- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- AN2-531-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00160-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. E.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu R. E. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. balandžio 17 d. 18.04 val., Kaišiadorių r. sav., Kaišiadoryse, Geležinkelių tak. 2, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ laikotarpiu, važiuodamas viešuoju keleiviniu traukiniu Vilnius-Šiauliai-Telšiai-Klaipėda Nr. 783, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.5.4. papunkčio reikalavimų. Šį nutarimą R. E. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. liepos 21 d. nutartimi R. E. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad jo veikoje yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, ir institucija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Šią nutartį R. E. apskundė apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir nutraukti šią nelegalią bylą prieš jį. Skunde nurodo, kad nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, nes jis jokio pažeidimo nėra padaręs. Mano, kad jis nepagrįstai nubaustas, jog nedėvėdamas veido kaukės būtų sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms užkrečiamoms ligoms. Jam nebuvo konstatuotas Covid-19 virusas ir nėra duomenų, kad jis būtų šio viruso nešiotojas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas prašė R. E. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
R. E. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
5. Apeliaciniame skunde R. E. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apygardos teismas, patikrinęs R. E. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įtvirtinto ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliacinio skundo duomenimis, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš priimtos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje išdėstytoms išvadoms. Vien tik ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi R. E., nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo normas ir jų pažeidimus. O Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (galiojusio nusižengimo padarymo metu) 2.1.5.2. papunktyje nustatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys įpareigojami viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas galėjo būti netaikomas tik tokiu atveju, jei būtų buvusi nustatyta 2.1.5.2.4 papunktyje numatyta išimtis neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį).
9. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. E. kaltę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Kaip matyti iš skundo turinio, jis neginčija, kad viešoje vietoje – keleiviniame traukinyje - nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau ginčija patį reikalavimą dėvėti veido kaukę, nes medicininės kaukės neapsaugo nuo COVID-19 viruso plitimo. Tačiau tiek apylinkės teismas, tiek skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti ir vertinami, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliaciniame skunde R. E. teigia, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes jis nepažeidė jokių teisės aktų ir įstatymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi akivaizdu, jog R. E. savo neteisėtais veiksmais, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 2.1.5.2 papunkčio nuostatas, o šiame teisės akte numatyti įpareigojimai, draudimai bei reikalavimai jam kaip ir visiems šalies gyventojams yra privalomi. Be to apelianto manymu, jis nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ligoms, kadangi jis nepriklauso jokiai rizikos grupei, tuo metu nebuvo nustatyta, kad jis serga Covid-19 virusu, jam nebuvo taikyta saviizoliacija, tačiau ir šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatyto įpareigojimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
11. Pažymėtina, kad veikai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog R. E. nesilaikė vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė Covid-19 ar ne, kadangi pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismo išvada apie tai, kad R. E. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, yra pagrįsta, teisėta ir teisinga. Byloje yra nenuginčijamai nustatyta, kad R. E. vykdamas keleiviniu traukiniu Vilnius-Šiauliai-Telšiai-Klaipėda Nr. 783, nedėvėjo veido ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nors paskelbto karantino metu būdamas viešoje vietoje – keleiviniame traukinyje privalėjo laikytis Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.4 papunkčio reikalavimų.
12. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra ir negali būti pagrindu nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
13. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.