- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-2459-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26784-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- I. O.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) I. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-609-1248/2025 pagal ieškovės M. Č. ieškinį atsakovui I. O. dėl permokėtos kainos už nesuteiktas paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. O. 2 700 Eur permokėtą sumą už nesuteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl teisinių paslaugų teikimo. Atsakovas pateikė ieškovei nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą: teikia bendruosius patarimus ir konsultacijas, rengia teisinius dokumentus, atstovauja civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Ieškovei nekilo jokių abejonių, kad atsakovas turi teisę ją atstovauti bei ginti, kad galės suteikti jai reikalingas teisinių dokumentų parengimo ir atstovavimo paslaugas. Atsakovas nurodė, kad už dokumentų rengimą ir atstovavimą bei gynybą ikiteisminiuose tyrimuose, baudžiamosiose bylose ir civilinėse bylose reikės sumokėti 3 000 Eur. Ieškovė sumokėjo 1 000 Eur grynais pinigais ir 2 000 Eur pavedimu į atsakovo sąskaitą. Atsakovas nepateikė ieškovei pasirašyti kokios teisinių ar kitokių paslaugų sutarties. Pateikė tik 2024 m. liepos 29 d. elektroninę sąskaitą faktūrą. Iš esmės atsakovas jokių ieškovei reikalingų teisinių paslaugų nesuteikė. Ikiteisminiame tyrime paaiškėjo, kad atsakovas nėra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl neturi teisės dalyvauti ikiteisminiame tyrime, taip pat jis neturi teisės atstovauti jos teisme. Supratusi, kad atsakovas net negalės suteikti jai reikalingų teisinių paslaugų, ieškovė pareikalavo, kad atsakovas grąžintų sumokėtus pinigus, bet atsakovas atsisakė tą padaryti. Ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti ataskaitą, kokias paslaugas jis suteikė, bet atsakovas jos nepateikė, o tik nurodė paties sugalvotą valandų skaičių. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas neva susitarė tik dėl konsultacijų – tai buvo ieškovei absoliučiai siurpriziniai teiginiai, nes jai buvo reikalingas ne konsultantas, o atstovas ir gynėjas, kuris pilna apimti galėtų ją atstovauti ir ginti. Ginčo šalių sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo laikytina ir vartojimo sutartimi. Atsakovas sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su ieškove, elgėsi itin nesąžiningai: nesudarė su ja, kaip vartotoja, aiškios, suprantamos ir skaidrios teisinių paslaugų sutarties, nepateikė jokios informacijos apie teisinių paslaugų įkainių skaičiavimą, ir netgi apkaltino ją, kad ji pati turėjo aiškintis, ką atsakovas turėjo omenyje. Be to, atsakovas nepateikė numatomų dirbti valandų siekdama suteikti tam tikrą paslaugą skaičių ar minimalaus jų skaičiaus prognozę ieškovei ir nepateikė bent apytikrio paslaugų biudžeto. Atsakovas taip pat nenurodė aplinkybių, kad jo turima informacija apie ginčo ir kitas aplinkybes sutarties sudarymo dieną trukdė jam bent preliminariai įvertinti suteiktinų paslaugų apimtį ir apie tai informuoti vartotoją, kad šis bent apytikriai galėtų įvertinti bendrą šių paslaugų kainą. Pažymi, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, kad teisinės paslaugos bus teikiamos skirtingose teisės srityse. Atsakovas nevykdė jam, kaip paslaugų teikėjui tenkančių paslaugų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.722 straipsnį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. liepos 18 d. su juo susiekė ieškovė dėl teisinės pagalbos, konsultacijos. Jau paties pirmo telefoninio pokalbio su ieškove metu aiškiai pasakė, kad nėra advokatas ir kad jo paslaugos konsultacijos yra brangios – 150 Eur/val. Ieškovė nurodė jam turinti pinigų sumokėti už paslaugas. Buvo nuvykęs pas ieškovę į namus. Ieškovei nurodė, kad jo kiekviena jau skirta valanda ir būsima darbo valanda kainuos po 150 Eur ir, kad jai siūlo 20 valandų žodinės pagalbos ir konsultacijų, kurios atitinkamai kainos 3 000 Eur (150 Eur x 20 val.). Ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko, pati pasiūlė tuoj pat sumokėti 1 000 Eur, o likusią sumą – banko pavedimu pagal jo išrašytą sąskaitą – faktūrą. Ieškovei suteikė ne 20 val. (dėl kurių buvo susitarta ir kas yra įforminta ieškovės pasirašytoje ir apmokėtoje sąskaitoje), o 79 val. žodinių konsultacijų, t. y. 1) susipažinimas su ieškovės pateiktais dokumentais (7 dideli aplankalai, 7 vaizdo įrašai) – 18 val.; 2) ieškovės apmokymas dirbti EPP ir vėlesnės konsultacijos dėl darbo EPP – 10 val.; 3) konsultacijos dėl vandens tiekimo atstatymo – 12 val.; 4) konsultacijos dėl ieškovės anūkių DNR tyrimų – 3 val.; 5) konsultacijos dėl priimtų teismo sprendimų, uzufrukto reikšmės ir naudos paaiškinimas, ieškovės planuoto atsisakymo nuo uzufrukto teisinių pasekmių išaiškinimas – 15 val.; 6) ieškovės prašymu atstovavimas liudytojai ikiteisminiame tyrime – 12 val.; 7) konsultacijos dėl ikiteisminių tyrimų – 8 val.; 8) klientės (ieškovės) laukimas pastarajai išvažiavus į „fitnesą“ (pasak pačios ieškovės), tuo metu kai buvo sutarta dėl susitikimo su atsakovu – 1 val. Teisinės paslaugos (žodinės konsultacijos) ieškovei buvo suteiktos pilna apimtimi ir tinkamai, todėl 3 000 Eur honoraras yra uždirbtas teisėtai, sąžiningai ir pagrįstai, o ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir netenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo I. O. (I. O.) 1 200 Eur permokėtą sumą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 471,51 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. Č. naudai.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jam už teisines paslaugas sumokėjo 3 000 Eur. Be to, šalys dėl teisinių paslaugų teikimo tarėsi žodžiu, rašytinė teisinių paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
6. Taip pat teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl kokių teisinių paslaugų pobūdžio ir už kokią sumą buvo sudarytas žodinis susitarimas, t. y. pasak ieškovės, ji tikėjosi, kad už 3 000 Eur atsakovas paruoš ieškinį, atnaujins ikiteisminį tyrimą ir praruoš kitus dokumentus.
Atsiliepimas
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 067681 ir atsakovo paaiškinimai atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu, sprendė, kad atsakovas teikia teisines paslaugas savo profesijos tikslais, todėl pripažintinas verslininku CK 6.228¹ straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu ieškovė yra fizinis asmuo, kuris teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė savo asmeniniams poreikiams tenkinti (galbūt pažeistų teisių gynimui). Dėl šių priežasčių teismas laikė, kad tarp šalių sudaryta žodinė teisinių paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nesant jokių rašytinių ar kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas prieš sudarydamas su ieškove žodinę teisinių paslaugų teikimo sutartį ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad jis nėra advokatas ar advokato padėjėjas, kad jis negalės suteikti tokių teisinių paslaugų, kurias gali teikti išimtinai tik advokatas ar advokato padėjėjas, teismas laikė, kad ši paslaugų teikėjo (atsakovo) pareiga suteikti tinkamą informaciją apie teikiamų paslaugų apimtį nebuvo tinkamai įgyvendinta, todėl ieškovė galėjo klaidingai suprasti, kokios jai teisinės paslaugos už sutartą atlygį bus suteiktos ir kokie tų paslaugų įkainiai.
Atsiliepimas
9. Teismas iš atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktos ieškovei suteiktų teisinių paslaugų išklotinės nustatė, kad atsakovas iš tiesų teikė ne tik žodines konsultacijas, pvz., susipažinimas su ieškovės pateiktais dokumentais, ieškovės apmokymas dirbti su EPP, atstovavimas liudytojai ikiteisminiame tyrime. Teismas darė išvadą, kad vien žodinių konsultacijų įvardinimas 2024 m. liepos 29 d. elektroninėje sąskaitoje-faktūroje, faktiškai atsakovui suteikiant ir kitokias paslaugas, nepatvirtina aplinkybės, kad šalys buvo susitarusios tik dėl žodinių konsultacijų teikimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus parengiamojo ir teismo posėdžių metu, į bylą pateiktus garso įrašus, sprendė, kad atsakovas iš tiesų tam tikras paslaugas ieškovei suteikė.
11. Teismas nustatė, jog, ieškovės paaiškinimais, ji su atsakovu buvo susitikusi 5 kartus, su juo bendravo apie 20 valandų, taip pat atsakovas buvo nuvykęs į policiją ir dalyvavo su jos liudytoja apklausoje, o atsakovas įrodinėjo, kad jis dar ir apmokė ieškovę naudotis EPP sistema. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškovei faktiškai suteikė 30 valandų teisinių paslaugų (įskaitant apmokymą naudotis EPP sistema).
12. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė likusių teisinių paslaugų suteikimo ieškovei fakto.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prieš sudarydamas žodinę teisinių paslaugų teikimo sutartį tinkamai neįgyvendino pareigos suteikti visą informaciją ieškovei apie teikiamų paslaugų apimtį (kad jis negalės suteikti tokių teisinių paslaugų, kurias gali teikti išimtinai tik advokatas ar advokato padėjėjas), kurios šiuo atveju tikėjosi ieškovė, vertino, kad atsakovui mokėtina suma, proporcinga suteiktoms paslaugoms, šiuo atveju turi būti apskaičiuota pagal 40 proc. dydžio įkainį, kokį buvo nurodęs atsakovas, t. y. 60 Eur už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (150 Eur x 0,4).
14. Teismas sprendė, kad ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 1 800 Eur už atsakovo faktiškai suteiktas paslaugas (60 Eur x 30 val. byloje nustatytų faktiškai suteiktų teisinių paslaugų). Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 1 200 Eur ieškovės permokėtą sumą (3 000 Eur – 1 800 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) I. O. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-04-24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-609-1248/2025, dalį: „ieškovės M. Č. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo I. O. (I. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) permokėtą sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 471,51 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai“, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (visiškai); perskirstyti civilinės bylos šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantas neginčija ir patvirtina, kaip iš esmės teisingą, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir faktinių aplinkybių, jog „atsakovas ieškovei faktiškai suteikė 30 valandų teisinių paslaugų (įskaitant apmokymą naudotis EPP sistema)“. Nors faktiškai atsakovas suteikė ieškovei 79 valandas teisinių konsultacijų. Tačiau, tam, kad būtų visiškai įrodytas ieškinio nepagrįstumas ir netenkinamumas, atsakovui pakanka įrodyti, jog ieškovei buvo suteikta bent 20 valandų teisinių konsultacijų – tiek kiek yra nurodyta atsakovo išrašytoje ir ieškovės apmokėtoje sąskaitoje – faktūroje.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė iš esmės vienintelį argumentą, kad byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas prieš sudarydamas su ieškove žodinę teisinių paslaugų teikimo sutartį ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad jis nėra advokatas ar advokato padėjėjas, kad jis negalės suteikti tokių teisinių paslaugų, kurias gali teikti išimtinai tik advokatas ar advokato padėjėjas. Tačiau teismas realiai nevertino ir nenustatė, o ieškovė ir nenurodė, kokių gi neva paslaugų „tikėjosi“ ieškovė, kurias neva gali suteikti tik advokatas arba advokato padėjėjas ir kurių atsakovas neva nesuteikė.
15.3. Savo statusą – ne advokato (advokato padėjėjo), o būtent teisininko, atsakovas aiškiai ir visuotinai suprantamai išdėstė ieškovei pateiktoje 2024-07-29 Elektroninėje sąskaitoje faktūroje Serija TP3/2024 Nr.00137. Bei apibūdino visas būsimąsias paslaugas: teisinės konsultacijos; atsakovas aiškiai ir absoliučiai tiksliai nurodė baigtinį konsultacijų valandų skaičių – 20 val., tiksliai 1 valandos kainą – 150 Eur ir visą galutinę sumą apmokėjimui – 3 000 Eur.
15.4. Pabrėžtina, jog pasak pačios ieškovės, ji atsakovą pasirinko, nes rekomendavo jos labai geras pažįstamas (kuris tikrai puikiai žinojo, kad atsakovas yra geras teisininkas, tačiau ne advokatas ir ne advokato padėjėjas); jeigu ieškovei būtų abejonių dėl teisinio statuso, tai ji galėjo paprašyti pateikti advokato/advokato padėjėjo pažymėjimą arba dar kartą to paklausti. Todėl ieškovė puikiai žinojo atsakovo teisinį statusą ir ieškovę tai tenkino.
15.5. Tai, kad atsakovas suteikė ieškovei žymiai didesnės apimties paslaugas - yra atsakovo darbo pridėtinė vertė, neatlygintinai (79 val. suteikta versus 20 val. apmokėta) suteiktos teisinės paslaugos, kurios davė ieškovei didžiulę papildomą naudą. Todėl visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas esą atsakavo faktiškai suteiktos teisinės paslaugos, kurių pasak paties teismo suteikta net 30 valandų (vietoje apmokėtų 20 valandų), neva sudaro pagrindą mažinti teisininko (atsakovo) paslaugų kainą, dėl kurios ieškovė ir atsakovas laisva valia susitarė.
15.6. Be to, pirmosios instancijos teismas viršijo (prieš tai nepranešęs civilinės bylos šalims) ieškinio ribas: ieškovė neprašė sumažinti atsakovo darbo valandos patį įkainį.
15.7. Teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti ieškovės ir atsakovo laisva valia suderėto įkainio (150 Eur/val.) ir mažinti bendros klientės (ieškovės) sumokėtos sumos (3 000 Eur). Juo labiau, jog pats teismas konstatavo, kad atsakovas ne tik atliko visas sąskaitoje – faktūroje nurodytas paslaugas, bet ir ženkliai viršijo savo įsipareigojimus ir vietoje 20 valandų teisinių konsultacijų, suteikė ieškovei mažiausiai 30 valandų teisinių konsultacijų.
15.8. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti atsakovo paslaugų įkainį iki 60 Eur yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, nes įkainio sumažimui nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, bet ir nemotyvuotas, t. y. kodėl įkainis apskritai yra mažinamas ir kodėl būtent iki 60 Eur. Pabrėžtina, jog toks įkainis atitinka atsakovo kvalifikaciją, žinias ir patirtį, yra protingas ir sąžiningas, neviršijantis tokių teisinių paslaugų rinkos kainas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė M. Č. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovas teigia, kad jį rekomendavo geras pažįstamas, rekomendavo autoserviso darbuotojas, kurį mačiau antrą kartą, išėjo taip, kad turėjo būti kitas teisininkas, o ne atsakovas I. O..
16.2. Nurodo, kad buvo 14 skambučių iš atsakovo pusės, 10 skambučių iš ieškovės pusės. Bendras skambučių laikas (pokalbių) – 2 valandos 52 minučių 54 sekundžių – beveik 3 valandos.
16.3. Taip pat nurodo, kad buvo 3 susitikimai su atsakovu. Jeigu paskaičiuoti pagal valandas, bendravo su atsakovu 6 valandas. Be to, buvo vizitas į (duomenys neskelbtini), į 2-ji PK pas V. K. su liudininke J. M.. Ieškovės prašymas buvo atsakovui tik stebėti pokalbį, kadangi J. M. buvo pas V. K. ne pirmą kartą, pokalbis įvyko 2 valandas, 0,30 minučių.
16.4. Prašo teisėjo padaryti perskaičiavimą, atsakovas nepadėjo jai sukurti nei vieno dokumento. Nurodo, kad daugiausia mokės atsakovui už tuščias kalbas 500 Eur. Priedas – nuotrauka, kurioje matyti papkė su dokumentais, su kuriais susipažino atsakovas, o teismo posėdį pranešė, kad 7 tomai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų ir ieškovės apeliacinio skundo (ne)priėmimo
21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą: fotonuotrauką, kurioje matyti aplankas viduje su dokumentais.
22. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepagrindė esant pirmiau aptartas teikiamo naujo įrodymo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygas. Ieškovė nepaaiškina ir neargumentuoja, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiamas įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas įrodymas neturės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, todėl ieškovės įrodymą atsisakytina priimti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nesuformulavo prašymo priimti teikiamą naują įrodymą.
24. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teisme 2025 m. birželio 23 d. gautas ieškovės „atsiliepimas – skundas“, kuriuo ieškovė prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 2 700 Eur, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 471,51 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, taip pat už teisininko paslaugas atsakovui užskaičiuoti 300 Eurų (iš viso).
25. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, priėmė ir paskelbė 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą, kuris išsiųstas ieškovei (jos atstovui teisininkui) per EPP sistemą 2025 m. balandžio 24 d. Teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas pasibaigė 2025 m. gegužės 26 d. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė tik 2025 m. birželio 23 d., tai yra ženkliai praleidusi apeliacinio skundo pateikimo terminą. Ieškovė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, taip pat nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, kodėl minėtas terminas buvo taip ženkliai praleistas. Be to, ieškovė nėra pateikusi duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 3 d.
26. Ieškovė 2025 m. birželio 20 d. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė atsiliepimą-skundą į atsakovo apeliacinį skundą (DOK-22859), kuriame pateikė prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-04-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-609-1248/2025, dalį: „ieškovės M. Č. ieškinį tenkinti iš dalies“ ir priimti nauja sprendimą: „Priteisti iš atsakovo I. O. (I. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur (du tūkstančiai septinį šimtai eurų) ieškovės naudai , 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 2700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 471,51 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai“ bei už teisininko paslaugas atsakovui I. O. užskaičiuoti 300 Eur (iš viso).
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
28. Bylos duomenimis, skundžiamas sprendimas priimtas 2025 m. balandžio 24 d., todėl šio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas pasibaigė 2025 m. gegužės 26 d. Ieškovė apeliacinį skundą pateikdama tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui tik 2025 m. birželio 20 d., praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą, nenurodė priežasčių, trukdžiusių pateikti apeliacinį skundą įstatyme nustatytu terminu, be to, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, ir nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės apeliacinio skundo.
29. Be to, ieškovė 2025 m. birželio 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą-paaiškinimus (DOK-23545) kartu su papildomais įrodymais, kur nurodė bendravimo su atsakovu datas bei trukmę ir iš esmės pateikė papildomus atsikirtimus į atsakovo apeliacinį skundą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto atsiliepimo-paaiškinimų turinį bei su jais pateikiamus naujus įrodymus, konstatuoja, kad juose ieškovė pateikė argumentus, papildančius jos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą poziciją, dalis argumentų pasikartojantys, nors tokio bylos pasirengimo būdo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinio proceso normos nenumato. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atsiliepimas-paaiškinimai raštu nepriimami.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
32. Iš Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas I. O. teisinių paslaugų teikimo veiklą vykdo nuo 2011 m. birželio 7 d.
33. Iš 2024 m. liepos 29 d. elektroninės sąskaitos-faktūros Nr. 00137 matyti, kad pardavėjas – teisininkas I. O., individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas – M. Č.. Nurodytos paslaugos – už teisines konsultacijas ikiteisminiuose tyrimuose, baudžiamosiose ir civilinėse bylose (pirminis mokėjimas). Taip pat nurodytas valandų skaičius – 20, o 1 valandos įkainis – 150 Eur. Nurodyta suma apmokėjimui – 3 000 Eur, sumokėta – 1 000 Eur, liko apmokėti – 2 000 Eur.
34. 2024 m. spalio 21 d. ieškovės atstovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo atsakovo grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą 3 000 Eur sumą. Tą pačią dieną atsakovas atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu grąžinti sumokėtą kainą. Taip pat nurodė, kad dalyvavo tam tikruose ikiteisminio tyrimo oficialiuose veiksmuose, kurie užėmė 10 valandų, o faktiškai konsultacijoms buvo skirta daugiau negu 20 valandų. Ieškovei suteikė visą informaciją apie save, savo veiklos pobūdį, pateikė individualios veiklos pažymėjimą, niekada nesakė, kad yra advokatas arba advokato padėjėjas.
35. 2024 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku buvo paprašyta atsakovo ne vėliau, kaip iki 2024 m. spalio 28 d. pateikti išsamią atliktų darbų ataskaitą ir duomenis bei dokumentus, kuriuos atsakovas laiko „kliento paslaptimi“.
36. Atsakovas 2024 m. spalio 26 d. elektroniniame laiške nurodė, kad ieškovei buvo suteikta 78 (79) valandų konsultacijų: 34 val. – kontaktinių konsultacijų, 44 val. – nekontaktinių konsultacijų ir 1 val. laukimo, kai nurodytu laiku klientės be jokio perspėjimo nebuvo konsultacijų vietoje. Teikiant paslaugas jo išlaidas sudarė beveik 500 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228¹, 6.228⁴, 6.716, 6.722 straipsniais, t. y., kad atsakovas nesudarė su ieškove, kaip vartotoja, aiškios, suprantamos ir skaidrios teisinių paslaugų sutarties, nepateikė jokios informacijos apie teisinių paslaugų įkainių skaičiavimą; nesuteikė ieškovei reikalingų teisinių paslaugų ir be pagrindo negrąžina ieškovės sumokėtos sumos.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jam už teisines paslaugas sumokėjo 3 000 Eur, nors rašytinė teisinių paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, sprendė, kad tarp šalių sudaryta žodinė teisinių paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas tinkamai neįgyvendino pareigos suteikti ieškovei tinkamą informaciją apie teikiamų paslaugų apimtį, todėl ieškovė galėjo klaidingai suprasti, kokios jai teisinės paslaugos už sutartą atlygį bus suteiktos ir kokie tų paslaugų įkainiai. Teismas, nustatęs, kad atsakovas teikė ne vien žodines konsultacijas ieškovei, bet ir susipažino su ieškovės pateiktais dokumentais, apmokė ieškovę dirbti su EPP, atstovavo ieškovės liudytojai ikiteisminiame tyrime, darė išvadą, kad atsakovas ieškovei faktiškai suteikė 30 valandų teisinių paslaugų. Tačiau teismas vertino, kad atsakovui mokėtina suma, proporcinga suteiktoms paslaugoms, šiuo atveju turi būti apskaičiuota pagal 40 proc. dydžio įkainį, t. y. 60 Eur už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (150 Eur x 0,4), todėl ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 1 800 Eur už atsakovo faktiškai suteiktas paslaugas (60 Eur x 30 val. byloje nustatytų faktiškai suteiktų teisinių paslaugų).
39. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad: 1) teismas nevertino ir nenustatė, o ieškovė ir nenurodė, kokių neva paslaugų „tikėjosi“ ieškovė, kurias neva gali suteikti tik advokatas arba advokato padėjėjas ir kurių atsakovas neva nesuteikė; 2) atsakovas ieškovei pateiktoje 2024-07-29 Elektroninėje sąskaitoje faktūroje aiškiai ir visuotinai suprantamai išdėstė savo statusą (teisininkas), apibūdino visas būsimąsias paslaugas, nurodė baigtinį konsultacijų valandų skaičių (20 val.), tikslų valandos įkainį (150 Eur), ir visą galutinę sumą apmokėjimui (3 000 Eur); 3) ieškovė puikiai žinojo atsakovo teisinį statusą ir ieškovę tai tenkino; atsakovas suteikė ieškovei žymiai didesnės apimties paslaugas; 4) nėra jokio pagrindo mažinti teisininko (atsakovo) paslaugų kainos ir valandinio įkainio, dėl kurios ieškovė ir atsakovas laisva valia susitarė; 5) teismas nemotyvavo, kodėl sumažino atsakovo paslaugų įkainį būtent iki 60 Eur/val.
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnį, kadangi ieškovė yra fizinis asmuo, paslaugas įsigijusi asmeniniams, su profesine veikla nesusijusiems tikslams, o atsakovas – teisininkas, teikiantis teisines paslaugas už atlygį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis), t. y. atsakovas, būdamas savo srities profesionalas ir atitinkamai verslininkas, nesudarydamas rašytinės teisinių paslaugų teikimo sutarties prisiėmė iš to išplaukiančią riziką, kad sudaryto susitarimo sąlygos, dėl kurių buvimo gali kilti abejonių, bus aiškinamos ieškovės naudai.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas teisininkas, neturintis advokato ar advokato padėjėjo statuso, veikdamas savarankiškai ir teikdamas teisines paslaugas fiziniam asmeniui (vartotojui), privalėjo užtikrinti, kad tokie santykiai būtų aiškiai apibrėžti sudarant ne tik žodinį susitarimą, bet ir rašytinę teisinių paslaugų sutartį. Šiuo atveju atsakovas tokios rašytinės sutarties nesudarė, o vietoje to pateikė tik 2024 m. liepos 29 d. elektroninę sąskaitą-faktūrą Nr. 00137, kuri pati savaime nėra sutartis, o yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis mokėjimo faktą.
42. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje numatytos vartotojų teisės, tame tarpe ir teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie teikiamas paslaugas.
43. Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 20 punktas).
44. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).
45. Taigi atsakovas, nesudaręs rašytinės teisinių paslaugų sutarties ir pateikęs vien tik sąskaitą-faktūrą, neužtikrino nei informacijos aiškumo, nei paslaugų skaidrumo, ir todėl kilę neaiškumai dėl paslaugų turinio bei kainos turi būti aiškinami vartotojos (ieškovės) naudai (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).
46. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė, o ieškovė ir nenurodė, kokių paslaugų tikėjosi ieškovė, kurias neva gali suteikti tik advokatas arba advokato padėjėjas ir kurių atsakovas neva nesuteikė.
Žemesnės instancijos teismas
47. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašu pirmosios instancijos teisme, nustatė, jog ieškovė teismo posėdžio metu aiškiai ir nuosekliai nurodė kokių teisinių paslaugų pobūdžio iš atsakovo tikėjosi, dėl kokios apimties, jos nuomone, buvo tartasi už suderintą 3000 Eur paslaugų kainą, t. y. ieškovė paaiškino, kad atsakovas žadėjo, jog už 3000 Eur kainą bus suteiktos konsultacijos, išnagrinėtas ikiteisminis tyrimas, kad bus paruošti dokumentai, bei, kad bus parengtas ieškinys teismui dėl gręžinio, bei, kad atsakovas atstovaus teisme.
48. Apeliantas teigia, kad ieškovei pateiktoje 2024 m. liepos 29 d. sąskaitoje faktūroje aiškiai ir visuotinai suprantamai išdėstė visas sąlygas tiek dėl jo, kaip teisininko, statuso, tiek dėl būsimų paslaugų, jų apimties ir įkainių, tačiau bylos duomenimis, ieškovė, būdama vartotoja, turėjo kitokį supratimą apie paslaugų turinį ir apimtį bei įkainius. Kaip nustatyta iš 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė aiškiai nurodė, kad tikėjosi ne tik konsultacijų, bet ir to, kad atsakovas už 3 000 Eur įsipareigos sutvarkyti situaciją dėl ikiteisminio tyrimo, parengti reikiamus dokumentus, įskaitant ieškinį dėl gręžinio, bei atstovauti jai teisme. Tai rodo, kad sąskaitoje-faktūroje pateiktas suteikiamų paslaugų apibūdinimas nebuvo pakankamai aiškus, kad vidutinis vartotojas galėtų suprasti, jog mokama suma apima tik konsultacijas, o ne platesnio pobūdžio teisinę pagalbą. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas neužtikrino pakankamos informacijos suteikimo vartotojai, o tai sudarė prielaidas ieškovei klaidingai suprasti, kokias paslaugas ji gaus už sutartą atlygį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog paslaugų teikėjo (atsakovo) pareiga suteikti tinkamą informaciją apie teikiamų paslaugų apimtį nebuvo tinkamai įgyvendinta, todėl ieškovė galėjo klaidingai suprasti, kokios jai teisinės paslaugos už sutartą atlygį bus suteiktos.
49. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino suteiktų paslaugų pobūdžio ir be pagrindo sumažino įkainį, atmestini kaip nepagrįsti, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms Pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino kokio turinio ir apimties paslaugas atsakovas suteikė, t. y. atsakovas faktiškai suteikė maždaug 30 valandų teisinių paslaugų, kurios apėmė konsultacijas, dokumentų peržiūrą, pagalbą dirbant su EPP sistema, liudytojos atstovavimą ikiteisminiame tyrime. Vis dėlto, atsakovas neįvykdė dalies žadėtų veiksmų – neparengė nei vieno dokumento ir neatstovavo ieškovės teisme, kaip to tikėjosi vartotoja.
50. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė žinojo įkainius, kad paslaugų apimtis faktiškai buvo suteikta didesnės apimties ir kad teismas be pagrindo sumažino valandinį įkainį, atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad sąskaitoje faktūroje nurodytas valandinis įkainis, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog šalys buvo sudariusios aiškų susitarimą dėl šios kainos vartojimo santykiuose, kai nebuvo užtikrintas informacijos skaidrumas ir suprantamumas. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog ji nesitarė su atsakovu dėl paslaugų įkainio 150 Eur/val., tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog atsakovas jai buvo nurodęs tik tai, kad jeigu reikėtų atstovauti ieškovę teisme, tuomet tai kainuotų 150 Eur/val.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atitinkamas įkainis šiuo atveju turėtų būti 60 Eur/val., t. y. 40 proc. nuo atsakovo 2024 m. liepos 29 d. sąskaitoje faktūroje nurodyto įkainio. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, įprastai taikomus vidutinius įkainius teisinių paslaugų rinkoje ir sąžiningumo bei protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, 150 Eur/val. įkainis, kurį atsakovas nurodė sąskaitoje-faktūroje, labiausiai atitiktų advokato ar advokato padėjėjo kvalifikacijos paslaugų įkainį, o ne teisininko, neturinčio advokato/advokato padėjėjo statuso. Be to, faktiškai atsakovo ieškovei suteiktų paslaugų pobūdis (žodinės konsultacijos, susipažinimas su ieškovės dokumentais, apmokymas ieškovę naudotis EPP sistema, dalyvavimas su ieškovės liudytoja ikiteisminiame tyrime) neatitiko 150 Eur/val. įkainio vertės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepaneigė aplinkybės, jog atsakovas vis dėl to tam tikras paslaugas ieškovei suteikė, tačiau pagrįstai sumažino valandinį įkainį, taip užkertant kelią neproporcingam atlygiui už paslaugas, kurios neatitiko sutartų vartotojo lūkesčių ir kvalifikacijos lygmens, t. y. nagrinėjamu konkrečiu atveju 60 Eur/val. suma nepažeidžia nei atsakovo teisės į atlygį už faktiškai suteiktas paslaugas, nei ieškovės – kaip vartotojos – teisės į sąžiningą atlygio dydį už suteiktas paslaugas.
52. Be to, apeliantas nenurodė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įkainio pagrįstumo. Vien deklaratyvus teiginys, kad teismas „nemotyvavo sumažinimo iki 60 Eur/val.“, nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš esmės vertino tiek suteiktų paslaugų turinį, tiek atsakovo kvalifikaciją, tiek vartotojo informavimo aspektus.
53. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai sumažino atsakovo paslaugų įkainį, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas – atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
56. Ieškovė nepateikė duomenų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
57. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
58. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.