Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2015 m. vasario 2 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 5 mėn., bausmę atliko 2015 m. birželio 26 d.;

2016 m. balandžio 19 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., bausmę atliko 2016 m. spalio 21 d.;

2017 m. balandžio 3 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atliko 2017 m. rugpjūčio 4 d.;

2018 m. balandžio 11 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 m. 2018 m. spalio 24 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu; bausmę atliko 2019 m. sausio 18 d.;

2021 m. liepos 13 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., bausmę atliko 2022 m. vasario 7 d.;

2022 m. gegužės 30 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, bausmę atliko 2022 m. gruodžio 7 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2023 m. sausio 6 d. apie 15.03 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2023 m. sausio 6 d. 15.26 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,45 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis V. V. teisimajame posėdyje kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad vairavo sugyventinės J. B. automobilį, su ja kartu gyvena jau metus laiko. 2023 m. sausio 6 d. į HBH barą Kretingoje važiavo su broliu M. V., draugais T. ir P., sugyventine J.. Nuvyko ryte, koks buvo laikas, nepamena. Prabuvo ten iki pietų, gal iki 14 val., vartojo alkoholį. Išgėrė du litrinius bokalus tamsaus alaus. Atvažiuojant į barą, vairavo brolis M. V.. Draugei bare pasidarė bloga ir visi važiavo namo. Kai ruošėsi važiuoti iš HBH, jis sėdo vairuoti, nebuvo jokio pokalbio, kas vairuos. Draugė turėjo automobilio raktelius, ji juos jam ir perdavė. J. B. leido jam vairuoti. Juos sustabdė policija. Vairavo neblaivus, tai yra daręs ir anksčiau. Su nustatytu girtumu sutinka. Vairuotojo pažymėjimo neturi gal 3 metus. Savo elgesį vertina blogai, gailisi.

Liudytoja J. B. (automobilio savininkė) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo smarkiai neblaivi ir nieko pasakyti negali. Neblaivi buvo jau važiuojant į HBH. Nuvažiuojant į HBH, automobilį vairavo V. brolis. Būnant bare, ji nuėjo į automobilį miegoti ir atsibudo, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Automobilio rakteliai buvo pas V. brolį, o vėliau pas ją. Kaip už vairo sėdo V., nematė. Atvažiuojant, blaivus buvo tik V. brolis, o visi kiti buvo jau gėrę ryte. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kito ji nebenusipirks. Vairuodamas M. V. alkoholio nebuvo gėręs. Jis vienintelis turėjo teises. Po to HBH bare gėrė ir M.. Kodėl policijoje sakė kitaip, negali pasakyti, labai jaudinosi. Ji neleido V. vairuoti jos automobilio, nes miegojo. Ji buvo nubausta administracine tvarka už tai, kad leido vairuoti automobilį neblaiviam V. V., baudą sumokėjo. Kai tik atvažiavo į HBH galvojo kaip grįš, manė, kad grįš su taksi, automobilį paliks, bet po to jau apie tai nebegalvojo.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausio 6 d. jo brolis V. vairavo automobilį neblaivus. Tą dieną jis vairavo automobilį iš Plungės į Kretingos HBH. Kartu važiavo brolis, J. ir rodos dar buvo žmonių. Nuvažiavus, jokių minčių, kas grįžtant vairuos automobilį, nebuvo. Jis vairavo J. automobilį blaivas. Atvažiavus į HBH, kur buvo mašinos rakteliai, nežino. Bare jis gėrė alų, nepamena kaip grįžo. Turbūt grįžo kartu su visais. Kad automobilį atgal vairuos V., niekas nenusprendė. Kai esi išgėręs, negalvoji apie tai. Viskas įvyko ekspromtu. Jis buvo mieguistas ir, ar J. leido V. vairuoti, ar neleido, nežino.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 18 d. duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 6 d. dirbo kavinėje „HBH“ kaip administratorė. Apie 13 val. į kavinę antrame aukšte atėjo klientai- keturi vyrai ir viena moteris. Vienas vyriškis buvo aukštesnis su akiniais. Jie sėdėjo prie vieno staliuko ir gėrė alkoholį. Į šiuos asmenis atkreipė dėmesį, kai padavėja pradėjo skųstis, jog jie triukšmauja, keikiasi, aiškinasi santykius, yra labai neblaivūs. Skųstis pradėjo ir kiti klientai. Ji prašė jų nusiraminti arba išeiti lauk. Kad asmenys galimai neblaivūs atėjo į kavinę, sprendžia iš vaizdo įrašų. Moteris ir vyriškis su akiniais atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Pirmiausia išėjo moteris su vyru su akiniais. Vėliau vyriškis su akiniais grįžo atgal į kavinę, kalbėjosi su kitais vyriškiais, kuris vairuos mašiną- kaip suprato, tie kiti vyrai nenorėjo leisti vairuoti tam vyrui su akiniais, o tas vyras su akiniais norėjo vairuoti. Jokių kalbų apie taksi kvietimą ar namelių nuomą nebuvo. Matydami, kad jie žada vairuoti, vienas iš kolegų išbėgo, norėdamas juos sulaikyti, bet vyriškis su akiniais buvo agresyvus, liepė jam neaiškinti. Kolega siūlė iškviesti taksi, bet tas vyras net nėjo į kalbas, todėl jie iškvietė policiją (1 t., b.l. 38-39).

Liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu 202 m. sausio 11 d. ir 2023 m. sausio 18 d. duoti parodymai, kad 2023 m. sausio mėn., prieš kokias tris dienas, bet tiksliai nežino kuri diena buvo, apie 13-14 val., gal anksčiau, kartu su sugyventiniu V. V., jo broliu M. V., draugais T. S., P. P., atvažiavo į kavinę „HBH“, Kretingos r. Važiavo su jai priklausančiu automobiliu „Audi A4“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavo iš Plungės. Negali pasakyti, kas vairavo automobilį. Jau atvažiuojant visi buvo neblaivūs. Ji su V. ir P. iš vakaro buvo vartoję alkoholį, o ryte anksti apie 8-9 val. dar gėrė alaus. M. ir T. jau su jais susitikę buvo neblaivūs. Kadangi visi, išskyrus V., turi vairuotojo pažymėjimus, o V. jau buvo praradęs teises, todėl sutarė, kad vairuos V., kad kiti neprarastų teisių. Ji suprato, kad jau atvažiuojant V. buvo neblaivus ir negali vairuoti automobilio, žinojo, kad V. yra praradęs teises, bet ji vis tiek leido jam vairuoti savo automobilį. Kavinėje visi toliau vartojo alkoholį, visi buvo neblaivūs, gėrė alų, degtinę. Ji buvo labai neblaivi, jai pasidarė bloga. Ji pasakė, kad eis į mašiną pamiegoti. Kaip grįš namo, negalvojo. Kiek pamena, ji nuėjo į savo automobilį, atsisėdo į priekį keleivio vietoje ir pradėjo snausti. Pabudo, kai jie jau važiavo kažkur pro laukus. Pabudusi pamatė, kad iš galo važiuoja policijos automobilis ir juos stabdo. Automobilį vairavo V. V.. Kaip jie išvažiavo iš „HBH“, nežino. Automobilis priklauso jai, bet tą kartą leido neblaiviam ir be teisių jos automobilį vairuoti V. V.. Jei ji nebūtų užmigusi automobilyje, tai tikriausiai vis tiek būtų jos automobilį vairavęs V. V., nes kitaip ir negalvojo kaip reikės grįžti namo. Vaidas juos atvežė, tikriausiai būtų ir parvairavęs, ji jo nebūtų sulaikiusi ir jam prieštaravusi (1 t., b.l. 24, 28, 33).

Iš 2023 m. sausio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023 m. sausio 6 d. 14.54 val. gavo pranešimą, jog bare „HBH“ neblaivūs, agresyvūs klientai - 4 vyrai ir viena moteris, dabar sėdo į automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas ruošiasi važiuoti. Pranešė darbuotoja. Važiuojant link nurodyto adreso, (duomenys neskelbtini) namu pastebėtas minėtas automobilis ir 15.03 val. sustabdytas. „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip nustatyta vėliau policijos duomenų bazėse, vairavo V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas V. V. transporto priemonę vairavo neblaivus, pirmu pūtimu nustatytas 2,54 prom. neblaivumas, o antruoju- 2,45 prom. neblaivumas. Transporto priemonės vairavimo fakto V. V. neneigė, teigė, kad skuba į namus, Plungėje. Transporto priemonė priklauso V. V. sugyventinei J. B.. Transporto priemonė priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę UAB ,,Okreta“, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilyje kartu važiavo J. B., T. S., P. P.. Filmuota B0F1EC60BFF2 ir B0F1EC60FE92, tarnybinio automobilio kameromis (1 t., b. l. 5).

Iš žurnalo kopijos matyti, kad 2023 m. sausio 6 d. 15.07 val. V. V. nustatytas 2,54 prom., 2023 m. sausio 6 d. 15.26 val. - 2,45 prom. neblaivumas (1 t., b.l. 9).

Iš Patikros sertifikato Nr. 1746124 kopijos matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0391 patikra atlikta 2022 m. liepos 29 d., galioja iki 2023 m. sausio 28 d. (1 t., b. l. 8).

Iš 2023 m. sausio 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog V. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs ) - gali. V. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valalndą, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0391, patikros Nr. 1746124 ir nustatytas pirmu tikrinimu 15.07 val. – 2,54 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu 15.26 val. – 2,45 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b.l. 10).

Iš 2023 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrima įvykio vieta yra kelkraštyje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį ant kėbulo matosi atsilupęs lakas, smulkios rūdys, matomas galinės, kairės pusės durelių nežymus įlinkimas. Daiktadėžėje matoma tuščia alkoholinio gėrimo „Alita“ tara, galinėje salono dalyje, keleivio sėdynės įrengtoje tinklinėje kišenėje matoma tuščia skardinė tara nuo alkoholinio gėrimo (1 t., b. l. 13-20).

Iš 2023 m. sausio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB „Žibosa“ administratorė G. Š. pateikė vaizdo įrašus iš kavinės vidaus ir aikštelės 2023 m. sausio 6 d. (1 t., b.l. 62-65).

Iš 2023 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl apžiūrėtų vaizdo įrašų matyti, jog buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio L3010, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės lauko kameros „L3010-(duomenys neskelbtini)230106-145912-150959-20010400“. Įraše nuo 4:15 min. (rodomas įraše laikas 15:03:30) matosi keliu nuo Žibininkų k. link Rūdaičių k., Kretingos r., iš priekio parvažiuojantis automobilis, „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sustabdomas. Pareigūnui priėjus prie nurodyto automobilio, matyti, kaip vėliau iš automobilio vairuotojo vietos išlipa V. V.. Peržiūrėjus pareigūnų mobiliais vaizdo registratoriais užfiksuotus įrašus, įraše „2023_0106_150326_013“ nuo 01:32 min (rodomas įraše laikas 15:04:58) pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, jog už automobilio vairo sėdi V. V., kuris pripažįsta, kad yra neblaivus. Matoma, jog V. V. su akiniais. Įraše „2023_0106_150826-014“ nuo 01:16 min. (rodomas įraše laikas 15:09:41) matosi, jog automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gale dešinėje pusėje sėdi J. B., kuri išlipusi iš automobilio bendrauja su pareigūnais, atsakinėja į klausimus. Įraše „2023_0106_151325_015“ J. B. nurodo savo duomenis pareigūnams, nurodo, kad tai jos automobilis. Šiame ir kituose įrašuose prašo leisti parsivežti automobilį namo. Įraše „2023_0106_150342_010“ nuo 04:04 min. (rodomas įraše laikas 15:07:41) nustatomas V. V. neblaivumas- 2,54 prom. Įraše „2023_0106_152339_014“ nuo 03:20 min. (rodomas įraše laikas 15:27:00) nustatomas V. V. neblaivumas- 2,45 prom. Iš HBH kavinės pateikto įrašo „Kameros_ch17_20230106123802_20230106123959“ matosi, jog automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kavinės HBH aikštelę atvažiuoja 2023-01-06 apie 12.38 val., vairuoja ne V. V.. Iš HBH kavinės pateikto įrašo „Kameros_ch17_20230106145136_20230106145931“, matosi, jog J. B. 2023-01-06 14:51 val. įsėda į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietą priekyje. Į vairuotojo vietą įsėda V. V.. J. B. ne vieną kartą atsidaro automobilio dureles, atlieka aktyvius judesius (nemiega). 14:58:00 val. J. B. persėda į automobilio galą. 14:58:56 val. prie automobilio „Audi“, priėjus jaunuoliui, galimai HBH darbuotojui, V. V. išlipa iš automobilio, agresyviai eina link jaunuolio. Tarp HBH kavinės pateiktų vaizdo įrašų, įrašo, kuriame būtų užfiksuota, kada automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš HBH aikštelės, nėra. Susisiekus su HBH administracija, nurodė, jog tokio įrašo neišsaugojo, o šiuo metu jau kamera nebeaktyvi, todėl įrašo išsaugoti ir pateikti prie bylos nėra galimybės (1 t., b.l. 70).

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. yra J. B. (1 t., b. l. 40).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad vidutinė automobilio ,,Audi A4“ (gamybos periodas 1994-2000 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 960,00 Eur (1 t., b. l. 42).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog įvykio dieną su draugais ir sugyventine buvo bare “HBH’, kur vartojo alkoholį. Išvažiavus iš baro ir važiuojant į namus Plungėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jo duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojų J. B. ir M. V. parodymais, duotais teisme, kad J. B. automobilį būdamas neblaivus vairavo V. V.. Pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad gavus pranešimą, jog iš baro “HBH” išvažiavo neblaivus vairuotojas, pastarasis buvo sustabdytas Kretingos r., Rūdaičių k. Jį sustabdžius nustatyta, jog automobilį vairuoja neblaivus V. V.. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, taip pat buvo nekoordinuoti judesiai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad V. V. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,54 promilių, o antro tikrinimo – 2,45 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. V. būdamas neblaivus (nustatytas 2,45 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra 40 metų amžiaus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 81, 82-83), bet anot jo žodžių šiuo metu jau registruojasi Užimtumo tarnyboje (įrodymų nepateikė), per paskutinius 3 metus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo, 6 kartus baustas administracine tvarka, nusižengimai pagrinde padaryti dėl neblaivumo, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., 85-91), anksčiau 6 kartus teistas Lietuvoje, paskutinį kartą arešto bausmę atliko 2022 m. gruodžio 7 d. (1 t., b. l. 93-103). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo V. V. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra sistemingas ir nenuoseklus, jis prieš tai buvo teisiamas 6 kartus, ne kartą jau yra atlikęs trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę, tačiau ir toliau daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kaip prašė prokurorė.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė skirti švelnesnę bausmę, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius teistumus bei baustumus, jo turimų įsiskolinimų kiekį sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnės bausmės skyrimas neatitiktų bausmei keliamų tikslų ir nedarytų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Teismo įsitikinimu šiuo atveju būtent 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti V. V. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kelia didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, o jo pavojingumą didina ir tai, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (jam išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2020 m. spalio 8 d.) (1t., b.l. 84). Duomenų byloje kada jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nėra, bet kaltinamasis pats pripažino, kad šios teisės neturi jau trejus metus. Be to, kaltinamasis važiavo iš Kretingos rajono į Plungę, dienos metu, kuomet kelyje įprastai būna intensyvus kitų transporto priemonių eismas, vežė keturis keleivius. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas didesnis nei šios priemonės vidurkis – 3 metai.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo V. V. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo sugyventinei J. B.. Tai patvirtina tiek kaltinamojo ir jo sugyventinės paaiškinimai, tiek byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (1 t., b. l. 40).

BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausiantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio savininkė veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su V. V.. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad sugyventinė jam leido vairuoti jos transporto priemonę, J. B. šias aplinkybes irgi buvo patvirtinusi ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme jų išsigynė, teigdama, jog įvykio metu buvo stipriai neblaivi ir neprisimena įvykio aplinkybių, leidimo V. V. vairuoti jos automobilį ji nedavė. Teismas J. B. parodymus, kad ji nedavė leidimo vairuoti jos automobilį, vertina kritiškai, kadangi juos paneigia kita bylos medžiaga. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog policijos pareigūnams sustabdžius V. V. vairuojamą automobilį, J. B. išlipo iš automobilio, adekvačiai bendravo su pareigūnais, atsakinėjo į klausimus. Vaizdo įrašai iš kavinės patvirtina, kad J. B. iš tiesų buvo neblaivi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokios būsenos ji ir kiti kompanijos dalyviai ir atvyko iš Plungės į Kretingą. Automobilį į barą atvairavęs M. V., bare irgi vartojo alkoholinius gėrimus. Žinodama, kad visi atvyko iš Plungės ir jiems reikės grįžti atgal, J. B. kaip transporto priemonės savininkė privalėjo pasirūpinti, kad automobilio rakteliai nebūtų perduoti kitam asmeniui, kuris negali vairuoti, tačiau tokių priemonių nesiėmė, nors kaip pati parodė, bare matė, jog alkoholį vartoja ir M., kuris vienintelis, iki atvažiuojant į barą, buvo blaivas. Ji pripažino, kad automobilio rakteliai buvo pas ją, vadinasi ji juos ir perdavė V. V., nes duomenų, kad V. V. juos iš jos būtų pagrobęs, nėra. Be to, J. B. yra nubausta administracine tvarka už tai, kad leido vairuoti jos automobilį V. V. neblaiviam (1 t., b.l. 75) ir kaip pati pripažino, šią baudą jau yra sumokėjusi.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes J. B. ne tik neužtikrino, kad V. V. negalėtų pasinaudoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, bet su juo važiavo kartu, žinodama, jog jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, taip sudarant sąlygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. B. yra taip pat atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą nusikaltimo padarymo metu, todėl automobilis ne grąžinamas savininkei, o konfiskuojamas, siekiant prevencinių tikslų, kaip veikti kitiems asmenims, ir atimant galimybę dar kartą panaudoti šią transporto priemonę nusikalstamais tikslais.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius į bylą pateikė 2023 m. sausio 27 d. pažymą Nr. APD-2023-01726 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 110,00 Eur. (1 t., b.l.143)

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. V., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, be to, kaltinamasis nedirba ir negauna pajamų, turi du išlaikytinus asmenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

V. V. 2023 m. sausio 18 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 119-120) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2023 m. sausio 11 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui “Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 43-44), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Policijos pareigūnų mobiliomis kameromis Nr. B0F1EC60BFF2 ir B0F1EC60FE92, tarnybinio automobilio kamera daryti garso ir vaizdo įrašai, UAB „Žibosa“ administratorės pateikti vaizdo įrašai iš kavinės ir lauko aikštelės, įrašyti į kompaktinius diskus, kurie pridėtas prie bylos, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones tris metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1,2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę - “Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas J. B., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2023 m. sausio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. B. vardu registruotam automobiliui “Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Neišieškoti iš V. V. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktines laikmenas su bylai reikšmingais įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.