Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys G. K., daugiabučių namų savininkų bendrija „Goda“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pateisinti buvusios DNSB „Goda“ pirmininkės G. K. elgesį dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nutartyje pažymėta, jog nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. G. K. nebeina DNSB „Goda“ pirmininko pareigų, tačiau taip pat mano, kad yra pastebėtina, jog tai nereiškia, kad, būdama bendrijos vadove, kurios vadovavimo metu buvo surašytas savavališkos statybos aktas (2019 m. gruodžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (2020 m. sausio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nesiimdama aktyvių veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti, galėtų išvengti privalomojo nurodymo nevykdymo teisinių pasekmių, numatytų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio nuostatose.

6.2. Nurodė, kad teismo nutartyje konstatuota, jog privalomasis nurodymas yra asmeninio pobūdžio ir jį gali įvykdyti tik pati skolininkė, tai pat pažymėjo, jog yra nustatyta, kad inspekcijos privalomasis nurodymas neįvykdytas ir dėl to ginčo byloje nėra, be to, minėtas faktas įtvirtintas antstolės 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino antstolės pareiškimą ir vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskyrė baudą buvusiai pirmininkei.

6.3. Nurodė, kad G. K. bandė tvarkyti dokumentaciją savavališkos statybos padariniams įteisinti, tačiau tai darė atmestinai ir neatsakingai ir net tuomet, kai privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti, netaisė nurodytų pažeidimų pagal teisės aktų reikalavimus ir nesistengė, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti kuo operatyviau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas skirti suinteresuotajam asmeniui baudą už privalomojo reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. DNSB „Goda“ juridinių asmenų registro išrašą bei elektroninio laiško Klaipėdos apylinkės teismui, kuriuo informavo teismą, jog apeliantė yra netinkama bylos šalis, kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, bylos šalys turėjo galimybę dėl minėtų įrodymų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau šių įrodymų priėjimui prie bylos neprieštaravo, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, minėti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

12. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00513 dėl Statybos inspekcijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ypatingųjų statinių kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio šiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę – priverstinio vykdymo. Siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2020 m. sausio 29 d. DNSB „Goda“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. sausio 31 d. prašymą atmetė nurodydama dvi pastabas: 1) neįvykdytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimas ir nepateikti privalomi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytiniai sutikimai ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas; 2) DNSB „Goda“ su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepridėjo 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 10 d. Statybos inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1371. Nurodė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad projektas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neparengtas, o statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Šio akto pagrindu 2020 m. liepos 20 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, o savavališkos statybos, užfiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), padariniai yra nepašalinti.

14. Taip pat nustatyta, kad Statybos inspekcija kreipėsi su prašymu į antstolę A. R. Ž. dėl privalomojo nurodymo vykdymo priverstinai. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus“, kuriuo DNSB „Goda“ ir jos pirmininkę G. K. įpareigojo per 10 d. nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, išaiškino pasekmes už antstolio reikalavimų nevykdymą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo, nes DNSB „Goda“ pirmininkė G. K. nėra įvykdžiusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų.

15. Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, jog skundžiama nutartimi jai buvo nepagrįstai paskirta bauda, kadangi suinteresuotas asmuo G. K. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. nėra bendrijos pirmininkė, todėl ji negalėjo būti šalimi byloje. Teigia, jog apie tai teismas buvo informuotas elektroniniu laišku prieš teismo posėdį. Jokių kitų nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų apeliantė nenurodė.

16. Vertinant tai, ar suinteresuotas asmuo G. K. galėjo būti bylos šalimi, akcentuotina, jog pažeidimas (savavališka statyba) padarytas tuomet, kai DNSB „Goda“ pirmininko pareigas ėjo G. K., ji šias pareigas ėjo iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. sausio 3 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytas įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. liepos 3 d., o tai reiškia, jog tiek minėto privalomojo nurodymo surašymo metu, tiek jo įvykdymo termino pasibaigimo metu apeliantė ėjo DNSB „Goda“ pirmininko pareigas. Pažymėtina, jog įmonės (bendrijos) vadovas atsako už įmonės (bendrijos) kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė (bendrija) veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonė (bendrija) savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės (bendrijos) veiklos sritims – įmonės (bendrijos) veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės (bendrijos) vadovas. Pagal bendrą taisyklę įmonės (bendrijos) administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir suinteresuotam asmeniui DNSB „Goda“ buvusiai pirmininkei G. K. (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnis).

17. Kaip teisingai atsiliepimu į atskirąjį skundą pažymėjo suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įstaigos (bendrijos) vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus (atleidus) iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos (bendrijos) vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui, ir būti padaręs viską, kas nuo jo priklauso, kad toks sprendimas nebūtų priimtas.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantė tiek ginčo privalomojo nurodymo surašymo metu, tiek minėto privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo metu, tiek ir daugiau nei metus laiko po termino pasibaigimo ėjo DNSB „Goda“ pirmininko pareigas, todėl būtent apeliantė buvo atsakinga už privalomojo nurodymo vykdymą, o šios savo pareigos neįvykdžiusi, privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodomas argumentas, jog suinteresuotas asmuo G. K. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. nėra bendrijos pirmininkė, todėl ji negalėjo būti šalimi byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Nors kitų argumentų dėl skundžiamos nutarties apeliantė nenurodė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos rūšį, t. y. jog byla nagrinėjama ypatingąja teisena, išanalizavo bei įvertino ir kitus skundžiamos nutarties motyvus.

20. Nors byloje yra duomenų, jog apeliantė, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. sausio 31 d. prašymą atmetė, taip pat 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į inspekciją su skundu dėl atmesto projekto ir prašė išaiškinti, kaip toliau jai reikėtų elgtis, kokius reikalavimus projektui kelia Inspekcija, tačiau, Inspekcijai 2020 m. gegužės 11 d. raštu atsakius į paklausimą, jame buvo pateikta informacija ir išdėstytos teisės aktų nuostatos dėl savavališkai atliktų paprastojo remonto darbų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir jų padarinių šalinimo. Tai reiškia, jog apeliantei buvo žinoma, kokių veiksmų būtina imtis siekiant nutraukti pažeidimą, tačiau apeliantė jokių objektyvių veiksmų siekdama įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus įpareigojimus nesiėmė iki pat jos kaip DNSB „Goda“ pirmininkės įgaliojimų pasibaigimo 2021 m. rugsėjo 16 d.

21. Be to nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4570-676/2021 pagal ieškovės DNSB „Goda“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl ginčo savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu. Minėtoje byloje suinteresuotas asmuo DNSB „Goda“ prašė pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. surašytą savavališkos statybos aktą negaliojančiu, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-204-676/2022 ieškovės DNSB „Goda“ ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu paliktas nenagrinėtas, kadangi į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovė, kuriai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių ieškovė nenurodė, taip pat neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 2 d.

22. Šios nutarties 18 ir 19 punkte nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nors formaliai apeliantė bandė tvarkyti dokumentaciją savavališkos statybos padariniams įteisinti, tačiau tai darė atmestinai ir neatsakingai, o tokie jos veiksmai laikyti formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo pateisinti apeliantės elgesį dėl privalomojo nurodymo vykdymo.

23. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.