Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys G. K., daugiabučių namų savininkų bendrija „Goda“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

6. 2021 m. liepos 20 d. teisme gautas suinteresuoto asmens DNSB „Goda“ prašymas sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4570-676/2021 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

16. Nors apeliantė argumentuoja, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, t. y. nutartis yra be motyvų, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo motyvacija nėra labai išsami ir detaliai neaptartas kiekvienas jos argumentas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo nutartis yra neteisėta, iš viso be motyvų ir dėl to ją reikėtų naikinti vien formaliu pagrindu, nes klausimas iš esmės išnagrinėtas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o jos motyvavimo trūkumai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymas sprendime savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną suinteresuoto asmens išsakytą teiginį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Aplinkybė, kad skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis visiškai nemotyvuotas.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sustabdė civilinę bylą.

20. Bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 16²³ straipsnis).

21. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiškia, kad nustačius CPK 163 straipsnyje įtvirtintus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

22. Nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą ir jo pagrindu 2020 m. sausio 3 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-200103-00001 iki 2020 m. liepos 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Statybos inspekcija 2020 m. liepos 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1371, kuriame nurodė, jog patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad projektas savavališkos statybos padarinių šalinimui neparengtas ir statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Šio akto pagrindu 2020 m. liepos 20 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-200720-00071, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, savavališkos statybos, užfiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191220-00053, padariniai yra nepašalinti. Antstolė A. R. Ž. privalomąjį nurodymą vykdo priverstinai vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00513 ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-20-75-925 įpareigojo DNSB „Goda“ ir jos pirmininkę G. K. per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, išaiškino pasekmes už antstolio reikalavimų nevykdymą, taip pat surašė aktą apie sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą. Antstolei suinteresuoti asmenys DNSB „Goda“ ir jos pirmininkė rašytinių įrodymų, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, nepateikė, todėl antstolė 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo vykdymo procese.

23. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4570-676/2021 nagrinėjamas ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ieškinys atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu.

24. Akivaizdu, kad civilinės bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu, nes tik įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto teisėtumą, bus galima spręsti, ar pagrįstai antstolė prašo skirti baudą už šio savavališkos statybos akto pagrindu duoto 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200103-00001 nevykdymą. Tai reiškia, kad jeigu teismas civilinėje byloje Nr. e2-4570-676/2021 konstatuos, jog 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos aktas neteisėtas, iš esmės teisinės galios neteks ir jo pagrindu duotas 2020 m. sausio 3 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-200103-00001 ir nebeliks teisinio pagrindo svarstyti baudos skyrimo už privalomojo nurodymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors civilinėje byloje Nr. e2-4570-676/2021 ieškiniu neprašoma įvertinti privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau ieškovė turi teisę keisti ieškinio pagrindą, dalyką, formuluoti naujus reikalavimus ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimą.

25. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo Inspekcija, teigdama, jog nagrinėjant baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį klausimą svarbu tik nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo ar neįvykdymo faktą, siekia formalaus civilinės bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimo, tačiau tai nėra suderinama nei su teisingumo samprata ir teismo vykdomu teisingumu, nei su pačiai institucijai taikomu gero administravimo principu. Pati Inspekcija argumentuoja proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais, tačiau pažymėtina, jog kilus ginčui dėl administracinio akto, už kurio nevykdymą siekiama taikyti sankcijas, teisėtumo, visų pirma turi būti nagrinėjamas akto teisėtumo, o ne sankcijų už jo nevykdymą taikymo klausimas. Priešingu atveju, konstatavus akto neteisėtumą, už kurio nevykdymą būtų paskirta ir priverstinai išieškoma bauda, kiltų dar vienas teisminis procesas dėl žalos, nuostolių ir pan., atlyginimo, o tai nėra suderinama su proceso ekonomiškumo, greitumo principais ir nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kuri civilinė byla yra pradėta anksčiau.

26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai sustabdė civilinę bylą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarties dalį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.