieškovas pateikė atskirąjį skundą.

17. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

18. Kaip minėta, taikos sutarties 5 punktu ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovei 4 000 Eur dydžio išlaidas, patirtas vykstant į Vokietiją dėl nepilnametės dukters gydymo, o 7.1 punktu – atlyginti atsakovei 4 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nurodytų sumų atsakovei nėra sumokėjęs. Ieškovo teigimu, vykdomasis raštas atsakovei išduotas nepagrįstos ir neteisėtos 2024 m. sausio 11 d. nutarties pagrindu, dėl kurios yra paduotas ieškovo atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais ieškovo atskirojo skundo argumentais, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2024 m. sausio 11 d. nutartis, įsiteisėjusi 2024 m. sausio 23 d., yra galiojanti, o ieškovo dėl šios nutarties pateiktą atskirąjį skundą atsisakyta priimti 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas dar pasisakys šioje nutartyje. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 ir 7.1 punktus, atsakovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir jas įmanoma įvykdyti priverstinai. Nors ieškovas atskirajame skunde teigia, kad nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra nepagrįsta ir neteisėta, tačiau aplinkybės, susijusios su taikos sutarties sudarymu ir jos patvirtinimu nevertinamos sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusia teismo nutartimi, inter alia, nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, procesas gali būti atnaujintas, jeigu yra proceso atnaujinimo pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Tai reiškia, kad taikos sutarties turinys (sąlygos), jo atitiktis šalių valiai, kartu ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis galėtų būti peržiūrimos atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, o ne vykdomojo rašto išdavimo procese (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).

20. Ieškovas atskirajame skunde taip pat akcentuoja savo procesinių teisių pažeidimą, nesudarius galimybės ieškovui atsikirsti į atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui buvo tinkamai pranešta apie atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ieškovo teisę pateikti duomenis apie taikos sutarties įvykdymą, todėl ieškovo argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

21. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte (redakcija, galiojusi procesinių dokumentų įteikimo ieškovui metu) nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis / EPP sistema), išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip ir ieškovas šioje byloje, teismas gali siųsti dokumentus per EPP sistemą tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

23. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, jog susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad ieškovas sutiko gauti visus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pagal Taisyklių 11.5 punktą paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą, tačiau ieškovas šito veiksmo nėra atlikęs. Be to, Taisyklių 34 punkte nurodyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu; ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra pateikęs pareiškimą dėl sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai ieškovui turėjo būti siunčiami kita tvarka, o ne į aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, kartu nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Tai, kad ieškovas naudojasi LITEKO VEP posistemio paskyra, įrodo paties ieškovo nurodytos aplinkybės apie jo prisijungimą prie paskyros 2024 m. kovo 29 d.

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nustatė ieškovui 7 dienų terminą duomenims apie taikos sutarties sąlygų vykdymą pateikti. Ieškovui procesiniai dokumentai išsiųsti 2024 m. kovo 20 d. per EPP sistemą, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikyta, kad procesiniai dokumentai ieškovui įteikti 2024 m. kovo 21 d. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis tinkamai ir laiku vykdė taikos sutarties 5 ir 7.1 punktus, tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kas atsakovo argumentus dėl jo teisių suvaržymo leidžia vertinti kaip formalius. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išdavė atsakovei vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies neišdavimas pažeistų atsakovės interesus, sudarytų galimybę ieškovui ir toliau tinkamai nevykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į teisinio apibrėžtumo ir atsakovės teisėtų lūkesčių, siejamų su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumu, principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio ieškovui gera valia sumokėti taikos sutartyje nurodytas sumas atsakovei, dėl ko jai neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik ieškovui ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o atsakovei dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti išieškojimo veiksmai.

Dėl 2024 m. balandžio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

26. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino šalių 2024 m. sausio 5 d. sudarytą taikos sutartį. Ieškovas atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė 2024 m. balandžio 4 d., nurodęs, kad 2024 m. sausio 11 d. nutartis ieškovui laikytina įteikta tada, kai jis pirmą kartą po jos priėmimo 2024 m. kovo 29 d. prisijungė prie EPP sistemos paskyros ir su ja susipažino (ją gavo). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas praleido atskirojo skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo atnaujinti šį terminą, todėl atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirajame skunde nurodydamas, kad jis nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtintos taikos sutarties sąlygos neatitinka ieškovo valios, piktnaudžiavimas ieškovo pasitikėjimu sąlygojo tai, jog ieškovas su 2024 m. sausio 11 d. nutartimi susipažino tik 2024 m. kovo 29 d.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 5 d. buvo nutraukta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl ieškovas neturėjo atstovo. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, šios nutarties kopija ieškovui išsiųsta 2024 m. sausio 11 d. per EPP sistemą. Kaip nurodyta nutarties 23 punkte, ieškovas sutiko gauti visus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą (per EPP sistemą), byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra pateikęs pareiškimą dėl sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis atšaukimo, taip pat ieškovas nėra deaktyvavęs savo LITEKO VEP posistemyje turimos paskyros, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai ieškovui turėjo būti siunčiami kita tvarka, o ne į aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, kartu nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties kopija ieškovui įteikta 2024 m. sausio 12 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl atskirojo skundo dėl šios nutarties pateikimo terminas baigėsi 2024 m. sausio 19 d. Ieškovas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties pateikė 2024 m. balandžio 4 d., 2,5 mėn. praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti.

28. Ieškovas atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu teismas laikys, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovo prašymo, konstatavęs, kad ieškovas turėjo pareigą tikrintis EPP sistemoje esančią savo paskyrą, domėtis bylos eiga ir jos baigtimi, tačiau veikė kaip nepakankami atidus proceso dalyvis.

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad su jam 2024 m. sausio 11 d. išsiųsta tos pačios dienos nutartimi jis susipažino tik 2024 m. kovo 29 d., nesudaro pagrindo spręsti, jog terminą atskirajam skundui dėl šios nutarties ieškovas praleido dėl svarbios priežasties, kadangi ši ieškovo nurodyta aplinkybė neįrodo, jog ieškovas buvo pakankamai atidus įgyvendindamas savo teises. Priešingai, paminėta aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti ieškovo nerūpestingumą ir aplaidų savo teisių įgyvendinimą, kadangi ieškovas, pats nutraukęs su advokatų kontora sudarytą teisinių paslaugų sutartį, turėjo labiau rūpintis savo procesinėmis teisėmis, ypač įvertinus aplinkybę, kad civilinės bylos nagrinėjimas teisinių paslaugų sutarties nutraukimo metu nebuvo pasibaigęs, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2024 m. sausio 12 d. 9.30 val. ir 2024 m. sausio 18 d. 9.30 val. teismo posėdžiuose. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl ieškovo deklaruojamas bet kokios informacijos, susijusios su nagrinėjama byla, ignoravimas negali būti vertinamas kaip svarbi termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo priežastis.

31. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti deklaratyvus – teikdamas tokį prašymą asmuo turi nurodyti objektyvius duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius, kad egzistavo aplinkybės, sukliudžiusios jam atlikti procesinį veiksmą, taip pat, jog šios aplinkybės egzistavo būtent laikotarpiu, kai šis procesinis veiksmas turėjo būti atliktas. Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl taikos sutarties suklastojimo, atsakovės ir jos atstovės apgaulės nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, be to, neaišku, kaip šie ieškovo argumentai gali pagrįsti termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo priežasčių svarbumą.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos priežastys (EPP sistemoje turimos paskyros netikrinimas, subjektyvus susiklosčiusios situacijos dėl taikos sutarties patvirtinimo aplinkybių vertinimas) pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti 2,5 mėn. praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Šiuo atveju ieškovo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindžiamas išimtinai subjektyviomis (priklausančiomis tik nuo paties ieškovo) priežastimis, tačiau nenurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios laiku ir tinkamai įgyvendinti procesines teises ir pareigas, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto termino.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas nutartis, todėl jos paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo atskirieji skundai yra atmetami, tenkinamas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą atlyginimą. Atsakovės turėtos 800 Eur išlaidos už dviejų atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas (2 × 2 110,30 Eur × 0,4 = 1 688,24 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. nutartis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei G. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.