- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-447-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00105-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ulava“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus kogeneracinei jėgainei dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bendrovė „Rafako“ S. A., viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ulava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės 533 295,47 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo „Rafako“ S. A., laimėjusi atsakovės vykdytą biokurą deginančio kogeneracinio įrenginio, susidedančio iš verdančio sluoksnio biokuro garo katilų, biokuro paruošimo ir saugojimo ūkio, statybos darbų viešąjį pirkimą, sudarė su atsakove statybos rangos sutartį, o ieškovę pasitelkė kaip savo subrangovę daliai darbų atlikti. Ieškovei pradėjus vykdyti darbus, trečiajam asmeniui „Rafako“ S. A. buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas, todėl atsakovė nutraukė su „Rafako“ S. A. sudarytą rangos sutartį, o pastaroji nutraukė sutartį, sudarytą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad „Rafako“ S. A. liko skolinga jai 519 681,07 Eur už atliktus darbus, už kuriuos, ieškovės vertinimu, su „Rafako“ S. A. neatsiskaitė atsakovė. Be to, statybvietėje liko nepanaudotų ieškovės medžiagų už 13 614,40 Eur. Tokiu būdu, ieškovės manymu, atsakovė be pagrindo praturtėjo jos sąskaita.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei skelbti, vykdyti ir tęsti konkursus, pirkimus ir (ar) jau sudarytas sutartis, susijusius su ieškovės atliktais darbais, t. y. su: 1) komunikacijų (vandentiekio, nuotekų, gaisro gesinimo sistemų) statybos rangos darbais ir nuotekų įrenginių įrengimo statybos darbais; 2) slėgio stiprinimo sistemos pristatymo ir surinkimo katilinėje darbais; 3) vidiniais vandens tiekimo ir surinkimo bei kanalizacijos įrengimo darbais (pastatai 203, 204); 4) vandens tiekimo ir surinkimo bei kanalizacijos įrengimo darbais (pastatai 206, 207). Ieškovė nurodė, kad siekiant šioje byloje identifikuoti jos atliktus darbus ir jų vertę, iškils poreikis skirti ekspertizę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pratęsus vykdyti nebaigtus darbus, gali objektyviai nebelikti galimybės nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas vertino, kad ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas. Ieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovės pareikštų reikalavimų įgyvendinimu, tačiau rodo jos siekį, pasinaudojus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, surinkti įrodymus, galimai pagrindžiančius ieškinio faktinį pagrindą, ir patikslinti reikalavimo sumą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes atsirastų grėsmė valstybės mastu vykdomo projekto, finansuojamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, tinkamam įgyvendinimui, o tai prieštarautų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Siekiant kvalifikuotai ir objektyviai nustatyti (inventorizuoti) ieškovės atliktus darbus, jos panaudotas ir likusias nepanaudotas medžiagas, atliktų darbų ir medžiagų kainą, šioje byloje turės būti paskirta ekspertizė. Tačiau atsakovė, bendraudama su valstybės institucijomis ir žiniasklaidos priemonėmis, deklaravo, kad jau 2021 metų pirmąjį ketvirtį vykdys pirkimo procedūras siekdama užbaigti statybos darbus. Be to, atsakovė jau šiuo metu organizuoja nedidelės vertės pirkimus, siekdama, be kita ko, tęsti ieškovės pradėtus vykdyti darbus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu darbai, kuriuos vykdė ieškovė, būtų vykdomi toliau ir būtų paslėpti ieškovės nebaigti atlikti ar jos užbaigti darbai, gali objektyviai nebelikti galimybės net ir atlikus ekspertizę inventorizuoti ieškovės atliktus darbus, panaudotas ir likusias nepanaudotas medžiagas, jų kainą. Tokiu atveju, teismui pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, gali nebebūti galimybės tiksliai nustatyti nepagrįsto praturtėjimo vertę.
6.2. Atsakovė nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu „Rafako“ S. A. už ieškovės atliktus darbus ir, būdama nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita, nesąžiningai mėgina išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove. Taigi, ji yra suinteresuota, kad paslėpti požeminiai ir kiti panašaus pobūdžio ieškovės tinkamai atlikti darbai nebūtų nustatyti ir jai dėl to nekiltų neigiamų padarinių.
6.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų susijusios tik su labai nedidele vykdomų statybos rangos darbų dalimi, t. y. su darbais, kuriuos buvo pavesta atlikti ieškovei. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti pažeistas viešasis interesas. Byloje nėra įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų užtikrinti, jog būtų įvykdytas byloje pareikštas piniginis reikalavimas. Teismas pagrįstai vertino, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia surinkti jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o ne užtikrinti jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7.2. Atsakovė įgyvendina Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę, projektą, kuris yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Šis projektas, be kita ko, yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, todėl neužbaigus projekto veiklų per nustatytą terminą galėtų būti prarastas jam skirtas finansavimas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei būtų užkirstas kelias vykdyti visą projektą, o ne tik jo dalį, susijusią su ieškovės atliktais darbais, todėl atsirastų grėsmė, kad valstybei reikšmingas projektas nebus įgyvendintas ir bus pažeistas viešasis interesas.
7.3. Pati ieškovė turėtų disponuoti informacija apie jos atliktus darbus statybvietėje ir pateikti tokius duomenis ir įrodymus. Atsakovė nedalyvavo ieškovės ir trečiojo asmens „Rafako“ S. A. tarpusavio santykiuose ir negalėjo daryti jiems įtakos. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą atsakovė, pasitelkusi naujus rangovus, siekia nuslėpti statybvietėje ieškovės jau atliktus darbus. Atsakovė deda visas įmanomas pastangas tam, kad būtų identifikuoti visi atlikti darbai, nes ji siekia, kad kitas rangovas galėtų tinkamai ir operatyviai užbaigti darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurių pritaikymas dažniausiai suponuoja tam tikro masto atsakovo teisių suvaržymus, paprastai negali būti taikomos siekiant kitokių, su ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu nesusijusių tikslų, pavyzdžiui, siekiant paskatinti atsakovą pripažinti ieškovo reiškiamus reikalavimus, palengvinti ieškovui įrodinėjimo pareigą, sudaryti jam galimybę patikslinti savo reikalavimus ar pan.
10. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybė – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama esminio tikslo – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, be pirmiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti ir tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais, yra būtinos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar ieškovas, prašydamas taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nesiekia su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi nederančių tikslų. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo „Rafako“ S. A., pripažintas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų viešojo pirkimo 2 dalies „Biokurą deginančio kogeneracinio įrenginio, susidedančio iš verdančio sluoksnio biokuro garo katilų, biokuro paruošimo ir saugojimo ūkio, statybos darbai“ laimėtoju, sudarė naujos kogeneracinės jėgainės statybos Vilniuje rangos sutartį. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad trečiasis asmuo „Rafako“ S. A. ir ieškovė sudarė sutartį ir susitarimus dėl papildomų darbų, kuriais ieškovei buvo pavesta atlikti dalį trečiojo asmens rangos sutartimi prisiimtų atlikti darbų. Tokiu būdu ieškovė ir trečiasis asmuo „Rafako“ S. A. susitarė, kad vykdant trečiojo asmens su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė veiks kaip trečiojo asmens pasitelkta subrangovė. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nei rangovui trečiajam asmeniui „Rafako“ S. A., nei subrangovei (ieškovei) nepavyko įvykdyti visų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir užbaigti visus suplanuotus atlikti darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutarčių vykdymo metu trečiajam asmeniui „Rafako“ S. A. buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas, todėl atsakovė, atsižvelgdama, be kita ko, į šią aplinkybę, 2020 m. spalio 6 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį nutraukianti su juo sudarytą rangos sutartį. Savo ruožtu trečiasis asmuo 2020 m. spalio 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad sustabdo subrangos sutarties vykdymą, o 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimu – kad nutraukia su ja sudarytą subrangos sutartį.
13. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl minėtų sutarčių nutraukimo pasekmių. Ieškovė, inicijavusi šią civilinę bylą, įrodinėja, kad atsakovė dėl aplinkybių, susijusių su rangos sutarčių vykdymu, nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. Ieškovė nurodo, kad iki pirmiau minėtų jos, trečiojo asmens „Rafako“ S. A. ir atsakovės sudarytų sutarčių nutraukimo ji vykdė darbus, už kuriuos trečiasis asmuo „Rafako“ S. A. su ja atsiskaitė tik iš dalies, taip pat ji buvo palikusi statybvietėje ir nepanaudotų medžiagų, už kurias su ja nebuvo atsiskaityta ir kurios nebuvo grąžintos ieškovei nutraukus su ja sudarytą sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra atsiskaičiusi už jos, kaip trečiojo asmens „Rafako“ S. A. pasitelktos subrangovės, atliktus darbus nei su ja, nei su „Rafako“ S. A., tačiau, nepaisant to, gali naudotis jos dispozicijoje esančiais ieškovės tinkamai atliktų darbų rezultatais. Tokiu būdu, ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita (neatlygintinai gavo jos darbo rezultatus ir statybvietėje likusias medžiagas), todėl nagrinėjamoje byloje ji reiškia atsakovei reikalavimą sumokėti 533 295,47 Eur už atliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas.
14. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto, nors ieškovės pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir nukreipti į konkrečių pinigų sumų priteisimą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė jokių duomenų ir nepateikė įrodymų, kad teismui patenkinus jos reikalavimus ir priteisus ieškinyje nurodytą sumą ar jos dalį, atsakovė galėtų nesąžiningai vengti vykdyti tokį teismo sprendimą ar siekti apsunkinti ieškovei galimybę išieškoti priteistas sumas. Ieškovė taip pat nesuformulavo ir reikalavimo, kad atsakovei būtų apribota galimybė disponuoti jos turimu turtu, reikalingu siekiant atsiskaityti su ieškove teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, ar būtų taikomos kitokios priemonės, reikalingos siekiant užtikrinti, kad ieškovei galimai priteista suma būtų jai realiai išmokėta. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė prašė uždrausti atsakovei skelbti, vykdyti ir tęsti konkursus, pirkimus ir (ar) jau sudarytas sutartis, susijusius su ieškovės atliktais darbais. Grįsdama poreikį taikyti tokias priemones, ieškovė nurodo, kad siekiant atskleisti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, turės būti paskirta ekspertizė, kurios metu turės būti nustatyti ieškovės atlikti darbai, darbams atlikti panaudotos ir nepanaudotos medžiagos, šių darbų ir medžiagų vertė. Ieškovė nurodo, kad atsakovė jau dabar siekia tęsti vykdyti statybos darbus, kuriuos sutarties pagrindu atliko ieškovė, ir šiam tikslui ketina vykdyti ar vykdo atitinkamus pirkimus. Ieškovės vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovei vykdyti pirkimus ir sudaryti sutartis, net ir teismui pripažinus, kad ieškovė pagrįstai reiškia atsakovei reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo, galėtų nebelikti objektyvių galimybių tiksliai nustatyti atsakovės nepagrįsto praturtėjimo vertę ir priteisti ją ieškovei.
15. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su jos reikalavimais, pareikštais šioje byloje, be to, ieškovė šiuo atveju neįrodė nei kad egzistuoja grėsmė, jog jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, nei kad siekiant to išvengti yra būtinos jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su pirkimų vykdymo sustabdymu, yra nukreiptos į tai, kad ieškovei būtų sudarytos sąlygos surinkti, jos vertinimu, bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus ir pagrįsti savo poziciją dėl ieškiniu prašomos priteisti sumos. Toks ieškovės siekis akivaizdžiai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti šias su teismo sprendimo įvykdymu nesusijusias laikinąsias apsaugos priemones.
16. Ieškovės pozicijos, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvus poreikis taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepatvirtina ir jos nurodytas teiginys, jog atsakovė galimai yra suinteresuota, kad ieškovės tinkamai atlikti požeminiai ir kiti panašaus pobūdžio darbai nebūtų inventorizuoti ir atsakovei dėl to nekiltų turtinių pasekmių. Toks ieškovės argumentas tik papildomai patvirtina, kad ieškovė šioje byloje siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgdama į įstatyme nurodytą jų paskirtį, nes poreikį taikyti šias priemones ji sieja būtent su siekiu nustatyti tam tikras ieškinio reikalavimus galinčias pagrįsti aplinkybes. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ieškovės pozicija, jog atsakovė siekia nuslėpti jos faktiškai atliktus darbus ir išvengti pareigos už juos atsiskaityti, yra pagrįsta vien tik prielaidomis ir ieškovės subjektyviu vertinimu. Savo ruožtu atsakovė byloje pateikė duomenis, kad siekdama tiksliai identifikuoti statybvietėje faktiškai jau atliktus darbus, ji paskelbė dar vieną viešąjį pirkimą, kuriuo įgijo Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuru kūrenamo įrenginio ir biokuro kūrenimo zonos techninio audito / inventorizacijos ataskaitų rengimo paslaugas. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad ji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, įpareigoti trečiąjį asmenį „Rafako“ S. A. sudaryti sąlygas atsakovės paskirtam asmeniui susipažinti su visais dokumentais, reikalingais siekiant tęsti ir užbaigti darbus, organizuoti rangos darbų pirkimą ir kt. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė siekia nustatyti, kokie darbai buvo atlikti iki sutarčių nutraukimo, o ne paslėpti ieškovės atliktus darbus.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą šiuo atveju pagrindžia ne tik tai, kad ieškovė neįrodė grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, bet ir tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui ir jas pritaikius galėtų kilti daugiau žalos, nei jų netaikius. Darbai, kurių vykdymą ieškovė siekia sustabdyti prašydama šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra vykdomi įgyvendinant Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę, projektą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 486 buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Vykdant projektą statoma jėgainė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1018 taip pat buvo pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiam projektui įgyvendinti buvo skirtas ypatingai reikšmingas finansavimas, be kita ko, 90 mln. Eur iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdomas projektas yra reikšmingas visuomenei, todėl egzistuoja objektyvus poreikis, kad jis būtų užbaigas laiku, o jam skirtas finansavimas galėtų būti tinkamai panaudotas ir nebūtų prarastas. Tačiau šis tikslas galėtų būti nepasiektas neribotam laikui (bylos nagrinėjimo trukmei) sustabdžius projekto vykdymą.
18. Kaip matyti iš projektui aktualių teisės aktų nuostatų, be kita ko, iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-108 priemonės „Didelio efektyvumo kogeneracijos skatinimas Vilniaus mieste“ projekto finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-108, 25 punkto ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 258 punkto, projekto vykdytojui per nustatytą terminą nepasiekus nustatytų stebėsenos rodiklių, projektui skirtas finansavimas gali būti sumažintas arba gali būti inicijuojamas sutarties nutraukimas ir išmokėtų lėšų sugrąžinimas. Tai reiškia, kad projekto sustabdymas iki tol, kai bus užbaigta ši byla, kuri yra tik pradėta nagrinėti, gali apsunkinti jo įgyvendinimą. Nors ieškovė nurodo, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji siekia sustabdyti ne viso projekto, bet tik mažos dalies turimų atlikti darbų įgyvendinimą, tai nepaneigia, kad net ir dalies darbų sustabdymas galėtų turėti įtakos kitų suplanuotų atlikti darbų vykdymui, nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimui ir viso projekto baigčiai.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.