Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizgas“, Luminos Bank AS Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu nesimato, per 2020 m. su sutuoktiniu buvo susitikusi tik vieną kartą, kai jis 2020 m. liepos mėn. atvyko iš užsienio į Lietuvą. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. sutuoktiniai nebendrauja, atsakovas neatsako į ieškovės sms žinutes, elektroninius laiškus. Ieškovei pažįstami sakė, kad atsakovas užsienyje gyvena su kita moterimi.

6. 2021 m. sausio 28 d. teisme gautas trečiojo asmens Luminos Bank AS Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas) atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodoma, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. Bankas su ieškove sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteiktas kreditas būstui įsigyti. Ieškovės įsipareigojimai laikyti asmeniniais, nes sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo. Bankas pareiškia, kad patikslintu ieškiniu iškelti reikalavimai nepažeidžia Banko, kaip ieškovės kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų.

8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas atvykti į posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų neturi; kilnojamojo ir nekilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neturi; atsakovas kreditorių neturi; ieškovė turi du kreditorius, atitinkamai: pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. Banko su ieškove sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteiktas kreditas būstui įsigyti; pagal 2018 m. gegužės 30 d. UAB „Mokilizingas“ su ieškove sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

10. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

11. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

14. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

16. Byloje pateiktais duomenimis ir įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo apie 1,5 m. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad šalių tarpusavio santykiai nesusiklostė, tarp abiejų sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai, ieškovė norėjo susilaukti vaikų, tačiau atsakovas tam nepritarė. Apie 1,5 m. šalys gyvena atskirai – atsakovas, neatsižvelgęs į ieškovės prieštaravimus, išvyko gyventi į užsienį, nuo to laiko šalys nevedė bendro ūkio, nevystė šeiminių santykių ir nuo 2020 m. lapkričio mėn. ieškovė apie atsakovą neturi jokių žinių, su juo susisiekti nepavyksta, o ir pats atsakovas su ieškove nesusisiekė, apie save duomenų nepateikė, taigi santuoka tapo formalia ir nuo to laiko šeiminis gyvenimas nutrūko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

17. Bylos nagrinėjimo metu šios ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys bei įrodymai atsakovo neginčyti, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų atsakovas bylos nagrinėjimo metu visiškai neteikė (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovas tokiu savo elgesiu, netinkamai elgdamasis su savo sutuoktine, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18. Asmuo pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama, ieškovei pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių reikalavimų nereiškė, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo.

19. Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą (duomenys neskelbtini) pavardę.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

21. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.

22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas. Kilnojamojo ir nekilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto šalys neturi.

23. Bendrų kreditorių šalys neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi du kreditorius, atitinkamai: pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. Banko su ieškove sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteiktas kreditas būstui įsigyti; pagal 2018 m. gegužės 30 d. UAB „Mokilizingas“ su ieškove sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

25. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolės tretiesiems asmenims UAB „Mokilizingas“ ir Bankui susijusios su šeimos interesais, nėra kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolės šiems kreditoriams turėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Minėtos prievolės atsirado dar iki santuokos sudarymo. Nesant ginčo, nei šalims, nei tretiesiems asmenims neįrodinėjant prievolės solidarumo, teismas sprendžia, kad prievolės Bankui ir UAB „Mokilizingas“ yra asmeninės ieškovės prievolės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, už dokumentų rinkimą iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ sumokėjo 10,46 Eur, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 450 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis), viso 535,46 Eur. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 535,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Teisme patirta 3,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl T. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Prievolę trečiajam asmeniui Luminos Bank AS Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Prievolę trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ pagal 2018 m. gegužės 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 535,46 Eur (penki šimtai trisdešimt penki eurai 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.