- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1598-1090/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14322-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Atsakovas
- E. R.
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis
- Kategorijos
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Liksta“ atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei E. R., prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 23 800,59 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pirminiame ir patikslintame ieškinyje, taip pat papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadove nuo 1997 m. balandžio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė E. R., taip pat ji nuo 2002 m. liepos 16 d. yra vienintelė įmonės akcininkė, bankroto bylą. Teigia, jog susipažinus su UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentais nustatyta, kad bendrovė 2020 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki, nes jos turimi įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršijo turimo turto vertę, nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-225 023,00 Eur) ir įmonė patyrė didelių nuostolių (-292 179,00 Eur), tačiau nepaisant to atsakovė nenutraukė įmonės veiklos, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, didino bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Nuo 2020 m. sausio 1 d., kuomet bendrovė tapo nemokia, iki 2022 m. gruodžio 30 d., kuomet įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado/padidėjo 23 800,59 Eur suma, o būtent: skola UAB „Digital tax free“ padidėjo 242,22 Eur, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai AGATA – 462,80 Eur, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SoDra) – 2 706,93 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 12 826,20 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ – 61,63 Eur ir VšĮ Vilniaus universitetui – 7 500,81 Eur. Taigi, bendrovės vadovei nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: atsakovė turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (el. b. apyrašas, b. l. 1–4, 128–129).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį ir papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pasak atsakovės, menamas bendrovės nemokumo momentas nenustatytas, ieškovė neišanalizavo bendrovės veiklos ir jos specifikos, neatsižvelgė į 2020 metų neprognozuojamą COVID-19 pandemijos laikotarpį ir jos pasekmes, kurių nebuvo įmanoma numatyti ir išvengti ar elgiantis itin atsakingai eliminuoti pasekmes. Pažymi, jog bendrovė sėkmingai veikė 20 metų, prekiavo gaminiais iš gintaro, kurios pagrindiniai pirkėjai buvo turistai iš užsienio ir Lietuvos gyventojai, todėl COVID-19 pandemijos laikotarpis keletą metų beveik visiškai sustabdė pirkėjų srautus ir sunaikino produkcijos tiekimo grandines, dėl ko 2020 metais bendrovė pirmą kartą per visą veiklos laikotarpį susidūrė su neprognozuojamais finansiniais ir verslo organizavimo sunkumais. Atsakovės teigimu, ieškovė suabsoliutino formalų 2020 metų balanso testą, todėl nukrypo nuo teismų turto ir skolų santykio vertinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, nes bendrovė vykdė įstatuose apibrėžtą veiklą – prekiavo gintaro gaminiais, nėra jokių duomenų, kad bendrovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų, o pagrindinės skolos susikaupė 2019–2021 metais COVID-19 pandemijos metu. Bendrovės vykdoma veikla nereikalauja didesnės vertės turto, kurio dydis sulyginamas su skolomis formaliai nustatant nemokumo būseną, todėl negalima matematiškai formaliai taikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies. Be to, COVID-19 pandemijos laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas moratoriumas bankroto bylų inicijavimui, o įmonių, kurios nukentėjo nuo pandemijos, vadovams pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sustabdyta, t. y. nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo pagal 2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2861 Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos įmonių sąrašą, bendrovei buvo išmokėta subsidija. Atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad krizė truks neilgai ir pirkėjai po kelių mėnesių sugrįš, bet taip neįvyko. Atsakovės vertinimu, jos, kaip vadovės veikimas (neveikimas) negali būti įvertintas kaip kreditoriams žalą sukėlęs veiksnys, atsakovė elgėsi rūpestingai ir atsakingai, verslą buvo siekiama išsaugoti ir atgaivinti bei suvaldyti bendrovės finansinę situaciją, dėl ko atsakovė, sumažėjus pirkėjų (užsienio turistų) srautui, nedelsiant, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, buvo vykdomi prekių grąžinimai tiekėjams, tokiu būdu buvo operatyviai ir maksimaliai sumažintos skolos tiekėjams (kreditoriams), taip pat atsakovė kreipėsi į VMI ir SoDrą dėl skolų išmokėjimo dalimis pagal patvirtintą grafiką, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinami, o atsakovės veiksmai neatnešė siekto rezultato. Taigi, veikimo nesėkmė yra verslo rizikos rezultatas, kuri nėra susijusi su neapdairiu ar neatsakingu atsakovės elgesiu, todėl vadovo atsakomybės klausimas yra atmestinas. Prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti (el. b. apyrašas, b. l. 71–75, 147–148, 162).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Nerijus Jurčiukonis palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. Tokiose bylose svarbu nustatyti momentą, kada įmonės vadovei atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o šiuo atveju 2020 m. pradžioje bendrovė jau buvo nemoki, nes tada įmonės įsipareigojimai dvigubai viršijo įmonės turto vertę. Be to, kadangi bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, atsakovė privalėjo inicijuoti akcininkų susirinkimą ir priimti tam tikrus sprendimus, tačiau viso to nebuvo padaryta, ko pasekoje didėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Byloje pateikti skaičiavimai, kaip pasikeitė skolos kiekvienam kreditoriui beveik trejų metų laikotarpiu, ir ta suma laikytina atsakovės padaryta žala. Atsakovė šių skaičiavimų neginčija. Teigė, jog nemokumo procesas inicijuojamas iki kreipimosi į teismą, turi būti atliekami tam tikri įstatyme numatyti veiksmai, tačiau atsakovė jokių procedūrų neatliko. Dėl 2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2861 Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo, kuriuo ginasi atsakovė, ieškovės atstovas laikosi pozicijos, jog pagal įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas taikomas po to, kai buvo paskelbtas karantinas, o šiuo atveju įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais dar iki karantino. Kita vertus, įstatymo 2 straipsnis taikomas tik inicijavus nemokumo procesą, t. y. tik vienam etapui, tačiau to, kaip minėta, nebuvo padaryta. Taigi, šis įstatymas nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomas. Pažymėjo, jog visi įsiskolinimų padidėjimai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės neveikimu, kadangi jei ji būtų laiku pasikreipusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų palūkanų skaičiavimas būtų sustabdytas, nebūtų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Įmonė jau iki 2020 m. patirdavo nuostolius, o tai, kad atsakovė teikė prašymus SoDrai, VMI, grąžino dalį prekių ir t. t. neeliminuoja jos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje atsakovė E. R. nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog įmonė buvo visiškai priklausoma nuo turistų iš užsienio, dėl ko žiemą visada įmonės veikla beveik nevykdavo – buvo nuostolinga. Atsakovė 2019 metų vasarą–rudenį pamatė, kad turistų-klientų srautai labai sumažėjo, tada ėmėsi veiksmų – grąžino neparduotas prekes tiekėjams, kreipėsi į SoDrą ir VMI su prašymais išdėstyti skolas, iš tos dienos perspektyvos tikėjosi išsaugoti įmonę, kuri veikė 20 metų, o po 2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2861 Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo priėmimo atsakovė manė, jog neturi pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Teigė, jog visuomet taip būna, kad įmonė žiemą prasiskolina, o vasarą išsilygina, ne viena krizė yra buvusi. Pasak atsakovės, ji kreditorius žodžiu informavo, kad įmonė nemoki, atidavė prekes, nutraukė nuomos sutartis, tuo laikotarpiu darbuotojai buvo prastovose. Patvirtino, jog nemokumo proceso neinicijavo, kadangi vis tiek nebūtų galėjusi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Negali pasakyti, kokio dydžio buvo įmonės apyvarta ir pelnas ankstesniais metais, tačiau tikėjosi, kad per porą metų pavyks grąžinti skolas, nepamena, kada paskutinį kartą mokėjo pelno mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu reiškia reikalavimą dėl civilinės teisinės atsakomybės taikymo atsakovės, kaip įmonės vadovės, atžvilgiu už JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bankroto procesą juridiniam asmeniui esant nemokiam nevykdymą bei prašo priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą.
7. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įrodinėja aplinkybę, jog ieškovė, kuriai nuo 2002 m. liepos 16 d. vadovavo atsakovė, tapo nemokia jau 2020 m. sausio 1 d., todėl, anot ieškovės atstovo, atsakovė jau 2020 m. sausio mėnesį privalėjo inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą. Ieškovės teigimu, atsakovei laiku neinicijavus įmonės nemokumo proceso, kreditoriai patyrė žalą, kuri pasireiškia įmonės skolų padidėjimu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-408-643/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. eB2-2707-643/2022) dėl bankroto bylos supaprastinta tvarka UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, atsakovės vadovaujamos įmonės skolos minėtu laikotarpiu padidėjo 23 800,59 Eur suma, ieškovė šią sumą laiko įmonei padaryta žala, todėl ieškovė JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.
8. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), nagrinėjamu atveju šalių santykiams taikytinas nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ.
9. Remiantis JANĮ 13 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo proceso neįvykdymą. Tokia vadovo pareiga nustatyta JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, kai juridinis asmuo tampa nemokus. Taigi, vertinant, ar atsakovė pažeidė pareigą laiku inicijuoti įmonės nemokumo procesą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo apibrėžtas juridinio asmens nemokumas bei bendrovės vadovo pareiga, kai juridinis asmuo tampa nemokus.
10. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, bet ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-260-912/2024). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-408-643/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. eB2-2707-643/2022), kuri įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 30 d., buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla supaprastinta tvarka. Teismas UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą konstatavo įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) balanse nurodyti įsipareigojimai (289 437,00 Eur) viršijo įmonės turimo turto vertę (22 786,00 Eur). Be to, pažymėjo ir tai, kad 2021 metais UAB (duomenys neskelbtini) visą turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, kuris pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).
12. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu, pateiktu 2024 m. gegužės 9 d., pateikė į bylą finansinės atskaitomybės dokumentus (sutrumpintą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (dokumento Nr. DOK-73385, priedas Nr. 1). Minėtuose dokumentuose atsispindi ir UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai rodikliai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš minėtų dokumentų matyti, kad 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) turtą sudarė 4 900,00 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 107 799,00 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurio 93 850 Eur vertės turtą sudarė įmonės atsargos, t. y. įmonės iš trečiųjų asmenų įsigytos prekės, kito trumpalaikio turto vertė sudarė 13 949,00 Eur, kuris kaip minėta pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui. Viso 2019 m. pabaigoje įmonės turto vertė sudarė 133 564,00 Eur, o nuosavo kapitalo vertė sudarė -225 023,00 Eur. Pažymėtina, kad iš įmonės balanso už 2020 m. matyti, kad įmonė realiai egzistuojančio likvidaus turto, išskyrus atsargas (iš trečiųjų asmenų įgytas prekes, už kurias dar nebuvo atsiskaityta), 2019 m. iš esmės neturėjo. Tuo tarpu įmonės per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2019 m. sudarė 358 587,00 Eur sumą, kuri UAB (duomenys neskelbtini) turimo turto vertę viršijo beveik tris kartus. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuotolių) ataskaitos už 2020 m. matyti, kad įmonės pajamos 2019 m. siekė 343 015,00 Eur, tuo tarpu įmonės veiklos sąnaudos 2019 m. viso sudarė 635 194,00 Eur, todėl bendra nuostolių suma 2019 m. sudarė 292 179,00 Eur.
13. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas pripažinti faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Aplinkybę, jog ieškovė jau 2020 m. sausio pradžioje nebuvo pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams netiesiogiai patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-68-258/2020 priteisė VšĮ „Vilniaus universitetas“ naudai iš ieškovės 95 572,31 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nors įmonė 2019 m. patyrė 292 179,00 Eur dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jau 2020 m. sausio 1 d. atsakovė turėjo suvokti (negalėjo nesuvokti), kad įmonė yra nemoki, todėl atsakovė jau tada turėjo pareigą inicijuoti įmonės nemokumo procesą.
14. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, tikėjosi atstatyti įmonės veiklą, t. y. atsiskaityti su kreditoriais ir sumažinti įmonės nuostolius, įvertinus šio sprendimo 12 punkte aptartus įmonės 2019 m. finansinius rodiklius, laikytina nepagrįsta jokiais byloje objektyviais įrodymais (duomenimis). Atsakovės teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės, jog UAB (duomenys neskelbtini) jau anksčiau buvo susidūrusi su panašaus pobūdžio laikinais finansiniais sunkumais ir yra šiuos sunkumus įveikusi, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu atsakovės teismo posėdyje išsakytos prielaidos, jog atsakovė tikėjosi, kad įmonė po 2–3 metų įveiks ir šiuos laikinus finansinius sunkumus bei vėl pradės veikti pelningai prieštarauja byloje esantiems įrodymams apie įmonės faktinę finansinę padėtį tiek 2019 m., tiek 2020 m., tiek ir 2021 m. Vien įvertinus santykį tarp įmonės pardavimo pajamų ir veiklos sąnaudų matyti, jog įmonė realiai neturėjo galimybių padengti savo nuostolių ir atsiskaityti su kreditoriais per 2–3 metus, tam tiesiog nebuvo realių finansinių-ekonominių prielaidų, be kita ko, įvertinus ir tai, jog 2020 m. pradžioje visas pasaulis susidūrė su COVID-19 viruso pandemija, dėl ko buvo ribojama verslo veikla. Kita vertus, neaišku kokiu būdu atsakovė tikėjosi įveikti įmonės finansinius sunkumus, kai pati atsakovė ieškovės vardu 2019 m. rugsėjo 9 d. inicijavo nekilnojamųjų patalpų, kurioje atsakovė vykdė savo veiklą, nuomos sutarties su VšĮ „Vilniaus universitetas“ nutraukimą (2024 m. gegužės 27 d. dokumentas Nr. DOK-82879, priedas Nr. 1). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip ir neatskleidė teismui 2020 m. pradžioje turėto tikėtino plano dėl įmonės veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Ta aplinkybė, jog atsakovė tikėjosi, kad įmonės finansinė situacija pasitaisys, kaip tai būdavo anksčiau, kai Lietuvoje baigs galioti karantinas ir turistai vėl pradės plūsti į Lietuvą ir vėl pradės pirkti iš UAB (duomenys neskelbtini) turistams pritaikytas prekes, nelaikytina atsakovės pareigos inicijuoti įmonės nemokumo procesą nevykdymą pateisinančia priežastimi.
15. Vadovaujantis JANĮ 5 straipsnio 1 punktu, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Remiantis JANĮ 8 straipsnio („Nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo“) 1 dalimi, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pareigos inicijuoti jos vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procesą nevykdymą pateisina Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu juridinių asmenų bankroto bylų moratoriumu (sustabdymu), kuris, anot atsakovės, draudė jai kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
17. Nustatyta, kad Įstatymas buvo priimtas 2020 m. balandžio 21 d. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi ekonominę situaciją, rinkos balanso atsikūrimą ir jo trukmę, taip pat šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui, turi teisę pratęsti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytus terminus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
18. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas termino skaičiavimo sustabdymas karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo galiojo tik juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka atžvilgiu. Tai reiškia, jog nepaisant to, kad Įstatymas numatė juridinio asmens pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo termino skaičiavimo sustabdymą, toks termino skaičiavimo sustabdymas nedarė įtakos juridinio asmens vadovo pareigai, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, t. y. atlikti JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame teismo sprendime jau yra konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemokia dar 2020 m. sausio pradžioje, tuo tarpu Įstatymas, kuriuo buvo nustatytas termino juridinio asmens vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo skaičiavimo sustabdymas, buvo priimtas 2020 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po to kai įmonė faktiškai tapo nemokia.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės teiginiai, jog Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas draudė jai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, pripažintini kaip teisiškai nepagrįsti.
20. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl įmonės vadovo kaltės formos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 8 straipsnio 4 dalį, kurią iš esmės pakeitė JANĮ 13 straipsnio 1 dalis, nurodė, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau, priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas kreditorių interesams, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria, apsaugoti. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; kt.). Taigi, įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (šiuo metu JANĮ 13 straipsnio 1 dalis) yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą; šiuo metu JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Ši kaltės forma pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, kai sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo dėl įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies/JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nevykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
22. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą (nemokumo procesą) pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą (nemokumo procesą) išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai); pareiga inicijuoti bankroto bylą (nemokumo procesą), esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ (JANĮ) apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
23. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2020 m. sausio 1 d. buvo faktiškai nemoki. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog atsakovei tuo metu buvo žinoma apie įmonės nemokumą ir (ar) įmonės negalėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji nors ir žinojo, jog įmonė faktiškai yra nemoki, tačiau neinicijavo įmonės nemokumo proceso, kadangi tikėjosi atkurti įmonės veiklą. Toks atsakovės elgesys neatitinka atsakovės, kaip įmonės vadovės, rūpestingumo standarto, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės kaltė dėl JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą neįvykdymo yra įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ir už pavėluotą nemokumo proceso inicijavimą, atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs bendrovės skolų dydis, kurio bendrovė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių bendrovės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš bendrovės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
25. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos (arba inicijuoti nemokumo procesą) iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
26. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-408-643/2024 (ankstesni civilinės bylos Nr. eB2-970-643/2023 ir Nr. eB2-2707-643/2022) buvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma sudarė 154 384,86 Eur (2023 m. rugsėjo 29 d. dokumentas Nr. CBP-14300, priedas Nr. 3). Iš prie ieškinio pridėtų priedų (2023 m. rugsėjo 29 d. dokumentas Nr. CBP-14300) ir ieškinio dalyko patikslinimo (2024 m. gegužės 9 d. dokumentas Nr. DOK-73385) pridėtų priedų, taip pat ieškinio dalyko patikslinime nurodytų skaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai įmonės kreditoriams padidėjo 23 800,59 Eur suma.
27. Atsižvelgdama į išdėstytą, teismas pripažįsta UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų padidėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. 23 800,59 Eur suma atsakovės padaryta žala dėl JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos pažeidimo, kurios atsiradimą su atsakovės neteisėtu neveikimu sieja teisinis priežastinis ryšys.
28. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Dėl to ieškovės reikalavimai atsakovei tenkintini visa apimtimi, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 23 800,59 Eur žalos atlyginimą.
29. Kiti atsakovės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29–30).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
30. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (23 800,59 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
34. Bylos duomenimis, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 350,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (2024 m. gegužės 9 d. dokumento Nr. DOK-73385 3–4 priedai). Atsakovė įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 350,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 536,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
37. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 40,65 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, minėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
38. Viso valstybės naudai priteisiama iš atsakovės 576,65 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 23 800,59 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 59 ct) žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 800,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 350,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 576,65 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 65 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.