- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- e2-13988-527/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01172-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga ,,Bitučių šeimyna“
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kamilei Kliokmanaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga ,,Bitučių šeimyna“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
Ieškovas 2023 m. liepos 1 d. patikslintu ieškiniu, teisėjos rezoliucija priimtu 2023 m. liepos 3 d., prašo:
1) iš atsakovės vaikams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti kiekvienam po 200 Eur dydžio kasmėnesinį periodinį materialinį išlaikymą mokamą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės bei kiekvienam iš vaikų po 2 700 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. birželio 30 d. imtinai, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaikų tėvui;
2) nustatyti vaikų J. K. ir V. K. gyvenamąją vietą su tėvu, vaikų motinai bendravimui su sūnumis ribojimų netaikyti;
3) iš atsakovės valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, jog šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau kaip šeima iki 2022 m. gegužės 14 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnus V. K.. Vaikų motina, nors retkarčiais šeimą išeidama iš namų keliems mėnesiams palikdavo ir anksčiau, 2022 m. gegužės 14 d. pasakiusi, kad išeina į parduotuvę, daugiau į šeimą negrįžo ir apsigyveno nakvynės namuose adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu adresu (duomenys neskelbtini) ji savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi. Nuo 2022 m. gegužės 14 d. ieškovas vienas augina vaikus, atsakovė jų nelanko, neauklėja ir jokiais kitais būdais neprisideda prie jų išlaikymo. Likęs vienas su vaikais ieškovas turėjo gyventi iš valstybės mokamų išmokų (netekto darbingumo 254,89 Eur pensija, vienišo asmens 34,89 Eur išmoka, socialinė pašalpa 72,68 Eur, išmoka vaikui 272,44 Eur, viso 634,45 Eur) bei atsitiktinio darbo pajamų. Dar pagal galimybes ieškovas padirba sezoninius darbus gaudamas apie 80 Eur kasmėnesines pajamas. Visos šeimos pajamos – apie 714,45 Eur. Ieškovas turi nekilnojamojo turto – namų valdos sklypą ir būstą. Prie namų darže jis augina daržoves, kas palengvina apsirūpinimą maistu. Atsakovė daugiau vaikų neturi, yra darbinga, gali ir turi pasirūpinti savo sūnumis. Priežasčių, dėl kurių ji galėtų vengti vykdyti savo pareigas, nėra. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ieškovas neturi, todėl prašo iš atsakovės išreikalauti pažymas apie jos valdomą turtą ir gaunamas pajamas nuo 2022 m. gegužės 14 d. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. CK 3.156 straipsni 2 dalyje nurodoma, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.161 straipsnio 5 dalis skelbia, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Ieškovas, kiek leidžia galimybės, rūpinasi vaikais, tačiau vaikų motina nuo pareigos sūnums nusišalinusi. Vaikų motinai nesirūpinant sūnumis ieškovas prašo nuo 2022 m. gegužės 14 d. iš atsakovės jos vaikų kasmėnesinio materialinio išlaikymo užtikrinimui priteisti kiekvienam po 200 Eur periodines išmokas mokamas iki vaiko pilnametystės, šiomis priteistomis piniginėmis lėšomis pavedant disponuoti ieškovui. Prašomo priteisti vaikui materialinio išlaikymo mėnesinė suma neviršija 1 MMA dydžio, kuris yra laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui reikiamo išlaikymo dydį. Ši suma leis užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius. Vaikai gyvena su ieškovu, motina sūnų nelanko, nesirūpina, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, atsakovei netaikant bendravimui ribojimų, tikintis, kad ateityje ji vaikams rodys didesnį susidomėjimą.
Teisėja 2023 m. liepos 3 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2023 m. liepos 10 d., atsakovei asmeniškai atvykus į teismą.
2023 m. liepos 25 d. nutartimi teismas nutarė: apie atsakovę duomenis išreikalauti iš visų registrų, prie kurių teismas turi prisijungimus; civilinę bylą Nr. e2-13988-527/2023 skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 20 d. 13.30 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3; išvadą teikiančiai institucijai nustatyti 20 d. terminą išvadai pateikti.
2023 m. rugpjūčio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos (toliau – Skyrius) pateikė išvadą ir informavo, kad Tarnybos Skyriuje šalių šeima yra žinoma. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai, pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi atsakovė ne kartą vartojo alkoholį, dėl to negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais. Tarnybos Skyriaus atstovo lankymosi šeimoje metu nustatyta, kad ieškovas gyvena nuosavybės teise jam ir jo buvusiai žmonai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Name yra 2 kambariai, kuriuose yra vaikams reikalingi namų apyvokos daiktai. Berniukai miega viename kambaryje kartu su tėčiu, kuriame yra dvigulė lova, kūdikio lovelė, televizorius. Name yra pravesta kanalizacija bei vandentiekis, tačiau būstas yra reikalaujantis kapitalinio remonto. Tarnybos Skyriaus vertinimu, gyvenamojoje vietoje vaikams užtikrinamos saugios namų sąlygos ((duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodė, kad nori prisiteisti iš atsakovės po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Jis teigė, kad atsakovė yra supažindinta su ieškiniu. Su vaikais mama nebendrauja, nebando kontaktuoti. Paskambina ieškovui tik tada, kada reikia kažko. Prie vaikų išlaikymo neprisideda nei materialiai, nei kitokiais būdais. Iš namų išėjo prieš metus ir per tą laiką nėra prisidėjusi prie vaikų išlaikymo. Berniukai neišreiškia noro, kad mama grįžtų namo, jos nepasiilgsta ir nepasigenda. Tiek vaikų ugdymu, tiek sveikata rūpinasi tėvas. Tėvas kontaktuoja su auklėtojom. Vaikai yra prisirišę prie tėčio, jo pasiilgsta. Be to, Tarnybos Skyriaus atstovas bandė susisiekti ieškinyje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su atsakove, tačiau nepavyko. Lankymosi šeimoje metu nepilnamečių vaikų J. K. ir V. K. nuomonė nebuvo išklausyta, kadangi berniukai yra per mažo amžiaus. Dėl šių objektyvių priežasčių nepilnamečių vaikų nuomonė ir norai ginčo klausimu išklausyti nebuvo. Atsižvelgiant į ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas, tėvo gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, į tai, kad tėvą ir vaikus sieja emocinis ryšys, vaikų motina nuo išėjimo iš namų su vaikais nebuvo susitikusi, nebendravo ir nebandė kurti motinos ir vaikų tarpusavio ryšio, manytina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų jų interesų. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, įstatyme įtvirtintas nuostatas, prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant uzufrukto teise naudoti šias pinigines lėšas vaikų tėvui, neprieštarauja nepilnamečių vaikų V. ir J. interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius. Tarnybos Skyriuje nėra duomenų apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. ir V. teikimą šalims gyvenant skyrium, todėl darytina išvada, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas taip pat neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, tačiau konkretus išlaikymo įsiskolinimo dydis taip pat turėtų būti nustatytas teismo įvertinus ir ištyrus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė vaikams leisiantis su motina bendrauti be apribojimų, maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja nepilnamečių interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, jog šalys yra (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. K. (toliau – ir J.) ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus V. K. (toliau – ir V.) tėvai.
Ieškovo paaiškinimu, kurį patvirtina ir Tarnybos Skyriaus išvada, nustatyta, jog šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau kaip šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ieškovui ir jo buvusiai žmonai priklausančiame name, kur atsakovė savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi, kol 2022 m. gegužės 14 d. atsakovė, pasakiusi, kad išeina į parduotuvę, daugiau į šeimą negrįžo ir apsigyveno nakvynės namuose adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas toliau vienas augina vaikus, atsakovė jų nelanko, neauklėja ir jokiais kitais būdais neprisideda prie jų išlaikymo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Dėl vaikų nuomonės išklausymo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra per mažo amžiaus, kad sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia neišklausęs vaikų nuomonės.
Tarnybos Skyriaus išvada patvirtina, jog name, kuriame gyvena ieškovas su vaikais, yra 2 kambariai, kuriuose yra vaikams reikalingi namų apyvokos daiktai. Berniukai miega viename kambaryje kartu su tėčiu, kuriame yra dvigulė lova, kūdikio lovelė, televizorius. Name yra pravesta kanalizacija bei vandentiekis, tačiau būstas yra reikalaujantis kapitalinio remonto. Tarnybos Skyriaus vertinimu, gyvenamojoje vietoje vaikams užtikrinamos saugios namų sąlygos ((duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas Tarnybos Skyriaus specialistui nurodė, kad iš namų vaikų mama išėjo prieš metus ir per tą laiką nėra prisidėjusi prie vaikų išlaikymo, su vaikais mama nebendrauja, nebando kontaktuoti, paskambina ieškovui tik tada, kada reikia kažko. Berniukai neišreiškia noro, kad mama grįžtų namo, jos nepasiilgsta ir nepasigenda. Tiek vaikų ugdymu, tiek sveikata rūpinasi tėvas. Tėvas kontaktuoja su auklėtojom. Vaikai yra prisirišę prie tėčio, jo pasiilgsta. Be to, Tarnybos Skyriaus atstovas bandė susisiekti ieškinyje nurodytu telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) su atsakove, tačiau nepavyko.
Teismas, pritardamas Tarnybos Skyriaus išvadoje pateiktam vertinimu, atsižvelgdamas į ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas, tėvo gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, į tai, kad tėvą ir vaikus sieja emocinis ryšys, ieškovo teiginiai, jog vaikų motina nuo išėjimo iš namų su vaikais nebuvo susitikusi, nebendravo ir nebandė kurti motinos ir vaikų tarpusavio ryšio, byloje nėra paneigti ar ginčijami, sprendžia, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, likusiu gyventi su mažamečiais vaikais, atitiktų jų interesų.
Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikams priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams J. ir V. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, be to, prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams po 2 700 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo 2022 m. gegužės 14 d., pavedant uzufrukto teise šias pinigines lėšas naudoti ieškovui.
Dėl ieškovo turtinės padėties
Ieškovo paaiškinimu ir jos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas iš valstybės gauna šias 634,45 Eur išmokas: netekto darbingumo 254,89 Eur pensija, vienišo asmens 34,89 Eur išmoka, socialinė pašalpa 72,68 Eur, išmoka vaikui 272,44 Eur. Be to, ieškovo teigimu, jis gauna ir atsitiktinio darbo pajamų apie 80 Eur per mėnesį pagal galimybes dirbdamas sezoninius darbus, todėl visos šeimos pajamos sudaro apie 714,45 Eur. Ieškovas turi nekilnojamojo turto – namų valdos sklypą ir būstą. Ieškovas nurodė, jog jis prie namų darže jis augina daržoves, kas palengvina apsirūpinimą maistu. Pagal išrašą iš Antstolių informacinės sistemos registro ieškovo atžvilgiu šiuo metu vykdomųjų bylų nėra, o užbaigtos visiškai įvykdžius yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovės turtinės padėties
Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą atsakovė nekilnojamojo turto registruoto savo vardu neturi. Pagal iš Kelių transporto priemonių registro išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones atsakovė jokios transporto priemonės neturi. Išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, jog atsakovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai 2 377,66 Eur bendra išieškoma suma pagal: Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų eismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 6,64 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 150 Eur; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 347,51 Eur; VMI dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 90 Eur; Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 255,37 Eur; VMI dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 200 Eur; VMI dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 60 Eur; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 170,27 Eur; Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 1011,87 Eur; VMI dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 86 Eur.
Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą, atsakovė nekilnojamojo turto registruoto savo vardu neturi. Pagal iš Kelių transporto priemonių registro išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones atsakovė jokios transporto priemonės neturi.
Atsakovė jokiais įrodymais ir argumentais nepaneigė ieškovo nurodytų teiginių apie tai, kad ji daugiau vaikų neturi, yra darbinga, todėl, nesant priežasčių, dėl kurių ji galėtų vengti vykdyti savo pareigas, gali ir turi pasirūpinti savo sūnumis.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). CK 3.161 straipsnio 5 dalis skelbia, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Tai reiškia, kad ir ieškovas, ir atsakovė turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
Šioje byloje atsakovė jokiais įrodymais ir argumentais neužginčijo ieškovo teiginių, kad atsakovė nuo 2022 m. gegužės 14 d. visiškai neprisideda prie sūnų išlaikymo ir su jais net nebendrauja, jų nelanko. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog atsakovė nuo 2022 m. gegužės 14 d. yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
ieškovas prašo iš atsakovės jos vaikų kasmėnesinio materialinio išlaikymo užtikrinimui priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur periodines išmokas mokamas iki vaiko pilnametystės, šiomis priteistomis piniginėmis lėšomis pavedant disponuoti ieškovui. Ieškovo teigimu, prašomo priteisti vaikui materialinio išlaikymo mėnesinė suma, kuri leis užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius, neviršija 1 MMA dydžio, kuris yra laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui reikiamo išlaikymo dydį.
Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, t. y. tai, jog ji neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neturi pastovios gyvenamosios vietos, išmokas iš VSDFV gavo tik iki 2023 m. kovo 3 d., antstolių vykdomų iš jos išieškojimų suma siekia net 2 377,66 Eur, sprendžia, jog atsakovė, netgi ir neturėdama daugiau nepilnamečių išlaikytinių bei neteikusi į bylą įrodymų apie savo sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėtų dirbti, nėra pajėgi teikti išlaikymo po 200 Eur kiekvienam vaikui. Įvertinus visas šias aplinkybes, pagal savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas pačiam ieškovui turint gerokai didesnes galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių ir jų minimalius poreikius (kuriems pagrįsti, ieškovas, beje, net neteikė įrodymų), įstatyme įtvirtintas nuostatas, teismas iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisia tik po 100 Eur kiekvienam.
Atsakovei nuo 2022 m. gegužės 14 d. visiškai nusišalinus nuo sūnų išlaikymo, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. birželio 30 d. imtinai yra tik 12,5 mėn., bet ne 13,5 mėnesių (už kuriuos prašoma priteisti 2 700 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui skaičiuojant po 200 Eur), priteisia išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui tik po 1 250 Eur.
Dėl vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkos nustatymo
Ieškovas prašo vaikų motinai bendravimui su sūnumis ribojimų netaikyti.
CK 3.170 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku). Tėvams negyvenant kartu ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti tokia, kuri pirmiausiai atitiktų vaiko poreikius, užtikrintų jo interesus bei būtų realiai įgyvendinama. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, be kita ko, išskiria ir šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; vienas pagrindinių principų yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; būtina įvertinti, ar bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama; vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (LAT 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad ieškovas nurodė vaikams leisiantis su motina bendrauti be apribojimų, teismas visiškai pritaria Tarnybos Skyriaus išvadai, kad maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir tenkina ieškinio reikalavimą dėl motinos bendravimo tvarkos su sūnumis nustatymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 procentų.
Ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, ir advokato padėjėjo pagalbos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje visiškai patenkintas vienas neturtinis reikalavimas, už kurį iš atsakovės priteistinas 109 Eur žyminis mokestis, ir reikalavimai dėl 100 Eur mėnesinio išlaikymo priteisimo, už kurį iš atsakovės priteistinas 27 Eur žyminis mokestis (nes 100 x 12 x 0,03 x 0,75), bei dėl (išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, už kurį priteistinas 56,25 Eur žyminis mokestis (1 250 x 2 x 0,03 x 0,75), viso 192,25 Eur žyminis mokestis.
Valstybė, ieškovui teikdama antrinę teisinę pagalbą, turėjo 328 Eur išlaidas, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti tik 75 procentais (nes (100 + 50) / 2 = 75), iš atsakovės priteitina 246 Eur šių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu ir 279 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti vaikų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimui su sūnumis J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribojimų netaikant.
Iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio sūnaus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur kasmėnesines periodines išmokas, mokamas nuo 2023 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės bei indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaikų tėvui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio sūnaus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur kasmėnesines periodines išmokas, mokamas nuo 2023 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės bei indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaikų tėvui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio sūnaus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. birželio 30 d. imtinai, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedanti disponuoti vaikų tėvui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio sūnaus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. birželio 30 d. imtinai, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedanti disponuoti vaikų tėvui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti:
192,25 Eur žyminį mokestį (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į raštinę);
246 Eur išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.