- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- A-1948-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00365-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovas), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 15 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN Drausmės grupės 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą. Paaiškino, kad ginčo kamerų tipo patalpų gyvenamasis plotas buvo nuo 6 iki 14 kv. m, jose kalėjo 1–4 nuteistieji, kuriems tekusį gyvenamąjį plotą mažino buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Per parą buvo išvedamas pasivaikščioti tik 1 valandą, į Sveikatos priežiūros tarnybą galėjo nueiti tik iškilus sveikatos problemoms, į dušą vedamas vieną kartą per savaitę 15 minučių, šios aplinkybės negali pateisinti kamerų perpildymo fakto. Teigė, kad kamerų tipo patalpose buvo nepakankamas natūralus apšvietimas, kamerų tipo patalpos buvo vėdinamos per langus, tačiau ventiliacija buvo nepakankama, todėl esant perpildytoms kameroms, kamerose buvo didelė oro drėgmė, veisėsi grybelis, pelėsis. Tai sukėlė fizinių nepatogumų, psichologinių išgyvenimų, kėlė grėsmę sveikatai. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė psichologinį ir emocinį stresą, dirbtinai sukeltus nepatogumus, trūko privatumo, prieš jį buvo naudojama prievarta, smurtas, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 4 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime nurodė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2836-505/2017, kurioje pareiškėjas kelia ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., todėl nagrinėjamoje byloje tikslintinas ginčo laikotarpis.
5. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint kamerų tipo patalpose, vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo atimti užstatytą gyvenamosios patalpos plotą, skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kameros Nr. 5 ir 6 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Netinkamai vėdinant kameras, jose padidėja santykinė oro drėgmė, todėl gali atsirasti pelėsis. Pagal galiojančius teisės aktus, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Kamerų budėtojai palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius. Jeigu nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai vėdintų, valytų), gyvenamosiose patalpose nebūtų nešvarumų, drėgmės, pelėsio židinių. Jeigu kamerose buvo pelėsis, tai reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė budėtojų pareigas arba neinformavo administracijos apie kitų nuteistųjų blogai atliekamas budėtojo funkcijas. Kameros Nr. 2 ir 5 buvo tikrintos visuomenės sveikatos centro specialistų, tačiau dirbtiniam apšvietimui, temperatūrai keliamų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Duomenų apie pareiškėjo teiktus skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN neturi.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pasivaikščioti gryname ore buvo vedamas kiekvieną dieną 1 valandai, tai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu, pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų psichologinių išgyvenimų ir psichologinio smurto nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-969-505/2018 pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. Iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. jam kalint Pravieniškių PN 1 karantino kameroje, 4 ir 14 kamerų tipo patalpose bei 4 būrio 4.1 gyvenamojoje patalpoje. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovo atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalinant perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose (esant netinkamam natūraliam apšvietimui, ventiliacijai, didelei drėgmei, pelėsiui). Administracinė byla Nr. I-969-505/2018 ir nagrinėjama byla nėra tapačios, todėl pagrindo palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., atlyginimo nėra.
9. Teismas nustatė, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjas kalėjo tam tikrais laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. vasario 15 d. Pareiškėjas buvo kalinamas 2, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose. Skunde pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš kalinimo sąlygų 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose, pretenzijų dėl kalinimo sąlygų 2 kamerų tipo patalpoje pareiškėjas nekėlė, todėl jo kalinimo sąlygų šioje gyvenamojoje patalpoje teismas nevertino. Be to, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu negyveno 4 kamerų tipo patalpoje, todėl jo argumentai dėl ploto trūkumo ir higienos reikalavimų neatitikimo šioje gyvenamojoje patalpoje nepagrįsti. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 5 ir 6 kamerų tipo patalpose kalėjo tam tikrais periodais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d., todėl teismas byloje vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN 5 ir 6 kamerų tipo patalpose minėtu laikotarpiu.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalėjo 5 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 7,61 kv. m, joje įrengta viena miegamoji vieta, kameroje buvo laikomas vienas, todėl jam teko 7,61 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 8 d. pareiškėjas kalėjo 6 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 16,38 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, tačiau pareiškėjas joje kalėjo vienas, todėl jam šioje kameroje teko 16,38 kv. m. Pažymėjo, kad, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, šioje kameroje kalinčiam asmeniui tenka 4,1 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo gyvenamąsias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertindamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių ir nustatė, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo kamerose metu jam buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų. Nenustatęs vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl nepakankamų šios normos kompensacinių priemonių (suteiktos judėjimo laisvės) neanalizavo ir nevertino.
11. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamos natūralios apšvietos kamerose, nepakankamo vėdinimo, didelės drėgmės, pelėsio, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte įtvirtintas reikalavimas gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apšvietai, pagal kurį ji negali būti mažesnė nei 200 lx. Reikalavimų natūraliai apšvietai nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamos natūralios apšvietos ginčo kamerose atmetė kaip nepagrįstas.
12. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamųjų patalpų vėdinimu, nurodė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.10 punkte nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros buvo vėdinamos per langus, atsakovo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 5 ir 6 kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, todėl teismas vertino, kad patalpų vėdinimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad dėl kamerų perpildymo vėdinimas buvo nepakankamas, todėl jose buvo didelė drėgmė, pelėsis, nurodė, jog byloje nebuvo nustatytas kamerų perpildymo faktas, taip pat nenustatyti kamerų vėdinimo pažeidimai. Be to, pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų kambariai), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Uždarosios zonos kameros yra valomos Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždariusios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraše, patvirtintame Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494 nustatyta tvarka, pagal kurio 2.1. punktą paskirtas budintysis turi tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, išnešti šiukšles, ją vėdinti). Taigi pareiga vėdinti kameras yra nustatyta kameros budinčiajam.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus, pretenzijas Pravieniškių PN pareigūnams, administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl nepakankamos kamerų ventiliacijos, didelės drėgmės ar pelėsio, dėl budinčiųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti kameras, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ginčo kamerų tipo patalpų ventiliacijos vertinami kaip nepagrįsti ir šiame kontekste konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus nėra pagrindo.
15. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN.
III.
16. Pareiškėjas M. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti pareiškėjui 4 000 Eur neturtinę žalą.
17. Pareiškėjas nurodo, kad valstybė turi užtikrinti asmenų kalinimą teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjui nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti ar paneigti aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Jeigu įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skundo teiginius, nepakanka, prašo juos išreikalauti iš atsakovo.
18. Pareiškėjas teigia, kad kalint Pravieniškių PN, buvo grubiai pažeistos jo kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė psichologinį ir emocinį stresą, privatumo trūkumą, buvo naudojamas psichologinis smurtas, pareigūnai elgėsi sąmoningai ir suprato, kad pažeidžia pareiškėjo teises. Kadangi dėl Pravieniškių PN patyrė neturtinę žalą, prašo ją atlyginti.
Atsiliepimas
19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į apelaicinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
20. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, ir todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
21. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Byloje įvertinus visas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
22. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiasias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
25. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.
27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pretenzijos ginčo laikotarpiu dėl vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo, higienos normų neužtikrinimo, nepagrįstos, todėl nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
29. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tačiau tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė turimus duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais į Pravieniškių PN administraciją nesikreipė, todėl atsakovas kitų įrodymų (kuriuos pateikė teismui) ir negali pateikti.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę ginčyti atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus duomenis, teikdamas detalius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, prašydamas apklausti liudytojus. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu. Be to, nesant duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusius higienos reikalavimų pažeidimus (apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio), pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nenustatė.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, juolab, kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.