- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-332-267/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eutra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilktukas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eutra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-502-251/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilktukas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eutra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) UAB „Vilktukas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Eutra“ 421,08 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei transporto priemonės vilkimo ir remonto paslaugas ir išrašė 2017-12-22 PVM sąskaitą faktūrą serija VILR Nr. 20161698, 421,08 Eur sumos. Paslaugas sudaro autoelektriko vykimas į atsakovės nurodytą vietą suremontuoti atsakovės transporto priemonės, 2 vilkiko vykimai parsitempti transporto priemonę, transporto priemonės partempimas į autoservisą, gedimo paieška ir diagnostika, relės keitimas. Atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo iki šiol, nors skolą pripažino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Eutra“ su ieškiniu sutiko tik iš dalies nurodydama, kad ieškovės reikalavimai neatitinka tikrovės ir realių remonto išlaidų. Nurodė, kad transporto priemonė sugedo 2017 m. gruodžio 19 d. Pirmą kartą parvilkti atsakovės transporto priemonės nepavyko, nes ieškovės transporto priemonė netiko parvilkti, todėl tik kitą dieną atsakovė parvilko transporto priemonę. Atsakovė prašė tik pašalinti gedimą, vilkti neprašė. Mano, kad transporto priemonės parvilkimo kaina yra 50,00 Eur, 200,00 Eur autoelektrikui už darbą, todėl reali paslaugų suma sudaro tik pusę PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Transporto priemonė nebuvo iki galo sutvarkyta, ji tik parvažiavo į Šiaulius, o po to teko remontuoti. Pirmą sąskaitą gavo, priėmė, tačiau neapmokėjo, o antrą sąskaitą gavo transporto priemonės savininkas, šių dokumentų nėra byloje. Raštu pretenzijos dėl darbų kainos neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Eutra“ ieškovei UAB „Vilktukas“ 421,08 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 421,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Eutra“ valstybei 3,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – nuvilko atsakovės transporto priemonę į autoservisą ir ten atliko transporto priemonės remontą, o atsakovės transporto priemonė savo eiga (nevelkama) parvyko į Šiaulius. Aplinkybių, kad suteikta mažiau paslaugų, nei nurodė ieškovė, ar kad paslaugų įkainiai turėtų būti mažesni, atsakovė neįrodė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, prieš kreipdamasi į ieškovę dėl transporto priemonės parvilkimo ir remonto paslaugų 2017 m. gruodžio mėnesį, būtų nesutikusi su paslaugų įkainiais, kad iki paslaugų suteikimo būtų derinusi paslaugų kainą ir kad šalys būtų susitarusios dėl konkrečios paslaugų kainos. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, o ši savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, teismas iš atsakovės priteisė 421,08 Eur skolą , 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eutra“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą sumažinant iš atsakovės priteistą skolą iki 210,54 Eur, atitinkamai procesines palūkanas skaičiuojant nuo 210,54 Eur sumos ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 7,50 Eur. Taip pat prašo priteisti 193,60 Eur išlaidas už teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius vertino kaip kilusius iš paslaugų teikimo sutarties, nepagrįstai spręsdamas ginčą taikė atlygintinų paslaugų teikimo instituto teisės normas, nors ginčas spręstinas taikant rangos instituto teisės normas.
5.2. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai nustatė ieškovės atliktų darbų kainą ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovė teismui nepateikė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškos ir įrodymų, kad ji būtų atsakovei suteikusi informaciją, jog atsakovės užsakyto darbo kaina yra 421,08 Eur ar kitą konkrečią informaciją, kuria remiantis būtų galima suskaičiuoti 421,08 Eur atliktų darbų kainą. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra ir darbų priėmimo-perdavimo akto, kuriuo atsakovė būtų priėmusi iš ieškovės atliktus darbus. Iš ieškovės teismui pateiktos 2017-12-22 PVM sąskaitos faktūros nėra aišku, kokie konkrečiai darbai atsakovės naudai buvo atlikti ir kaip suskaičiuota darbų kaina (išskyrus 28 Eur ir PVM už starterio mažąją relę). Įrodinėjimo našta įrodant, kad ieškovė turi teisę į prašomą priteisti sumą, teko būtent ieškovei, o ne apeliantei.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilktukas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Taip pat prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus – parašką (aktą), kadangi jo pateikimo būtinybė iškilo pateikus apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliacinis skundas grindžiamas ne tik naujais teisiniais argumentais, bet ir naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.
6.2. Tarp šalių nėra ginčo dėl paslaugų suteikimo fakto (nutempimas į servisą ir remontas) bei tikslo (nustatyti ir pašalinti gedimą, kad transporto priemonė galėtų parvykti į Šiaulius).
6.3. Atsakovė nėra pareiškusi priešinių reikalavimų dėl netinkamai suteiktų paslaugų, nereikalavo nuostolių atlyginimo, po remonto priėmusi transporto priemonę nesikreipė į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė neginčijo remonto kainos iki 180 Eur ir PVM už 9 valandas diagnostikos ir gedimo šalinimo darbų, taikant 20 Eur ir PVM įkainį, taip pat relės keitimo apmokėjimo (28 Eur ir PVM), bei mažų mažiausiai 50 Eur ir PVM įkainio už transporto priemonės tempimą. Atsakovės transporto priemonėje nebuvo vilkti reikalingos jungties, kuri paprastai yra transporto priemonės komplektacijoje, o ieškovei pasiūlius nupirkti reikalingą jungtį atsakovės sąskaita, buvo atsakyta, apeliantė pati atsiuntė jungtį į Alytų autobusu tik kitą dieną, todėl ieškovei teko vykti partempti transporto priemonės antrą kartą. Tik nuo atsakovės priklausančių aplinkybių buvo vykstama du kartus, atsakovė neginčijo 180 + 2x50 + 28 Eur ir PVM ieškinio dalies, arba 372,68 Eur, ir nuo ieškinio reikalavimo ši suma skiriasi tik 48,4 Eur, o ne dvigubai.
6.4. Tempimo ir remonto darbai atlikti nuo 2017-12-19 iki 2017-12-21, per gana ilgą laiką po paslaugų suteikimo negauta jokių pretenzijų, sąskaita ieškovei iki šiol negrąžinta, byloje nėra jokių įrodymų dėl netinkamai suteiktų paslaugų, apeliantė pripažįsta, kad po remonto transporto priemonė savo eiga grįžo į Šiaulius, t. y. remonto tikslas buvo pasiektas. Būtent šių aplinkybių kontekste reiktų vertinti paraiškos ir perdavimo-priėmimo akto įforminimo klausimus, o šie nauji argumentai vertintini kaip atsakovės gynybinė pozicija. Nesutikdama su ieškovės nurodyta darbų kaina, atsakovė privalėjo teikti įrodymus, o netinkama kaina yra fakto klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
8. Byloje ginčas kilo dėl skolos už transporto priemonės vilkimo ir remonto paslaugas priteisimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus – 2017-12-21 darbų ir paslaugų paraišką, kadangi jos pateikimo būtinybė iškilo pateikus apeliacinį skundą.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir drauge užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
11. Ieškovė nurodo, kad prašomo pridėti prie bylos įrodymo pateikimo būtinybė iškilo pateikus apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po apeliacinio skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamu nauju įrodymu. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktas įrodymas priimamas ir vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl transporto priemonės vilkimo ir atliktų remonto paslaugų teisinių santykių kvalifikavimo
12. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ginčui spręsti turi būti taikomos rangos instituto teisės normos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius vertino kaip kilusius iš paslaugų teikimo sutarties. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija pritaria.
13. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
14. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
15. Teisingas rangos ir paslaugų santykių atskyrimas yra svarbus dėl CK skirtingai reglamentuojamų atskirų sutartinių santykių aspektų, be kita ko – skirtingų reikalavimų sutarties šalių tarpusavio pareigų vykdymui bei įvykdymo tinkamumo vertinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Šiame kontekste primintina, kad nuostatos, reglamentuojančios sutartinius santykius, yra aktualios ginčui spręsti visų pirma tais atvejais, kai šalys sutartyje atitinkamų sąlygų nenustato įstatymui neprieštaraujančiu individualiu susitarimu (CK 6.156 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad taip automobilio remonto darbų sutartis buvo kvalifikuota ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-253-469/2018).
17. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius vertino kaip kilusius iš paslaugų sutarties.
Dėl naujų argumentų apeliacinės instancijos teisme
18. Esminis bylos dėl skolos už transporto priemonės vilkimo ir remonto paslaugas priteisimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis dėl paraiškos pildymo, perdavimo-priėmimo akto nesudarymo ir panašiai, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Tokių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminta ir atsiliepime į ieškinį, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl paraiškos pildymo, perdavimo-priėmimo akto nesudarymo ir panašiai, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Dėl įrodymų pakankamumo vertinat atliktų darbų kainą
20. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
21. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
23. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas, 2019 n. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai nustatė ieškovės 421,08 Eur atliktų darbų kainą ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nesutinka su skolos dydžiu, mano, kad paslaugų kaina yra per didelė ir ji turėtų būti sumažinta per pusę.
25. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, pažymi, kad šiuo atveju apeliantei, tvirtinant, kad buvo suteikta mažiau paslaugų, ar paslaugų įkainiai turėtų būti mažesni, tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
26. Nesutikdama su ieškovės 2017-12-22 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta paslaugų kaina atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad remonto darbai galėjo trukti 3–4 valandas vieną dieną ir 5 valandas kitą (teismo posėdžio garso įrašas, 17:14 min. ir toliau). Atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto serviso darbo valandos įkainio (20 Eur ir PVM), sutiko, kad relės keitimas turi būti apmokamas papildomai prie darbų kainos. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovės tempimo įkainis didelis, o Šiauliuose tokios paslaugos teikiamos už 50 Eur, jokių įrodymų apie tokias kainas nepateikė. Taigi, atsakovė neginčijo remonto kainos iki 180 Eur ir PVM už 9 valandas diagnostikos ir gedimo šalinimo darbų, taikant 20 Eur ir PVM įkainį, taip pat relės keitimo apmokėjimo (28 Eur ir PVM), bei mažų mažiausiai 50 Eur ir PVM įkainio už transporto priemonės tempimą. Pažymėtina tai, kad ieškovei tik nuo atsakovės priklausančių aplinkybių teko vykti du kartus, todėl atsakovei neginčijant 372,68 Eur (180 + 2x50 + 28 Eur ir PVM) ieškinio dalies, atliktų darbų kaina skiriasi tik 48,4 Eur, o ne dvigubai. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad atsakovė nėra pareiškusi pretenzijos dėl netinkamai suteiktų paslaugų, nereikalavo nuostolių atlyginimo, po remonto priėmusi transporto priemonę nesikreipė į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą dėl atliktų darbų kainos, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinus, kad atsakovė yra pažeidusi prievolę atsiskaityti, pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 266,20 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 266,20 Eur.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eutra“, į. k. 140645038, ieškovei UAB „Vilktukas“, į. k. 150114356, 266,20 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 20 cnt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.