- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-26-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00918-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-4-1068/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-00918-2023-8) netenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymas pakeisti baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-1068/2023 automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskaciją iš V. V. į 990 Eur piniginių lėšų konfiskaciją.
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2024 m. sausio 15 d. per EPP gautas VMI skundas dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-4-1068/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-00918-2023-8) panaikinimo.
3. Skundžiama 2024 m. sausio 16 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas VMI skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-4-1068/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-00918-2023-8) panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiai institucijai. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą VMI, perimdama teismo nuosprendžiu konfiskuotą turtą, atlieka tik technines funkcijas, paimdama tokį turtą ir toliau jį realizuodama. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju VMI, nors ir inicijavusi procesą kaip institucija, kuriai nebuvo perduotas teismo konfiskuotas turtas, nėra priskiriama prie subjektų, turinčių teisę teikti skundus dėl nutarčių, priimtų išsprendus tokį prašymą. Šiuo atveju procesas pagal VMI prašymą buvo organizuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsniu, į kurį įtraukti tokie baudžiamojo proceso subjektai kaip prokuroras ir nuteistasis, kurie turi teisę skųsti teismo priimtas nutartis. Valstybės interesus tokiais atvejais atstovauja prokuroras, kurio pareiga yra kontroliuoti nuosprendžių pateikimą vykdyti, o nesant galimybės jį įvykdyti, spręsti nuosprendžio vykdymo metu kylančius klausimus net jei procesą inicijuoja jį turėjusi vykdyti institucija. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, VMI neturi teisės paduoti skundo dėl apylinkės teismo nutarties, todėl jos paduotas skundas nepriimtas ir grąžintas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – priimti skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo.
4.1. Skunde nesutinkama su skundžiama nutartimi. Teigiama, kad joje nepagrįstai nurodyta, kad prokuroras, turėdamas pareigą kontroliuoti nuosprendžių pateikimo vykdymą, nesant galimybės nuosprendį įvykdyti, turi spręsti nuosprendžio vykdymo metu kylančius klausimus net jei procesą inicijuoja jį turėjusi vykdyti institucija. BPK nenumato prokurorui pareigos spręsti nuosprendžio vykdymo metu kylančius klausimus ir būti aktyviu vykdymo procese, kadangi prokuroras kontroliuoja tik nuosprendžio pateikimą vykdyti (BPK 346 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju prokuroras buvo informuotas apie negalimą įsiteisėjusio nuosprendžio dalies įvykdymą, tačiau procese nedalyvavo, dėl nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo nuomonės neišdėstė, skundo dėl teismo priimtos nutarties, kuria atsisakyta spręsti nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo, neteikė.
4.2. Skunde pastebima, jog su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarkoje, kuri reglamentuota BPK 362 straipsnio 3 dalyje, nėra reglamentuotas asmenų sąrašas, kurie turi teisę ir / ar pareigą teikti teikimą ar prašymą nesant galimybei įvykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio ar jo dalies vykdymo metu. Esamas baudžiamojo proceso reglamentavimas nenumato draudimo teismui baudžiamojoje byloje nagrinėti institucijos, kuriai perduotas nuosprendžio vykdymas, prašymo. Būtent todėl teismui išnagrinėjus institucijos, kuriai perduotas nuosprendžio vykdymas, prašymą bei priėmus nepalankią nutartį gali būti teikiamas skundas. Institucija, kuriai perduota vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, į baudžiamosios bylos procesą neįtraukta. VMI, kuriai Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas perdavė vykdyti dokumentus, įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, negali įvykdyti. Teismas, atsisakydamas tenkinti institucijos, kuriai perduotas nuosprendžio vykdymas, prašymą, turėjo pareigą išaiškinti įsiteisėjusio nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nuteistajam V. V. tolimesnį priimto ir įsiteisėjusios nuosprendžio dalyje dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymą.
4.3. VMI nuomone, Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje išdėstyta pozicija dėl kreipimosi su civiliniu ieškiniu kitoje baudžiamojoje byloje kitam asmeniui nedaro šio nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės įvykdytu. VMI nuomone, institucija, kuriai perduotas vykdyti baudžiamojoje byloje įsiteisėjęs nuosprendis, turi teisę teikti skundą dėl teismo nutarties, kuria prašymas dėl baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo siekiant būtų įvykdytas nuosprendis buvo netenkintas.
4.4. Skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo Nr. 634 (pakeitimas 2023 m. balandžio 5 d. Nutarimu Nr. 224) patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduotino turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 ir 11 punktais, nes šioje situacijoje susiklostė kitokios aplinkybės nei reglamentuota Taisyklėse, t. y. kai konfiskuota transporto priemonė nėra perduota saugoti institucijai, kuriai perduotas nuosprendžio vykdymas, ir už jos neišsaugojimą institucija negali atsakyti atlyginant žalą. Pastebima, kad Taisyklėse nereglamentuotas atvejis, kai konfiskuotą turtą valstybės naudai saugo turto savininkas ir saugojimo laikotarpiu praranda bei neperduoda mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino BPK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
5. Skundas atmestinas.
6. Išnagrinėjęs skundą, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis, kuria VMI skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo buvo atsisakyta priimti ir jis buvo grąžintas jį padavusiai institucijai, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.
7. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju VMI nepatenka į baudžiamojo proceso subjektų, turinčių galimybę paduoti skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, sąrašą. Apeliantės nuomone VMI turi teisę skųsti minėtą nutartį, kuria buvo išspręstas (netenkintas) institucijos prašymas. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas negali sutikti, jie neatitinka nei aktualaus teisinio reglamentavimo, nei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos.
8. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, jog tik prokuroras, o ne konkreti institucija (pvz., vyriausiasis policijos komisariatas ar nagrinėjamu atveju – VMI), gali skųsti nutartis pagal BPK 364 straipsnį. Tokiam teisiniam reglamentavimui išimčių nėra numatyta. BPK 364 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl BPK 361, 362, 362¹, 363, 365, 365¹ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio dalyje – civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Taigi, šioje normoje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę apskųsti nuosprendžių vykdymo procese priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis. Jokie kiti subjektai, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyti. Todėl vien tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė institucijos atstovui teikti teismui prašymą dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo (šiuo atveju būtent toks institucijos (VMI) teiktas prašymas vadovaujantis BPK 362 straipsniu buvo išspręstas (netenkintas) Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi), nesuteikia institucijai teisės savarankiškai apskųsti nutartį, kuria toks prašymas buvo išspręstas. Institucijos atstovas, nesutikdamas su priimta nutartimi, dėl nutarties apskundimo gali kreiptis į nuosprendžio vykdymą kontroliuojantį prokurorą, kuris baudžiamojo proceso įstatyme numatytais atvejais, atstovaudamas valstybės interesams, turi teisę teikti skundus dėl teismo nutarčių, priimtų sprendžiant nuosprendžio vykdymo procese iškilusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį byloje Nr. 1S-10-318/2024).
9. Aptartas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismų praktika patikimai patvirtina, jog priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog VMI, kaip institucija, kurios prašymas nebuvo tenkintas, šiuo atveju nepatenka tarp asmenų, turinčių teisę apskųsti nuosprendžio vykdymo procese priimtą nepalankią Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį, todėl VMI skundas dėl minėtos nutarties negalėjo būti priimtas, nagrinėjamas iš esmės ir jis pagrįstai grąžintas jį padavusiai institucijai. Kadangi VMI nepatenka tarp subjektų, turinčių teisę skųsti minėtą nutartį BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų skunde aukštesniajam teismui pateiktų argumentų. Skundžiama nutartis priimta laikantis BPK numatytų reikalavimų, todėl ją naikinti skunde apygardos teismui nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.