- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-499-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30661-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- V. I.
- Trečiasis asmuo
- K. I., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui V. I. dėl išlaikymo vaikui, sulaukusiam pilnametystės, įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys K. I., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, antstolis Donatas Kisielius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė G. I. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. I. 12 521,21 Eur išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti išieškojimą į atsakovo ½ dalies buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra 20-ies metų, iki 2019 m. balandžio 20 d. ieškovė buvo nepilnametė, atsakovas gyveno atskirai, išlaikymo jai neteikė. Atsakovas pripažįsta išlaikymo įsiskolinimą, turi galimybę išlaikymą suteikti, nes turi turto. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 780 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. (300 Eur x 22,6 mėn.). Nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. sausio 29 d. ieškovė tęsė studijas pagal vidurinio išsilavinimo programą bei pradėjo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą. Ieškovė už mokslą sumokėjo 1 000 Eur, gavo 2 297,57 Eur pajamų (atskaičius mokesčius), todėl iš atsakovo priteistinas 5 741,21 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (300 Eur x 21,3 mėn. – (2 297,57 Eur – 1 000 Eur) / 2 tėvų)). Nuo 2021 m sausio 29 d. ieškovė nebestudijuoja, todėl išlaikymo prievolės nėra. Bendra atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 12 521,21 Eur (6 780 Eur + 5 741,21 Eur). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vyksta išieškojimas iš vienintelio atsakovui priklausančio vertingesnio turto, tai yra ½ dalies buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pardavus šį butą iš varžytynių ar kitaip jį realizavus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ir atsakovui neturint jokio kito turto, ieškovės teisė gauti iš tėvo materialinį išlaikymą bus iš esmės pažeista.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko. Nurodė, kad vaiko teisė į išlaikymą yra pirmesnė prieš kitos atsakovo kreditorės – akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ interesą atgauti skolą. Palyginus vaiko ir draudimo bendrovės finansinę padėtį ir poreikius, akivaizdu, jog vaikui priklausantis išlaikymo įsiskolinimas turi būti grąžintas iš karto iš atsakovo turimo turto vertės, o kitos kreditorės reikalavimas teisėtai gali būti patenkintas per tam tikrą terminą iš atsakovo pajamų.
5. Trečiasis asmuo K. I. nurodė, kad sutinka su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tiesiogiai susijęs su jos pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo ieškinį pareiškė ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš atsakovo turto trečiojo asmens naudai, nors išlaikymo atsakovas ieškovei neteikė nuo 2017 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės G. I. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovo kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teisės. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai parodo ieškovės ir atsakovo mėginimą išvengti ar apsunkinti prievolių kitiems kreditoriams įvykdymą. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tiesiogiai susijęs su jos pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog yra darbingo amžiaus, taigi turi galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą pilnametei dukrai, gaudamas darbo užmokestį. Ieškovė šiuo metu yra pilnametė, gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymo įsiskolinimas ieškovei, jeigu ir būtų priteistas, galėtų būti išmokėtas per tam tikrą laiko tarpą. Ieškovė nepateikė daugiau jokių argumentų ir įrodymų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė G. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą iš atsakovo ½ dalies buto (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovė pagrindė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo į bylą pateiktais įrodymais: gimimo liudijimu, mokslo baigimo atestatu, pažyma apie mokymąsi aukštesniojoje mokykloje, mokėjimo už mokslą dokumentu, kitais ieškinio priedais. Faktą, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė patvirtino ir trečiasis asmuo K. I.. Atsakovas gyvena atskirai, jokių įrodymų apie tai, kad išlaikymas bent iš dalies buvo skiriamas, byloje nėra;
9.2. Įstatyme įsakmiai nurodyta, kad išlaikymas yra išieškomas pirmiausia, ir tik po to yra tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Išlaikymas nepraranda savo prioriteto išlaikytiniam sulaukus pilnametystės. Įstatymo garantuojama ieškovės teisė į išlaikymą negali būti įtakojama atsakovo neapdairių veiksmų, dėl kurių atsirado jo net neginčyta prievolė kreditoriui. Objektyviai atsirandantis negalimumas iš karto patenkinti kito kreditoriaus reikalavimą dėl būtinumo išmokėti išlaikymo įsiskolinimą nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo;
9.3. Trečiojo asmens reikalavimas dėl neva atsakovo sukeltos žalos atlyginimo atsirado iš 2020 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-14990-631/2020, kuris buvo priimtas nepatikrinus kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir kurio atsakovas dėl neapdairumo neužginčijo. Palyginus ieškovės ir trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ finansines galimybes, matyti, jog ieškovė yra tik du metai kaip pilnametystės sulaukęs asmuo, kuriam išlaikymo įsiskolinimo atgavimas padėtų įsitvirtinti gyvenime (ieškovė dėl sunkios turtinės padėties yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų), o trečiasis asmuo yra stambi draudimo bendrovė. Dėl to būtent trečiojo asmens reikalavimo vykdymas iš atsakovo pajamų, neužtekus atsakovo ½ dalies buto vertės abiem reikalavimams, labiausiai atitiktų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovės pavėluotas kreipimasis į teismą su ieškiniu yra paaiškinamas tiek patirties stoka, tiek vėlesniu sužinojimu apie atsakovo turto areštą.
10. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimos tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas, kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
14. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimti teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-923-464/2020; 2020-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2020). Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-447-790/2021; 2020-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1668-798/2020).
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-14990-631/2020 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko V. I. kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai: 12 248,88 Eur skolos; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 6 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolis Donatas Kisielius minėto teismo įsakymo pagrindu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/01289, kurioje 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo areštuota dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolininkui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. I. Antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-174-27420 nuspręsta iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuoti 25 proc. pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 10 proc. pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1670-656/2021 nustatyta, kad skolininkui V. I. nuosavybės teise priklauso ½ dalis skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. I. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. I. 12 521,21 Eur išlaikymo, vaikui sulaukusiam pilnametystės, įsiskolinimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti išieškojimą į atsakovo ½ dalies buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, nėra susijusios su ieškinio reikalavimu. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo.
17. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pažymėtina, kad vertinant šią sąlygą svarbu ne tik reikalavimo dydis, kas teismų praktikoje nebevertinama kaip esminė aplinkybė, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti įvertinta ir tai, jog yra bent tikėtinų duomenų apie galimą kitos šalies nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių duomenų, jog atsakovas yra nesąžiningas (CPK 12, 178 straipsniai), priešingai ieškovė nurodė, jog atsakovas pripažįsta išlaikymo įsiskolinimą, turi galimybę ieškovei suteikti išlaikymą. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nurodė, jog su ieškovės reikalavimais sutinka.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimu ir nėra tenkinama CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Tenkinus prašymą, būtų neproporcingai pažeistos atsakovo kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teisės ir teisėti interesai, jog įsiteisėjęs ir privalomas teismo procesinis sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir nebūtų nepagrįstai vilkinamas vykdymo procesas (CPK 18 straipsnis).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.