- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2-609-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26784-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- I. O.
- Kategorijos
- 2.6.8.3.1Vartojimo sutarties samprata
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas, veikiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje nuotolinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Č. ieškinį atsakovui I. O. dėl permokėtos kainos už nesuteiktas paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. Č. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš I. O. (toliau – ir atsakovas) 2 700 Eur permokėtą sumą už nesuteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio motyvai:
1.1. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl teisinių paslaugų teikimo. Atsakovas pateikė ieškovei nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 067681 kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą: teikia bendruosius patarimus ir konsultacijas, rengia teisinius dokumentus, atstovauja civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Ieškovei nekilo jokių abejonių, kad atsakovas turi teisę ją atstovauti bei ginti, kad galės suteikti jai reikalingas teisinių dokumentų parengimo ir atstovavimo paslaugas. Atsakovas nurodė, kad už dokumentų rengimą ir atstovavimą bei gynybą ikiteisminiuose tyrimuose, baudžiamosiose bylose ir civilinėse bylose reikės sumokėti 3 000 Eur. Ieškovė sumokėjo 1 000 Eur grynais pinigais ir 2 000 Eur pavedimu į atsakovo sąskaitą. Atsakovas nepateikė ieškovei pasirašyti kokios teisinių ar kitokių paslaugų sutarties. Pateikė tik 2024 m. liepos 29 d. elektroninę sąskaitą faktūrą.
1.2. Nors ieškovė sumokėjo atsakovui jo nurodytą sumą, bet iš esmės atsakovas jokių ieškovei reikalingų teisinių paslaugų nesuteikė. Ikiteisminiame tyrime paaiškėjo, kad atsakovas nėra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl neturi teisės dalyvauti ikiteisminiame tyrime, taip pat jis neturi teisės atstovauti jos teisme. Supratusi, kad atsakovas net negalės suteikti jai reikalingų teisinių paslaugų, ieškovė pareikalavo, kad atsakovas grąžintų jam sumokėtus pinigus, bet atsakovas atsisakė tą padaryti. Ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti ataskaitą, kokias paslaugas jis suteikė, bet atsakovas jos nepateikė.
1.3. 2024 m. spalio 21 d. ieškovės atstovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo atsakovo grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą 3 000 Eur sumą. Tą pačią dieną atsakovas atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu grąžinti sumokėtą kainą. Taip pat nurodė, kad dalyvavo tam tikruose ikiteisminio tyrimo oficialiuose veiksmuose, kurie užėmė 10 valandų. Ieškovei suteikė visą informaciją apie save, savo veiklos pobūdį, pateikė individualios veiklos pažymėjimą, niekada nesakė, kad yra advokatas arba advokato padėjėjas.
1.4. 2024 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku buvo paprašyta atsakovo ne vėliau, kaip iki 2024 m. spalio 28 d. pateikti išsamią atliktų darbų ataskaitą ir duomenis bei dokumentus, kuriuos atsakovas laiko „kliento paslaptimi“. Atsakovas 2024 m. spalio 26 d. elektroniniame laiške nurodė, kad ieškovei buvo suteikta 78 (79) valandų konsultacijų: 34 val. – kontaktinių konsultacijų, 44 val. – nekontaktinių konsultacijų ir 1 val. laukimo, kai nurodytu laiku klientės be jokio perspėjimo nebuvo konsultacijų vietoje. Teikiant paslaugas jo išlaidas sudarė beveik 500 Eur. Atsakovas nepateikė jokios išsamios ataskaitos, o tik nurodė paties sugalvotą valandų skaičių. Atsakovas pakartojo, kad ieškovė ir atsakovas neva susitarė tik dėl konsultacijų – tai buvo ieškovei absoliučiai siurpriziniai teiginiai, nes jai buvo reikalingas ne konsultantas, o atstovas ir gynėjas, kuris pilna apimti galėtų ją atstovauti ir ginti. Atsakovas atsisakė pateikti išsamias ataskaitas ir nurodė, kad ieškovės atstovui jis neprivalo tokių ataskaitų teikti ir tokios ataskaitos nebuvo pateiktos iki šiol. Atsakovo elektroniniai laiškai buvo emocijomis grįsti tekstai, stengiantis manipuliuoti aplinkybėmis, taip pat stengiantis įžeisti ir įbauginti pačią ieškovę, taip pat ir jos atstovą. Šie laiškai aiškiai atskleidė, kad atsakovas elgėsi itin nesąžiningai sutartinių santykių metu, nevykdė paslaugų teikėjo pareigų, privalomai nepateikė ataskaitų apie suteiktas paslaugas, elgėsi itin neskaidriai. O ieškovei pareikalavus grąžinti sumokėtus pinigus netgi ėmė įžeidinėti ir bauginti ieškovę, jos atstovą.
1.5. Ginčo šalių sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo laikytina ir vartojimo sutartimi. Atsakovas sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su ieškove, elgėsi itin nesąžiningai: nesudarė su ja, kaip vartotoja, aiškios, suprantamos ir skaidrios teisinių paslaugų sutarties, nepateikė jokios informacijos apie teisinių paslaugų įkainių skaičiavimą, ir netgi apkaltino ją, kad ji pati turėjo aiškintis, ką atsakovas turėjo omenyje. Be to, atsakovas nepateikė numatomų dirbti valandų siekdama suteikti tam tikrą paslaugą skaičių ar minimalaus jų skaičiaus prognozę ieškovei ir nepateikė bent apytikrio paslaugų biudžeto. Atsakovas taip pat nenurodė aplinkybių, kad jo turima informacija apie ginčo ir kitas aplinkybes sutarties sudarymo dieną trukdė jam bent preliminariai įvertinti suteiktinų paslaugų apimtį ir apie tai informuoti vartotoją, kad šis bent apytikriai galėtų įvertinti bendrą šių paslaugų kainą. Pažymi, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, kad teisinės paslaugos bus teikiamos skirtingose teisės srityse. Atsakovas nevykdė jam, kaip paslaugų teikėjui tenkančių paslaugų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.722 straipsnį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Nėra aišku, kokios atsakomybės (sutartinės, deliktinės) ir kokiu pagrindu siekia ieškovė reikšdama savo reikalavimą. Jis nuo (duomenys neskelbtini) m. teikia teisines paslaugas, atstovauja klientus (juridinius ir fizinius asmenis) teismuose, valstybės institucijoje ir organizacijose, darbo ginčus nagrinėjančiose institucijoje, vartotojų ginčus nagrinėjančiose institucijoje, ikiteisminio tyrimo institucijose ir kt. Taip pat teikia žodines ir rašytines konsultacijas teisės klausimais. Veiklą vykdo individualios veiklos vykdymo pažymos pagrindu. Jokių nusiskundimų jo darbu iš kitų klientų negavo.
2.2. 2024 m. liepos 18 d. su juo susiekė ieškovė dėl teisinės pagalbos, konsultacijos dėl neva iš jos atimto namo grąžinimo, o taip pat, kad jos sunūs jai „nuodija gyvenimą“ ir tyčia jai atjungė vandenį, kad ji negalėtų gyventi neva jai priklausančiame name. Jau paties pirmo telefoninio pokalbio su ieškove metu aiškiai pasakė, kad nėra advokatas ir kad jo paslaugos konsultacijos yra brangios – 150 Eur/val. Ieškovė nurodė jam turinti pinigų sumokėti už paslaugas.
2.3. Ieškovė nuolat kaltino teismus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei prokurorus, kad klastoja teismo sprendimus ir jai „duoda ne tuos sprendimus, kurie buvo priimti“. O po to, kai ieškovė jam pasakė, kad jos sūnus jau jį yra papirkęs arba dar papirks, jis pasiūlė ieškovei nutraukti konsultacijas, jai atsiprašius jis toliau teikė konsultacijas. Susisiekė su ieškovės sūnumi. Buvo nuvykęs pas ieškovę į namus. Ieškovei nurodė, kad jo kiekviena jau skirta valanda ir būsima darbo valanda kainuos po 150 Eur ir, kad jai siūlo 20 valandų žodinės pagalbos ir konsultacijų, kurios atitinkamai kainos 3 000 Eur (150 Eur x 20 val.). Ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko, pati pasiūlė tuoj pat sumokėti 1 000 Eur, o likusią sumą – banko pavedimu pagal jo išrašytą sąskaitą – faktūrą.
2.4. Ieškovę apmokė dirbti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) aplinkoje, vėliau atsakinėjo į jos klausimus, susijusius su EPP veikimu, sutvarkė vandens klausimą, ieškovės prašymu sutiko būti ieškovės kviestos liudytojos atstovu ikiteisminiame tyrime ir kt. Ieškovei suteikė ne dvidešimt (dėl kurių buvo susitarta ir kas yra įforminta ieškovės pasirašytoje ir apmokėtoje sąskaitoje), o 79 val. žodinių konsultacijų, t. y. 1) susipažinimas su ieškovės pateiktais dokumentais (7 dideli aplankalai, 7 vaizdo įrašai) – 18 val.; 2) ieškovės apmokymas dirbti EPP ir vėlesnės konsultacijos dėl darbo EPP – 10 val.; 3) konsultacijos dėl vandens tiekimo atstatymo – 12 val.; 4) konsultacijos dėl ieškovės anūkių DNR tyrimų – 3 val.; 5) konsultacijos dėl priimtų teismo sprendimų, uzufrukto reikšmės ir naudos paaiškinimas, ieškovės planuoto atsisakymo nuo uzufrukto teisinių pasekmių išaiškinimas – 15 val.; 6) ieškovės prašymu atstovavimas liudytojai ikiteisminiame tyrime – 12 val.; 7) konsultacijos dėl ikiteisminių tyrimų – 8 val.; 8) klientės (ieškovės) laukimas pastarajai išvažiavus į „fitnesą“ (pasak pačios ieškovės), tuo metu kai buvo sutarta dėl susitikimo su atsakovu – 1 val. Teisinės paslaugos (žodinės konsultacijos) ieškovei buvo suteiktos pilna apimtimi ir tinkamai, todėl 3 000 Eur honoraras yra uždirbtas teisėtai, sąžiningai ir pagrįstai, o ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir netenkintinas.
2.5. Mano, kad ieškovės šioje civilinėje byloje pateikta atstovavimo sutartis yra melaginga, pagal savo forma ir turinį neteisėta ir viešojo intereso apsaugos aspektu pripažintina akivaizdžiai klaidinantį vartotojus. Sutartyje nėra aiškiai išreikštas leidimas adv. padėjėjui atstovauti ieškovę pirmosios instancijos teisme, nėra nurodyta konkreti byla, nepateikta vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita. Todėl turi būti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad kreipėsi į teismą, nes mano, kad atsakovas ją apgavo. Atsakovą jai rekomendavo autoserviso darbuotojas. Atsakovas už 3 000 Eur jai žadėjo, kad jis ją atstovaus teisme, paruoš dokumentus ir atstovaus dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Atsakovas jai neparodė dokumentų, kad jis nėra advokatas. Su atsakovu rašytinės sutarties nebuvo sudariusi, tačiau atsakovas žadėjo ją paruošti. Jai atsakovas nesakė apie tai, kad jis prašo uždarbio 150 Eur už valandą. Atsakovui pervedė jo prašomą pinigų sumą. Už 3 000 Eur ji tikėjosi, kad atsakovas paruoš ieškinį, atnaujins ikiteisminį tyrimą ir praruoš kitus dokumentus. Su atsakovu buvo susitikusi 5 kartus. Pirmo susitikimo metu kalbėjo su atsakovu kokios pagalbos jai reikia, jam parodė dokumentus. Antrojo susitikimo metu atsakovas siūlė dėl gręžinio susitarti taikiai. Atsakovas buvo nuvykęs į policiją ir dalyvavo su jos liudytoja apklausoje. Kai su atsakovu susitiko trečią kartą ji paprašė jo grąžinti pinigus. Prašė atsakovo pateikti ataskaitą, ką šis yra padaręs. Su atsakovu bendravo apie 20 valandų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismo posėdžio palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad ieškovė su juo susisiekė telefonu dėl teisinių paslaugų ir jis ją informavo, kad jo paslaugos brangiai kainuoja, t. y. 150 Eur už valandą. Ieškovė sutiko su jo honoraru. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus ją apvogė. Ieškovė elektroniniu paštu atsiuntė jam dokumentus ir sūnaus telefono numerį ir jis su juo susisiekė dėl taikaus ginčo išsprendimo. Susisiekęs su sūnumi prisistatė kaip teisininkas. Išmokė ieškovę naudotis EPP sistema. Su ieškove buvo susitikęs ne 5 kartus, o 9 kartus ir bendravimo valandų buvo daugiau negu 20. Susitikimas vykdavo po 3-4 valandas, t. y. telefono skambučiai, susipažinimas su dokumentais, apmokymas EPP, teikė paslaugas liudytojai ikiteisminiame tyrime, pokalbiai su ieškovės sūnumi ir kt., iš viso suteikė ieškovei 79 valandas konsultacijų. Ieškovei išrašytoje sąskaitoje už teisines konsultacijas, taip pat buvo nurodyta, kad jis yra teisininkas, o ne advokatas. Ši išrašyta sąskaita faktūra buvo kaip sudaryto sandorio įrodymas. Rašytinės sutarties ieškovei sudaryti nežadėjo. Ne visada sudaro rašytinę sutartį su savo klientais. Prašo teismo nesivadovauti garso įrašais, kadangi jie yra padaryti neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl (ne)tinkamo atstovo
5. Atsakovas I. O. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl tinkamo ieškovės atstovavimo nagrinėjamoje byloje, argumentuodamas, kad byloje esanti (duomenys neskelbtini) Atstovavimo sutartis Nr. AS/2024-10-18 (toliau – Atstovavimo sutartis) yra melaginga, nors Atstovavimo sutartyje yra advokato K. O. parašas, tačiau nėra aiškiai išreikštas leidimas advokato padėjėjui M. R. atstovauti ieškovę pirmosios instancijos teisme; Atstovavimo sutartyje nėra nurodyta konkreti byla; nėra pateikta advokato padėjėjo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
6. Fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti, be kita ko, advokatai, advokatų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 69 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu buvo pateikta Atstovavimo sutartis, parengta ant advokatų kontoros O. ir partneriai sutarties formos, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. birželio 30 d. sprendimu. Šia Atstovavimo sutartimi buvo pavesta advokato padėjėjui M. R. atstovauti ieškovę, atliekant sutartyje nurodytus veiksmus, be kita ko, surašyti visus procesinius dokumentus (su teise juos pasirašyti) visiems Lietuvos Respublikos teismams bei juose atstovauti bei ginti. Atstovavimo sutartis pasirašyta advokato K. O., ieškovės ir advokato padėjėjo M. R..
9. Ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui Lietuvos advokatūros 2018 m. kovo 23 d. pažymą dėl vienerių metų ataskaitos patvirtinimo Nr. 310, kuria Lietuvos advokatūra pažymėjo, kad 2011 m. liepos 13 d. buvo patvirtinta advokato padėjėjo M. R. vienerių metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo ataskaita. Į bylą taip pat buvo pateiktas advokato K. O. 2025 m. vasario 6 d. pareiškimas, kuriuo advokatas pareiškė, kad sutinka, jog M. R. atstovautų ieškovę šioje civilinėje byloje. Toks sutikimas buvo duotas pasirašant Atstovavimo sutartį, o M. R. teisės nurodytos Atstovavimo sutartyje. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl advokato padėjėjo M. R. teisės atstovauti ieškovę šioje civilinėje byloje, todėl tokie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta ant galbūt pasenusios sutarties formos, nesudaro pagrindo Atstovavimo sutarties turinio vertinti kitaip.
Dėl ginčo esmės
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, rekomendavus pažįstamam asmeniui, kreipėsi į atsakovą dėl teisinių paslaugų suteikimo. Už teisines paslaugas ieškovė sumokėjo atsakovui 3 000 Eur. Šalys dėl teisinių paslaugų teikimo tarėsi žodžiu, rašytinė teisinių paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo buvo nutrauktas ieškovės iniciatyva.
11. Šalys nesutaria dėl kokių teisinių paslaugų pobūdžio ir už kokią sumą buvo sudarytas žodinis susitarimas. Pasak ieškovės, ji tikėjosi, kad už 3 000 Eur atsakovas paruoš ieškinį, atnaujins ikiteisminį tyrimą ir praruoš kitus dokumentus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas nėra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl neturi teisės dalyvauti ikiteisminiame tyrime, taip pat jis neturi teisės atstovauti jos teisme. Jai atsakovas nesakė apie tai, kad jis prašo uždarbio 150 Eur už valandą. Tačiau atsakovo teigimu, jis jau paties pirmo telefoninio pokalbio su ieškove metu aiškiai pasakė, kad nėra advokatas ir kad jo paslaugos konsultacijos yra brangios – 150 Eur/val. Vėliau atsakovas buvo nuvykęs pas ieškovę į namus. Ieškovei nurodė, kad jo kiekviena jau skirta valanda ir būsima darbo valanda kainuos po 150 Eur ir, kad jai siūlo 20 valandų žodinės pagalbos ir konsultacijų, kurios atitinkamai kainos 3 000 Eur (150 Eur x 20 val.). Ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko, pati pasiūlė tuoj pat sumokėti 1 000 Eur, o likusią sumą – banko pavedimu pagal jo išrašytą sąskaitą – faktūrą.
12. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.
13. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą).
14. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 067681, kurioje pažymėta, kad atsakovas teisinių paslaugų teikimo veiklą vykdo nuo 2011 m. birželio 7 d., bei paties atsakovo paaiškinimai atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas teikia teisines paslaugas savo profesijos tikslais, todėl pripažintinas verslininku CK 6.228¹ straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu ieškovė yra fizinis asmuo, kuris teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė savo asmeniniams poreikiams tenkinti (galbūt pažeistų teisių gynimui). Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad tarp šalių sudaryta žodinė teisinių paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis.
15. Nors teismas iš esmės sutinka su atsakovo nuomone, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis gali būti ir žodinė, tačiau pagal CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Todėl atsakovas, būdamas savo srities profesionalas ir atitinkamai verslininkas, nesudarydamas rašytinės teisinių paslaugų teikimo sutarties prisiėmė iš to išplaukiančią riziką, kad sudaryto susitarimo sąlygos, dėl kurių buvimo gali kilti abejonių, bus aiškinamos atsakovo klientės, t. y. ieškovės, naudai.
16. Byloje nesant jokių rašytinių ar kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas prieš sudarydamas su ieškove žodinę teisinių paslaugų teikimo sutartį ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad jis nėra advokatas ar advokato padėjėjas, kad jis negalės suteikti tokių teisinių paslaugų, kurias gali teikti išimtinai tik advokatas ar advokato padėjėjas, teismas laiko, kad ši paslaugų teikėjo (atsakovo) pareiga suteikti tinkamą informaciją apie teikiamų paslaugų apimtį nebuvo tinkamai įgyvendinta, todėl ieškovė galėjo klaidingai suprasti, kokios jai teisinės paslaugos už sutartą atlygį bus suteiktos ir kokie tų paslaugų įkainiai.
17. Teismo vertinimu, priešingos išvados neleidžia daryti ir atsakovo byloje akcentuota 2024 m. liepos 29 d. elektroninė sąskaita-faktūra. Pasak atsakovo, ši sąskaita-faktūra patvirtina, kad su ieškove buvo susitarta tik dėl konkrečios paslaugos – 20 valandų žodinių konsultacijų ir tai yra įrašyta į sąskaitą – faktūrą, kurią ieškovė priėmė ir pasirašė. Vis dėlto iš paties atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktos ieškovei suteiktų teisinių paslaugų išklotinės (kurių dalies suteikimo faktą patvirtino ir ieškovė teismo posėdžio metu) matyti, kad atsakovas iš tiesų teikė ne tik žodines konsultacijas (pvz., susipažinimas su ieškovės pateiktais dokumentais, ieškovės apmokymas dirbti su EPP, atstovavimas liudytojai ikiteisminiame tyrime). Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė veiksmus, kurių ėmėsi bandydamas išspręsti ieškovės vandentiekio tiekimo klausimą. Vadinasi, vien žodinių konsultacijų įvardinimas 2024 m. liepos 29 d. elektroninėje sąskaitoje-faktūroje, faktiškai atsakovui suteikiant ir kitokias paslaugas, nepatvirtina aplinkybės, kad šalys buvo susitarusios tik dėl žodinių konsultacijų teikimo.
18. Vis dėlto šalių paaiškinimai parengiamojo ir teismo posėdžių metu, į bylą pateikti garso įrašai patvirtina, kad atsakovas iš tiesų tam tikras paslaugas ieškovei suteikė.
19. Remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
20. Kaip minėta, šiuo atveju būtent ieškovė nutraukė tarp šalių buvusį susitarimą, todėl ji privalėjo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad su atsakovu buvo susitikusi 5 kartus, su juo bendravo apie 20 valandų, taip pat atsakovas buvo nuvykęs į policiją ir dalyvavo su jos liudytoja apklausoje.
21. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad jis apmokė ieškovę naudotis EPP sistema ir ieškovė iki 2024 m. liepos 18 d. nebuvo teikusi jokio procesinio dokumento per EPP. Ieškovė tokią aplinkybę byloje neigė, argumentuodama, kad ji EPP sistema mokėjo naudotis ir iki žodinės teisinių paslaugų teikimo sutarties su atsakovu sudarymo, taip pat yra teikusi per EPP sistemą procesinius dokumentus. Atsakovo parengiamojo posėdžio metu pateikto prašymo pagrindu teismas patikrino teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis kitose bylose, kuriose byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo ieškovė. Teismas nustatė, kad ieškovė kitose bylose iki 2024 m. liepos 18 d. pati procesinių dokumentų per EPP sistemą nėra teikusi – už ją tai padarydavo jos atstovai arba procesiniai dokumentai būdavo pateikiami atitinkamo teismo raštinei kitu būdu, teismo raštinėje užregistruojami ir darbuotojų skaitmenizuojami ir įkeliami į elektronines bylų medžiagas. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškovei faktiškai suteikė 30 valandų teisinių paslaugų (įskaitant apmokymą naudotis EPP sistema).
22. Atsakovas byloje teigė, kad ieškovei galėjo būti suteikta ir daugiau teisinių paslaugų, kurias nurodė savo atsiliepime į ieškinį. Teismas 2025 m. vasario 5 d. parengiamojo posėdžio metu suteikė galimybę atsakovui iki 2025 m. vasario 12 d. pateikti teismui atsakovo minimus vaizdo įrašus, kelionės dokumentus, prašymą dėl liudytojų apklausos. Tačiau atsakovas tokių duomenų neteikė nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau. Todėl teismas laiko, kad atsakovas neįrodė likusių teisinių paslaugų suteikimo ieškovei fakto (CPK 178 straipsnis).
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prieš sudarydamas žodinę teisinių paslaugų teikimo sutartį tinkamai neįgyvendino pareigos suteikti visą informaciją ieškovei apie teikiamų paslaugų apimtį (kad jis negalės suteikti tokių teisinių paslaugų, kurias gali teikti išimtinai tik advokatas ar advokato padėjėjas), kurios šiuo atveju tikėjosi ieškovė, vertina, kad atsakovui mokėtina suma, proporcinga suteiktoms paslaugoms, šiuo atveju turi būti apskaičiuota pagal 40 proc. dydžio įkainį, kokį buvo nurodęs atsakovas, t. y. 60 Eur už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (150 Eur x 0,4). Vadinasi, ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 1 800 Eur už atsakovo faktiškai suteiktas paslaugas (60 Eur x 30 val. byloje nustatytų faktiškai suteiktų teisinių paslaugų). Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).
24. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 1 200 Eur ieškovės permokėta suma (3 000 Eur – 1 800 Eur).
25. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
26. Kiti šalių argumentai (pvz., dėl ataskaitos nepateikimo, ieškovės asmeninių savybių vertinimo ir kt.) neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
27. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 700 Eur sumą iš atsakovo, tačiau teismas tenkinina ieškovės reikalavimą iš dalies, priteisiant 1 200 Eur sumą. Vadinasi, ieškovės ieškinys tenkintinas 44,44 proc.
29. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai (2024 m. gruodžio 12 d. ir 2025 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitai bendrai 1 000 Eur sumai). Ieškovės ieškinį tenkinus 44,44 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 471,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 061 Eur x 44,44 proc.).
30. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai pastarojo patirtas 3 600 Eur būtinąsias ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. prašymui ir atsiliepimui į ieškinį parašyti atsakovas skyrė 24 valandas. Vertinant pinigais tai sudaro 3 600 Eur. Ir tai ženkliai mažiau, negu būtų įvertintas toks atsiliepimas, jeigu jį rašytų advokatas. Teismas tokį atsakovo prašymą atmeta.
31. Pagal 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1– 7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).
33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją) nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 ir kt.).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas teisininku, pats parengė savo atsiliepimą į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdyje be atstovo. Atsakovas pateikė skaičiavimus, kiek galbūt būtų gavęs pajamų, jei jo atliktas darbas būtų atlygintinis. Vis dėlto atsakovas tiek rengdamas procesinius dokumentus, tiek dalyvaudamas posėdžiuose jokių realių išlaidų nepatyrė ir nepateikė tai galinčių pagrįsti įrodymų. Todėl atsakovo apskaičiuota suma, kiek jis vertina savo įdėtą darbą ir sugaištą laiką šioje byloje, nepatenka į CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto apimtį ir negali būti priteisiama bylinėjimosi išlaidų forma iš ieškovės. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės M. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. O. (I. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) permokėtą sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 471,51 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.