Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustato, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip3,6 kv. m vienam žmogui. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybės ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Taisyklių 11¹.2 punkte ( 2015 m. rugpjūčio 20, įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su teisės į nustatytą gyvenamojo ploto pažeidimu dėl patalpoje esančių baldų, atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis ir atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad pareiškėjo argumentai apie nepakankamą materialinį aprūpinimą nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, pagrįsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus į skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011).

Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad užtikrina tinkamą pastatų būklę, patalpų būklė ir elektros instaliacija tvarkinga, įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį ir atsižvelgus į gaunamus asignavimus (b. l. 10-16, 23-25). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie patalpų įrengimą ir priežiūrą, todėl jais remiasi. Objektyvių duomenų, kad patalpų, kuriose byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, langų rankenėlės buvo išlūžusios, elektros instaliacija nesaugi, kyšotų laidai, plytelės būtų atskilusios, pareiškėjas nepateikė, skunde duomenų, kad dėl nurodytų faktorių, sukeliančių netinkamas kalinimo sąlygas, būtų kreipęsis į atsakovės atstovą, nenurodė. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas nurodė, jog kamerų techninės apžiūros atliekamos kasdien, jų metu nustatyti langų ar elektros instaliacijos pažeidimai nedelsiant šalinami.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie blogą kamerų ir pasivaikščiojimo kiemų būklę, nesuremontuotas dušo patalpas atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Be to, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kamerų tipo patalpose buvo netinkamas apšvietimas, natūralus apšvietimas į kameras nepatekdavo, kamerose nebuvo ventiliacijos, veisėsi pelėsis, nebuvo galimybių palaikyti patalpose švarą ir tvarką.

Higienos norma HN 134:2015 numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 n. vasario 8 d. pažymos Nr. 77-191 duomenimis, kamerų tipo patalpos vėdinamos per atidaromus langus, jose taip pat yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 23-25). Teismo vertinimu, toks kamerų tipo patalpų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybių išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant ir drėgmės pertekliaus patalpose ir užkertant kelią pelėsio veisimuisi. Šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Teismas aplinkybių, sudarančių pagrindą netikėti atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais ir pateiktais dokumentais, nenustatė, todėl jais grindžia daroma išvadas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai (b. l. 11-12). Išanalizavus byloje pateiktus duomenis, daroma išvada, kad valymo priemonės valyti kamerų tipo patalpas buvo išduodamos (b. l. 32-89). Teismas vertina, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog išduotas valymo priemonių inventorius (guminės pirštinės, plovikliai, įvairios šveitimo priemonės, šepečiai, kempinėlės, šluotos su kotu) buvo pakankamos palaikyti švarą kamerose. Be to, pažymima, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valinių veiksmų.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu neteikė skundų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl netinkamos ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, pelėsio gyvenamosiose patalpose.

Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, pagal kurį, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi; tačiau pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas ateikė turimus duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, todėl pataisos įstaiga kitų įrodymų ir negali pateikti. Taigi, pareiškėjui nepateikus duomenų, jog buvo aktyvus ir rūpinosi, kad jo gyvenamojoje patalpoje langai būtų nuvalyti (kreipėsi į administraciją, prašydamas atitinkamų priemonių ir pan.), o įstaigos administracija jam nesuteikė reikiamų priemonių, pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-146/2017, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2167-146/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2015 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, pelėsio, neišvalytų langų, netinkamų ar neišduotų valymo priemonių atmetami kaip abstraktūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

Teismas sprendžia, kad nurodytą aplinkybę pagrindžiančių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismo vertinimu, pareiškėjas deklaratyviai konstatavo, jog kamerose apšvietimas buvo netinkamas, byloje esančiame medicininiame pažymėjime dėl nuteistojo M. J. sveikatos būklės nurodyta, jog pareiškėjas nėra kreipęsis dėl sveikatos sutrikimų, kurie galėjo kilti dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įskaitant ir dėl pareiškėjo nurodytų įvairių regėjimo sutrikimų (b. l. 20). Atsakovės atstovo į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 8 d. pažyma Nr. 77-191 patvirtina, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas (b. l. 23-25).

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nors atsakovės atstovas ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, pataisos įstaiga tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritorinį padalinį prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų kamerų aplinkos sąlygų yra grindžiami deklaratyvų ir subjektyvų pobūdį turinčiais teiginiais, jie nepatvirtinti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog duše nebuvo užtikrintas jo privatumas – neįrengtos pertvaros, dušo duryse įrengtas langelis, neįrengta atskira persirengimo patalpa.

Atsižvelgus į laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus nustatančius teisės aktus - Higienos normą HN 134:2015 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, sprendžiama, kad nurodyti ar kiti nacionaliniai teises aktai dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas nurodė, jog dušinė yra atskirta sienomis nuo grindų iki lubų, ir šiuos teiginius grindė Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 8 d. pažyma Nr. 77-191 (b. l. 23-25). Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys nepaneigti jokiais leistinais įrodymais, pareiškėjas jų nustatyta tvarka neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir jais remiasi, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

Vertinant pareiškėjo teiginius apie privatumo duše neužtikrinimą dėl pareigūnų vykdomo stebėjimo per duryse įrengtą stebėjimo langelį, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu dušo patalpoje yra įrengtas stebėjimo langas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau paminėta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Teismas kaip teisiškai nepagrįstus apmeta pareiškėjo argumentus dėl atskiros persirengimo patalpos duše neįrengimo, kadangi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse ir Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimas įrengti dušo patalpoje atskirą persirengimo patalpą nenustatytas.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie teisės į privatumą duše pažeidimus nepagrįsti ir atmetami.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad uždarosios zonos patalpose buvo netinkamai įrengta skalbyklos patalpa, joje nebuvo įrengta nešvarių skalbinių zona ir lyginimo patalpa.

Teismas sprendžia, kad Higienos normos HN 134:2015 24-27 punktuose įtvirtinti reikalavimai skalbyklai taikomi pataisos namuose centralizuotai veikiančiai skalbyklai, kurioje skalbiami visų pataisos namuose kalinčių nuteistųjų skalbiniai. Kamerų tipo patalpose įrengta patalpa skirta nuteistiesiems sudaryti papildomas galimybes išsiskalbti savo drabužius. Teisės aktai tokios patalpos įrengimui reikalavimų nėra nustatę.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo skalbyklos uždarosios zonos patalpose įrengimo nepagrįsti ir atmetami.

Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš netinkamai suteiktų kirpimo paslaugų, tvirtindamas, kad nuteistieji kerpami ne kirpykloje, o koridoriuje, nehigieniškomis sąlygomis - mašinėlės nėra dezinfekuojamos kiekvieno kirpimo metu.

Teismas, atsižvelgęs į Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 77-191 duomenis, sprendžia, kad jie paneigia pareiškėjo teiginį, jog buvo kerpamas uždarosios zonos patalpos koridoriuje, ir patvirtina, jog kamerų tipo patalpose kalintys nuteistieji kerpami šiai paslaugai teikti skirtoje patalpoje, kurioje yra įrengtas stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamam asmeniui atsisėsti. Be to, daroma išvada, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog kirpimui skirtoje patalpoje esantys paviršiai lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti, kirpimui būtinos priemonės (plastikinės šukos, apdangalai ir popierinės servetėlės) bei kirpimo mašinėlė ir žirklės į kamerų tipo patalpas atsinešamos sandariai uždengiamoje talpykloje; panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plus“ po kiekvieno kirpimo (b. l. 25).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų vertinami kaip deklaratyvūs, kadangi jis nenurodė konkrečių jo teisių, gaunant kirpimo paslaugas, pažeidimų atvejų, t. y. nenurodė, kada jis buvo kerpamas koridoriuje, kada jį kirpo nedezinfekuota mašinėle ir pan., bei nepateikė duomenų, kad dėl netinkamai suteiktos kirpimo paslaugos jis nedelsdamas kreipėsi skundu (-ais) į Pravieniškių PN-AK ar įgaliotas visuomenės sveikatos priežiūros institucijas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai suteiktų kirpimo paslaugų atmetami kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam buvo suteikiama tik viena valanda pasivaikščioti.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Bausmių vykdymo kodeksas) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, viena iš nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, yra pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 1 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji, be kitų teisių, turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas.

Nustačius, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, jis turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą per dieną. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl pažeistos teisės į pasivaikščiojimus atmetami kaip nepagrįsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytą teisminę praktiką, kiti pareiškėjo skundai argumentai laikomi pertekliniais ir dėl jų detaliau nepasisakoma.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Pravieniškių PN-AK, kaip valstybinės valdžios institucijos, ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerose Nr. 5 ir 6 bei netinkamos aplinkos (ventiliacijos, apšvietimo, susikaupusio pelėsio, grybelio, drėgmės) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 15 d. nutraukti.

Kitą pareiškėjo M. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.