Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, susipažinusi su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas Ramūno Sarapo (toliau – Institucijos atstovo) skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-282/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, V. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, po nuosprendžio įsiteisėjimo nustatant V. L. nedelsiant atliktinos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant pareigą pradėti dirbti.

2. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. lapkričio 16 d. gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-282/2021, kuriame nurodoma, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15894-18 už VšĮ Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centro atliktą vertimą raštu iš latvių kalbos į lietuvių kalbą patyrė 860,31 Eur išlaidų. Institucijos teigimu, tokios išlaidos nėra susijusios su įtariamojo kalbos nemokėjimu, kada, kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje, būtų būtina naudoti vertėjo paslaugas. Minėtas išlaidas VŠĮ Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centrui pagal pateiktą sąskaitą faktūrą apmokėjo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Todėl prašoma patirtas vertimo raštu išlaidas – 860,31 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir jas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti iš kaltų asmenų, dėl kurių veiksmų išlaidos susidarė.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmetė, konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su vertėjo paslaugomis ikiteisminiame tyrime, yra tiesiogiai susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Būtent prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga yra pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Pagal BPK 8 straipsnį visi nemokantys lietuvių kalbos baudžiamojo proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka. Vertėjo dalyvavimas yra neišvengiama komunikacijos priemonė, tarnaujanti baudžiamosios bylos išaiškinimo tikslumui ir išsamumui. Todėl proceso išlaidas, susijusias su vertėjo paslaugomis, atliekant vertimą raštu iš latvių kalbos į lietuvių kalbą, iš nuteistojo V. L. priteisti nėra tikslinga.

III. Skundo argumentai

4. Skunde Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-282-2021.

4.1. Tvirtina, kad sistemiškai aiškinant BPK 103 ir 105 straipsnius, darytina išvada, jog proceso išlaidos iš nuteistojo išieškomos visais atvejais, išskyrus, kai išlaidos susidaro dėl vertėjo dalyvavimo procese, nuteistajam nemokant lietuvių kalbos. Tai, kad išlaidos, skirtos apmokėti vertėjo darbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, numatyta ir BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau apygardos teismas sprendė, kad negalimi atvejai, kai vertimo išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš nuteistųjų. Nors apygardos teismas remiasi 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencija, tačiau cituojami Konvencijos straipsniai, yra susiję su asmens, kuriam suprantama kalba turi būti pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kalbos nemokėjimu ir tuo pagrindu būtinybę leisti nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis.

4.2. Institucijos atstovo teigimu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtos išlaidos, už atliktą vertimą raštu iš latvių kalbos į lietuvių kalbą, nėra susijusios su įtariamojo lietuvių kalbos nemokėjimu, dėl ko būtų buvę būtina naudoti vertėjo paslaugas. Tokios turėtos išlaidos teismų praktikoje yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistųjų. Todėl Institucijos pareikštas prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-282-2021 turi būti tenkinamas.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Institucijos atstovo skundas paliktinas nenagrinėtas.

8. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas 2021 m. gegužės 5 d. ir įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 1 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pakeitus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendį. Nuosprendžio vykdymo stadijoje 2023 m. lapkričio 16 d. gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas (pareiškimas) dėl proceso išlaidų - 860,31 Eur baudžiamojoje byloje priteisimo iš nuteistojo V. L.. Taigi Šiaulių apygardos teismas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, pagrįstai išnagrinėjo vadovaudamasis BPK 362 straipsniu, numatančiu nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimo tvarką. Šiuo pagrindu žemesniojo teismo nutartys yra skundžiamos BPK 364 straipsnio tvarka.

9. BPK 364 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutartis dėl BPK 361, 362, 362¹, 363, 365, 365¹ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio dalyje – civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Taigi, šioje normoje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę apskųsti nuosprendžių vykdymo procese priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, kuris įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises. Ši konstitucinė nuostata perkelta į BPK 164 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, be kita ko, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Taigi būtent prokuroras nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra atsakingas už baudžiamojo proceso įstatyme numatytų įgaliojimų turinčių ikiteisminio tyrimo subjektų veiklos suderinamumą ir bendradarbiavimą. Tiesioginio vadovavimo ikiteisminiam tyrimui principas reiškia ir tai, kad būtent su prokuroru, kuriam yra pavesta organizuoti konkrečios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, privalo būti derinami visi ikiteisminio tyrimo institucijoms su atliekamu tyrimu susiję klausimai ir neaiškumai. Užbaigus ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga perdavus teismui, prokuroras, atstovaudamas nukentėjusiojo asmens, visuomenės bei valstybės interesus, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimą užbaigus ir teismui priėmus galutinį procesinį dokumentą baudžiamojoje byloje, būtent prokuroras kontroliuoja priimto nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą (BPK 346 straipsnio 3 dalis, BPK 348 straipsnis), kas apima ir prokuroro teisę kreiptis į teismą bei apskųsti teismo nutartis, kuriomis sprendžiami klausimai, susiję su nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimu (BPK 361 straipsnis), kitų su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 straipsnis), įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362¹), teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka (BPK 363 straipsnis), užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymu (BPK 365 straipsnis), Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimu Lietuvos Respublikoje (BPK 365¹ straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę Institucijos atstovui teikti teismui prašymą dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo, nesuteikia teisės savarankiškai apskųsti nutartį, kuria toks prašymas buvo išspręstas. Taigi, Institucijos atstovas, nesutikdamas su priimta nutartimi, dėl nutarties apskundimo gali kreiptis į nuosprendžio vykdymą kontroliuojantį prokurorą, kuris baudžiamojo proceso įstatyme numatytais atvejais, atstovaudamas valstybės interesus, turi teisę teikti skundus dėl teismo nutarčių, priimtų, sprendžiant nuosprendžio vykdymo procese iškilusius klausimus (BPK 364 straipsnis), be kitų, ir dėl proceso išlaidų išieškojimo valstybės naudai.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog BPK 364 straipsnis nenumato galimybės Institucijai skųsti apygardos teismo sprendimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo metu kilusių klausimų išsprendimu (BPK 361, 362 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-85-307/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-330-1076/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-61-870-2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-295-318/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-296-318/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-330-626/2023).

12. Dar kartą atkreiptinas Institucijos atstovo dėmesys, kad toks teisės normų aiškinimas nepaneigia Institucijos teisės į turėtų proceso išlaidų atlyginimą, jas išieškant iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens. Tačiau Institucija skundą dėl, jos manymu, nepagrįstos teismo nutarties, turi teikti ne tiesiogiai, o per nuosprendžio vykdymą kontroliuojantį prokurorą, kuris, esant pagrindui, turi teisę apskųsti teismo sprendimą BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka.

13. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas proceso vykdymo valstybine (lietuvių kalba) principas. Ši konstitucinė nuostata perkelta į BPK 8 straipsnio 1 dalį. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Šios konstitucinės nuostatos įgyvendinimą turi užtikrinti ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroras ir teismas.

14. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos atstovo skundas paliktinas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas Ramūno Sarapo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties palikti nenagrinėtą.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.