- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- I-2867-422/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4–5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalėjo Drausmės grupės 4,5 ir 6 kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad ginčo kamerų tipo patalpų gyvenamasis plotas buvo nuo 6 iki 14 kv. m., jose kalėjo 1 – 4 nuteistieji, kuriems tekusį gyvenamąjį plotą mažino jose buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Nesutiko su pataisos namų teikiamais argumentais, jog per mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensuoja nuteistiesiems suteikta judėjimo laisvė. Tvirtino, kad per parą buvo išvedamas pasivaikščioti tik 1 valandą, į Sveikatos priežiūros tarnybą galėdavo nueiti tik iškilus sveikatos problemoms, į dušą vedamas vieną kartą per savaitę 15 minučių, o tai negali pateisinti kamerų perpildymo fakto. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose buvo nepakankamas natūralus apšvietimas, kamerų tipo patalpos buvo vėdinamos per langus, tačiau ventiliacija buvo nepakankama, todėl esant perpildytoms kameroms, jose buvo didelė oro drėgmė, veisėsi grybelis, pelėsis. Tai sukėlė fizinių nepatogumų, psichologinių išgyvenimų, kėlė grėsmę sveikatai. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė psichologinį ir emocinį stresą, dirbtinai sukeltus nepatogumus, trūko privatumo, prieš jį buvo naudojama prievarta, smurtas, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 4 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8–14) nurodė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2836-505/2017, kurioje pareiškėjas kelia ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., todėl nagrinėjamoje byloje tikslintinas ginčo laikotarpis.
Tvirtino, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamosios patalpos plotą, skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. 5 ir 6 kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Netinkamai vėdinant kameras jose padidėja santykinė oro drėgmė, todėl gali atsirasti pelėsis. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Kamerų budėtojai palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius. Jeigu nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai vėdintų, valytų), gyvenamosiose patalpose nebūtų nešvarumų, drėgmės, pelėsio židinių. Jeigu kamerose buvo pelėsis, tai reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė budėtojų pareigas arba neinformavo administracijos apie kitų nuteistųjų blogai atliekamas budėtojo funkcijas. 2 ir 5 kameros buvo tikrintos visuomenės sveikatos centro specialistų, tačiau dirbtiniam apšvietimui, temperatūrai keliamų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Duomenų apie pareiškėjo teiktus skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo patalpose neturi. Pareiškėjas pasivaikščioti gryname ore buvo vedamas kiekvieną dieną valandai laiko, tai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų psichologinių išgyvenimų ir psichologinio smurto nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-969-505/2018 pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. jam kalint Pravieniškių PN-AK 1 karantino kameroje, 4 ir 14 kamerų tipo patalpose bei 4 būrio 4.1 gyvenamojoje patalpoje.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovės atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 15 d. jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose (esant netinkamam natūraliam apšvietimui, ventiliacijai, didelei drėgmei, pelėsiui).
Akivaizdu, kad administracinė byla Nr. I-969-505/2018 ir nagrinėjama byla nėra tapačios bylos, todėl pagrindo palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., atlyginimo nėra.
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 9, 17–18) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjas kalėjo tam tikrais laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. vasario 15 d. Pareiškėjas buvo kalinamas 2, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose. Skunde pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš kalinimo sąlygų 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose, pretenzijų dėl kalinimo sąlygų 2 kamerų tipo patalpoje pareiškėjas nekėlė, todėl jo kalinimo sąlygos šioje gyvenamojoje patalpoje byloje nebus vertinamos. Be to, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu negyveno 4 kamerų tipo patalpoje, todėl jo argumentai dėl ploto trūkumo ir higienos reikalavimų neatitikimo šioje gyvenamojoje patalpoje laikomi nepagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 5 ir 6 kamerų tipo patalpose kalėjo tam tikrais periodais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje vertintinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK 5 ir 6 kamerų tipo patalpose aukščiau nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kur vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas neatitiko reglamentuotos ploto normos. Tvirtino, kad vienam nuteistajam tekusią gyvenamojo ploto normą mažino ir gyvenamosiose patalpose buvusių baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, iš jo išskaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytą plotą. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Konvencijos 3 straipsnio kontekste (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).
Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 17–18) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalėjo 5 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 7,61 kv. m, joje įrengta viena miegamoji vieta, kalėjimo laikotarpiais pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas vienas, todėl jam teko 7,61 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 8 d. pareiškėjas kalėjo 6 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 16,38 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, tačiau pareiškėjas joje kalėjo vienas, todėl jam šioje kameroje teko 16,38 kv. m. Pažymėtina, kad, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, šioje kameroje kalinčiam asmeniui tenka 4,1 kv. m gyvenamojo ploto.
Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.
Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Nenustačius reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamų šios normos kompensacinių priemonių (suteiktos judėjimo laisvės) neanalizuotinos ir nevertintinos.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamos natūralios apšvietos kamerose, nepakankamo vėdinimo, didelės drėgmės, pelėsio.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte įtvirtintas reikalavimas gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apšvietai, pagal kurį ji negali būti mažesnė nei 200 lx. Reikalavimų natūraliai apšvietai nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos natūralios apšvietos ginčo kamerose atmestinos kaip nepagrįstos.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.10 punkte nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros buvo vėdinamos per langus, atsakovės atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 5 ir 6 kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b. l. 18–25). Tai, teismo nuomone, atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.
Pareiškėjas tvirtino, kad dėl kamerų perpildymo vėdinimas buvo nepakankamas, todėl jose buvo didelė drėgmė, pelėsis.
Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatytas kamerų perpildymo faktas, taip pat nenustatyti kamerų vėdinimo pažeidimai. Be to, pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų kambariai), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Uždarosios zonos kameros yra valomos Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždariusios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494, nustatyta tvarka (b. l. 40–41), pagal kurio 2.1. punktą paskirtas budintysis turi tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, išnešti šiukšles, ją vėdinti). Taigi akivaizdu, kad pareiga vėdinti kameras yra nustatyta kameros budinčiajam.
Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus, keltas pretenzijas Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl nepakankamos kamerų ventiliacijos, didelės drėgmės ar pelėsio, dėl budinčiųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti kameras, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ginčo kamerų tipo patalpų ventiliacijos vertinami kaip nepagrįsti ir šiame kontekste konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus nėra pagrindo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.