Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo (toliau ir – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 (toliau ir – nutarimas) A. D. (toliau ir – pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji 2021 m. birželio 5 d. apie 20.15 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Nutarimas), laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje ,,Maxima“ ((duomenys neskelbtini)) nedėvėjo dengiančios apsaugos priemonės, kai privalėjo dėvėti ir nebuvo aplinkybių, kurioms esant leidžiama nedėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 3 punkto reikalavimų. Jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir liudytojų paaiškinimų, aukščiau aptarto reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę ir ją dėvėti tinkamai A. D., būdama viešoje vietoje, maisto prekių parduotuvėje, kur buvo žmonių, taip pat ir pati A. D. ne kartą artimu atstumu praėjo pro žmones, nevykdė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. į apsaugos darbuotojo prašymus užsidėti tinkamai kaukę nereagavo, ją įžūliai ir demonstratyviai nusismaukdavo žemiau smakro.

Teismo posėdžio metu A. D. taip pat nurodė, kad tuo metu parduotuvėje buvo nedaug žmonių; šalia jos, kur ji pasiėmė šampūną, žmonių nebuvo, tačiau ji praėjo pro kitus žmones, eidama link šampūnų lentynos. Tiek apklausti liudytojai teismo posėdžio metu, tiek vaizdo įrašai patvirtina, kad parduotuvėje buvo žmonių, nuo pat A. D. įėjimo į parduotuvę ji ne kartą praėjo pro žmones artimu atstumu. Be to, iš vaizdo įrašų, liudytojų paaiškinimų matyti, kad A. D. sąmoningai ir demonstratyviai nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės, tokie jos veiksmai laikytini ciniškais, pažeidžiančiais kitų visuomenės narių teises ir interesus, todėl negali būti toleruojami. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme A. D. niekam grėsmės nekėlė. A. D. paaiškinimai, kad tuo metu ji Covid liga nesirgo yra subjektyvūs samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tai Institucijos konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei išvadų dėl A. D. kaltės nekeičia. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus Covid, ar ne. Veikai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Ligos simptomų nejautimas, aplink esančių žmonių skaičius ar atstumas iki jų savaime nepašalina asmens atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kaip minėta nutarime, tai nėra nurodyta kaip viena iš išimčių, leidžiančių nedėvėti kaukės. Kaip minėta, A. D. buvo viešoje vietoje, uždaroje patalpoje, kur buvo žmonių, nuo pat jos įėjimo į parduotuvę ji ne kartą praėjo pro žmones artimu atstumu, ir toks jos elgesys, priešingai, sukėlė pavojų išplisti Covid ligai. Covid kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, tačiau dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Taigi, toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, sukelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, įvertinus ir tai, kad visoje šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir siekiama kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas nagrinėjamu atveju reiškia, kad yra keliamas pavojus išplisti pavojingai ligai ir yra pakankamas pagrindas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Tai atitinka ir pačią naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-225-365/2021, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-531-290/2021).

Pasisakant dėl skundo argumentų, jog A. D. nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms ligoms, nes ji nebuvo koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoja, atkreiptinas dėmesys, jog nustatyti pažeidimai, sukėlę atitinkamas pasekmes – susirgimo išplitimą – užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnį.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nors A. D. nurodo, kad ji nesirgo Covid liga nagrinėjamo įvykio metu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš įvykį jokių testų nesidarė. Subjektyvus asmens manymas, jog jis pats neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę viešoje vietoje karantino metu. Minėti A. D. veiksmai rodo abejingumą teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabūdišku elgesiu ji sukėlė pavojų ne tik savo pačios, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdama karantino reikalavimus prisiėmė riziką atsakyti už savo padarytą teisės pažeidimą.

A. D. argumentai, kad kaukės nedėvėjimas viešoje vietoje negalėtų būti traktuojamas kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, kadangi pavojus plisti ligai egzistuoja tiek kaukės nedėvint, tiek ir ją dėvint, atmestini kaip nepagrįsti. Covid liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, ir ypač uždarose patalpose. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022).

Nors A. D. ir teisme apklausti liudytojai nurodė, kad įvykis buvo anksčiau nei 20 val. vakaro, nes dar buvo šviesu, tačiau vaizdo kamerų įrašuose nurodytas laikas – 20.15-20.17 val. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vasara, birželio mėn. (kai ilgai būna šviesu), taip pat į tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau kaip pusę metų, darytina išvada, kad proceso dalyviai gali ne visai tiksliai atsiminti laiką ir sąžiningai klysti. Dėl to Institucijos nutarime nurodytas A. D. administracinio nusižengimo padarymo laikas (20.15 val.) paliktinas. Tai nekeičia A. D. padarytų veiksmų kvalifikavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Institucijos nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą pareiškėja A. D. buvo nubausta minimalaus dydžio administracine nuobauda – 500 Eur bauda. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Teismas, įvertinęs jau pirmiau minėtas ANK 34 straipsnyje nurodytas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nors A. D. yra bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus bausta nebuvo, taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteista. A. D. yra jauno amžiaus, nedirba (b. l. 52-61, 71-77), taip pat ji neneigė nedėvėjusi kaukės. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos paskirta minimalaus dydžio bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti A. D. skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Esant nustatytoms aplinkybėms, A. D. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 keistinas – A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mažintina iki 250 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A. D. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutartį skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutartis skirti baudą bus vykdoma priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.