Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2124-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-18
Bylos Nr.: e2-2124-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00471-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: D. K.
Advokatai: Tomas Bairašauskas

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-2124-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00471-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei, Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. Č.,

atsakovo D. K. atstovui advokatui Tomui Bairašauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo, prašydama: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų, jog ieškovė jį yra praleidusi; 2) priteisti iš atsakovo 106 283,78 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė (toliau – Joniškio VVG) pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-JONIŠKIS-04-013 (toliau – Sutartis I) su UAB ,,Žagarės inžinerija“ (toliau – ir Pareiškėja, Bendrovė), kuri įsipareigojo įgyvendinti projektą „Technikos įsigijimas komunalinių statinių statybos veiklai vystyti“ (toliau – Projektas I). Projektui įgyvendinti NMA iš viso išmokėjo 57 828,43 Eur paramos sumą; Projekto I kontrolės laikotarpio / įsipareigojimų pabaiga – 2019 m. liepos 5 d. 2015 m. vasario 27 d. Joniškio VVG pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-14-JONIŠKIS-11-006 (toliau – Sutartis II) su Pareiškėja, kuri įsipareigojo įgyvendinti projektą „Transporto priemonių įsigijimas veiklai vystyti“ (toliau – Projektas II). Projektui įgyvendinti NMĄ išmokėjo 50 615,50 Eur paramos sumą; Projekto II kontrolės laikotarpio / įsipareigojimų pabaiga – 2020 m. vasario 27 d.

3. Ieškovės teigimu, 2017 m. birželio 7 d. Joniškio VVG raštu Nr. 80 „Dėl vietos projektų ataskaitų“ informavo, kad nepateiktos Projekto I ir Projekto II ataskaitos, su Pareiškėjos atstovu nepavyko susisiekti telefonu, el. paštu. 2017 m. gegužės 8 d. paštu, registruotu laišku buvo išsiųstas prašymas (Nr. 60) pateikti ataskaitą iki 2017 m. birželio 1 d., tačiau ataskaitos negautos. Viešai prieinamoje VĮ Registrų centro informacijoje buvo nurodyta, kad Pareiškėja yra bankrutuojanti. NMA atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimus – Projektai neįvykdyti, nevykdoma veikla. Pažeidimo tyrimo metu išsiaiškinta, kad veikla nebevykdoma nuo 2017 m. sausio 10 d., nes nuo tos datos atleisti įmonės darbuotojai. 2018 m. kovo 8 d. patikrinus informaciją VĮ Registrų centre, nustatyta, kad Pareiškėja nuo 2013 m. neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Už paramos lėšas įsigytas statybinis konteinerinis namelis Pareiškėjos prašymu nuo pat jo įsigijimo buvo laikomas (duomenys neskelbtini), kur buvo įgyvendinti projektai (UAB „Laneta“, ŽŪK „Dalksna“, UAB „Ingepa“, UAB „Žagarės biokuras“, UAB „Eslera“, UAB „D&D Group“, UAB „LG Sanomis“ ir E. G.), pagal kuriuos po atliktų pažeidimo tyrimų buvo pritaikytos maksimalios sankcijos, t. y. nutrauktos paramos sutartys, susigrąžinant visą išmokėtą paramos sumą. Atsižvelgiant į Projektų pažeidimus, NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Leader metodu) susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas I), kuriuo susigrąžintina pripažinta visa 57 828,43 Eur išmokėta paramos suma ir nutraukta Sutartis I. Taip pat NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-40 „Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Leader metodu) susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas II), kuriuo susigrąžintina pripažinta visa 50 615,50 Eur išmokėta paramos suma ir nutraukta Sutartis II.

4. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-569/2018 (toliau – Nutartis) iškėlė Pareiškėjos bankroto bylą. Nutartyje nurodoma, kad bankroto administratoriumi paskirta UAB „Iflas“ (toliau – bankroto administratorius). NMA nebuvo gavusi bankroto administratoriaus pranešimo apie Pareiškėjos bankroto bylos iškėlimą bei kreditorinių reikalavimų pateikimo terminą. NMA, gavusi informaciją apie Pareiškėjai inicijuotą bankroto bylą, 2018 m. balandžio 27 d. bankroto administratoriui pateikė kreditorinį 108 443,93 Eur reikalavimą (bendra skola pagal Sprendimą I ir Sprendimą II) bei prašė šiai sumai patvirtinti NMA kreditorinį reikalavimą Pareiškėjos bankroto byloje. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-178-569/2018 patvirtino NMA reikštą kreditorinį reikalavimą ir įtraukė į kreditorių sąrašą. 2021 m. birželio 10 d. ieškovė sužinojo, kad Pareiškėja išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu siekia susigrąžinti patirtą 106 283,78 Eur žalą iš atsakovo, nuo 2012 m. spalio 1 d. buvusio UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriumi, nes pastarajam vadovaujant Pareiškėjai atsakovo neteisėtais veiksmais – neįgyvendinant Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis finansuotų projektų – buvo sukelta žala NMA (išmokėtos sumos pagal paramos sutartis, kurių negalima susigrąžinti iš Pareiškėjos). Ieškovės teigimu, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip juridinis asmuo UAB „Žagarės inžinerija“ (Pareiškėja) įsteigta 2012 m. sausio 25 d., o paraiška pagal Projektą I pateikta 2012 m. sausio 30 d., t. y. įmonė įsteigta siekiant gauti paramos lėšas, kurias išmokėjo NMA. Atsakovas, atstovaudamas Pareiškėjai, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Technikos įsigijimas komunalinių statinių statybos veiklai vystyti“ (toliau – Projektas I) ir projektą „Transporto priemonių įsigijimas veiklai vystyti“ (toliau – Projektas II), tačiau Projektai neįgyvendinti vadovaujant atsakovui, todėl turi būti laikoma, kad asmuo, sukėlęs žalą NMA ir Europos Sąjungos finansiniams fondams, yra atsakovas. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, nevykdė teisės aktais numatytos pareigos veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nesilaikė Projekte I ir Projekte II prisiimtų įsipareigojimų ir žinodamas, kad projektai turi būti įgyvendinti pilna apimtimi, sąmoningai sustabdė veiklą; apie tai neinformavo NMA. Atsakovas NMA neinformavo ne tik apie veiklos sustabdymą, tačiau neinformavo ir apie tai, kur yra už paramos lėšas įsigytos investicijos, apie Pareiškėjos veiklos sunkumus ir iškeltą bankroto bylą. Pagal Projektą I NMA finansavo ekskavatorinio krautuvo ir statybinio konteinerinio namelio įsigijimą, pagal Projektą II – 5 N1 BB klasės automobilių įsigijimą. Iš 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 m. patirta 242 573,96 nuostolių. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis Pareiškėja, kurią atstovavo atsakovas, nuosavybės teise registruoto nekilnojamo turto neturi. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, Pareiškėja nuosavybės teise turi 6 registruotas transporto priemones, tačiau vienoms yra taikytas turto areštas, kitoms registruotas įkeitimas. Taigi, NMA finansuotos investicijos dėl atsakovo, kuris atstovavo Pareiškėją, veiksmų, buvo areštuotos nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nors atsakovui buvo žinoma, kad NMA finansuotos investicijos negali būti perleistos tretiesiems asmenims. Atsakovas, veikdamas Pareiškėjos vardu, nevykdė įsipareigojimų kreditoriui ir pastarasis savo ruožtu kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo. Jei atsakovas, veikdamas Pareiškėjos vardu, būtų laiku ir tinkamai laikęsis visų įsipareigojimų, esama situacija nebūtų susiklosčiusi; transporto priemonių areštas yra neatsakingo ir aplaidaus atsakovo elgesio padarinys. Atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad be NMA finansuotų investicijų Projektas I ir Projektas II nebus įgyvendinti, o tai prives įmonę prie bankroto, bet neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, kad įmonė nevykdo ir negalės vykdyti veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas sustabdęs vykdomas veiklas pagal Projektą I ir Projektą II ir supratęs, kad tai lems Projektų žlugimą, taigi, ir žalos NMA atsiradimą bei įmonės bankrotą, nesiėmė ĮBĮ įtvirtintų veiksmų ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Pareiškėjai iškėlimo. Ieškovės teigimu, atsakovas, kaip Pareiškėjos direktorius, turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti Projektus; laiku atsiskaityti su kreditoriais; užtikrinti, kad NMA finansuotos investicijos nebūtų areštuotos, nes investicijos buvo skirtos veiklų pagal Projektus vykdymui; laiku kreiptis dėl nemokumo proceso. Neįvykdęs šių pareigų, atsakovas privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą.

6. Ieškovė pažymėjo, kad su Projektu I ir Projektu II susijusius dokumentus pateikė įmonei vadovavęs atsakovas, kuris yra teistas už dalyvavimą karteliniame susitarime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-254-822/2021). Be to, atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-990/2020 (byla, kurioje atsakovui pareikšti kaltinimai kaip UAB „Kaustina“ vadovui (UAB „Kaustina“ taip pat įgyvendino NMA finansuotus projektus) pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. NMA turima informacija atsakovas apskundė aukščiau nurodytą nuosprendį Vilniaus apygardos teismui, kur byla dar nėra baigta nagrinėti. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovui yra puikiai suprantamas atstovavimas įmonėse, kurios įkurtos siekiant pasisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas, išmokėtas NMA. NMA dar 2015 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybai perdavė projektus (UAB „D&D group“, UAB „Kaustina“, UAB „LG Sanomis“, UAB „Rikliai“, UAB „Artex Dekor“, ŽŪAK „Dalksna“, ŽŪAK „Imprensa“), kuriuose figūruoja atsakovas. Kitose bylose, susijusiose su NMA išmokėtomis Europos Sąjungos paramos lėšomis, atsakovo padaryti veiksmai (dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo) šiuo metu yra tiriami ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-0004-16, kuris tęsiasi nuo 2016 m. ir dar nėra baigtas. Atsakovas ne kartą steigė įmones, siekdamas pasisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų ir neįgyvendindamas projektų. Tiek Projektas I, tiek Projektas II taip pat buvo neįgyvendinti, dėl ko atsakovas sukėlė žalą NMA.

7. Ieškovės teigimu, ji nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes, nors Pareiškėja išregistruota 2020 m. sausio 6 d., NMA iš bankroto administratoriaus negavo galutinės bankroto ataskaitos, nebalsavo už jos tvirtinimą, taip pat ir nebalsavo kreditorių susirinkime dėl to, kad būtų kreipiamasi į teismą prašant pripažinti Pareiškėjos veiklą pasibaigusia. NMA apie įmonės išregistravimą sužinojo 2021 m. birželio 10 d., po to, kai 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į bankroto administratorių pranešimu Nr. BR6-3561 „Dėl informacijos pateikimo“. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. birželio 10 d., kai ieškovė sužinojo apie Bendrovės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Jei būtų sprendžiama, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė prašė senaties terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

8. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Atsakovo teigimu, ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes jis prasidėjo 2018 m. balandžio 5 d. (Sutarčių nutraukimas ir sprendimų dėl paramos susigrąžinimo priėmimas) arba vėliausiai 2020 m. sausio 6 d. (Bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro) ir baigėsi atitinkamai 2021 m. balandžio 5 d. arba 2023 m. sausio 6 d., o ieškinys pareikštas tik 2023 m. balandžio 20 d. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovei apie Pareiškėjui iškeltą bankroto bylą tapo žinoma ne vėliau kaip 2018 m. vasario 27 d. Ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pareigą kaip suinteresuotas asmuo domėtis Pareiškėjos bankroto proceso eiga.

10. Atsakovas argumentavo, kad negali būti taikyta atsakovui civilinė atsakomybė už Pareiškėjos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ieškovei, nes neegzistuoja jos taikymo sąlygos. Pareiškėja buvo ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (uždaroji akcinė bendrovė). Sutartiniai teisiniai santykiai pagal Sutartį I ir Sutartį II susiformavo tarp ieškovės ir Pareiškėjos, o ne kitų asmenų, pvz. atsakovo. Pareiškėjos bankrotą nulėmė išimtinai verslo nesėkmė, o ne kokie nors Pareiškėjos vadovo (atsakovo) sąmoningi veiksmai. Bankroto administratorius UAB „Iflas“, kuris vykdė UAB „Žagarės inžinerija“ (Pareiškėjos) bankroto procedūras, nenustatė, kad atsakovas būtų netinkamai ėjęs UAB „Žagarės inžinerija“ vadovo pareigas, todėl nepareiškė jam jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos už paramos lėšas įgytas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims ne įprastai pvz. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o jį perėmus valdyti bankroto administratoriui UAB „Iflas“, t. y. po to, kai atsakovas neteko savo kaip Pareiškėjos vadovo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atsakovas niekaip negalėjo įtakoti turto pardavimo, nes jis buvo parduotas bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad atsakovas, kaip Pareiškėjos vadovas, neinformavo ieškovės apie Pareiškėjos turto pardavimą tretiesiems asmenims, neturi teisinės reikšmės atsakovo atžvilgiu, be to, jis to negalėjo atlikti, nes tokia informacija nedisponavo – Pareiškėjos turto pardavimą organizavo bankroto administratorius. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas, nes pareikštas pažeidžiant Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių nuostatas, pagal kurias ieškovė turėjo Pareiškėjos skolą nurašyti, o ne bandyti perkelti ir išieškoti iš atsakovo.

Šalies argumentai

11. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuruose papildomai argumentavo, kad UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto administratorius UAB ,,Iflas“ aplaidžiai vykdė savo pareigas, susijusias su tyčinio bankroto procedūromis. Ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. BR6-3694 prašė atlikti tyrimą dėl bendrovės privedimo prie tyčinio bankroto, bet bankroto administratorius veikė aplaidžiai – nėra įrodymų, kad jis būtų atlikęs tyrimą dėl tyčinio bankroto. Ieškovė nurodė, kad nei atsakovas, nei bankroto administratorius neinformavo NMA apie tai, kad UAB ,,Žagarės inžinerija“ atžvilgiu yra iškelta bankroto byla. NMA informaciją apie inicijuotą bankroto bylą nustatė pagal juridinių asmenų registre esančius duomenis ir 2018 m. balandžio 27 d. bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą. Ieškovės teigimu, atsakovas buvo atsakingas už tinkamą Projektų įgyvendinimą, jo žinioje buvo visi veiklos procesai, tačiau atsakovas sąmoningais veiksmais sukūrė situaciją, kai už paramos lėšas įgytas turtas buvo areštuotas ir parduotas, o to pasėkoje Projektai neįgyvendinti. Atsakovas neinformavo NMA apie veiklos stabdymą, investicijų areštą, iškeltą bankroto bylą, o tai įrodo sąmoningą ir apgalvotą atsakovo veikimą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas, atstovaudamas Pareiškėją, teikė projekto ataskaitas už 2013, 2014, 2015 metus, taip pat teikė finansinės atskaitomybės dokumentus Joniškio VVG, tačiau jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui, todėl manytina, kad Joniškio VVG pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai ir juose esantys duomenys neatitiko tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad už 2016 m. projekto ataskaita nebuvo pateikta, laikytina, kad veikla 2016 metais nebuvo vykdoma. Kasacinio teismo formuojama praktika dėl žalos, kuri skaičiuojama nuo momento, kai turėjo būti iškelta nemokumo byla, nėra pritaikoma NMA veiklos pobūdžiui, nes bet kurioje projekto įgyvendinimo stadijoje padarytas pažeidimas – veiklos nutraukimas ir rodiklių nepasiekimas – yra pakankamas pagrindas susigrąžinti visą paramos sumą, nevertinant laiko momento, kada turėjo būti iškelta bankroto byla. Visa išmokėta paramos suma yra žala NMA, nes projektai neįgyvendinti. Nevykdant veiklos buvo pažeisti tiesioginiai įsipareigojimai tinkamai įgyvendinti projektus, veiklos nevykdymas ir projektų nutraukimas yra savaime tiesiogiai nukreiptas prieš NMA, nes kitiems kreditoriams nėra aktualūs įmonių įsipareigojimai NMA. Veiklos nevykdymas daro įtaką ne visiems kreditoriams, o specifiškai ieškovei, nes veiklos vykdymas ir apskritai, veiklos vykdymo pradžia, yra tiesiogiai siejama su NMA išmokėtomis paramos lėšomis. Ieškovės teigimu, šiuo atveju negalima laikyti, kad žala NMA atsirado ir veikla nevykdyta dėl atsakovo paprasto neatsakingumo ar verslo nesėkmės. Atsakovas gerai žino paramos lėšų pagal teiktus projektus gavimo procesą ir figūruoja daugelyje bylų, kur nustatytas netinkamas projektų įgyvendinimas / neįgyvendinimas. Atsakovas ne kartą steigė įmones, siekdamas pasisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų ir neįgyvendindamas projektų. Atsakovo veiksmai buvo konkrečiai nukreipti prieš NMA, t. y. siekta ne įvykdyti projektus, o pasisavinti paramos lėšas. Ieškovė pabrėžė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo įmonės išregistravimo dienos ir nėra praleistas. Iki pat UAB ,,Žagarės inžinerija“ išregistravimo paramos santykiai siejo NMA ir UAB ,,Žagarės inžinerija“, o NMA teisę reikalavimą nukreipti į atsakovą gavo tik po įmonės išregistravimo. NMA nebuvo informuota apie bendrovės išregistravimą, nebalsavo dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos ir išregistravimo, nebuvo gavusi ataskaitos apie bankroto proceso pabaigos rezultatus. Neturėdama informacijos apie tai, kad užbaigtas nemokumo procesas, ieškovė negalėjo įtarti, kad įmonė bus išregistruota.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai argumentavo, kad NMA aktyviai dalyvavo UAB ,,Žagarės inžinerija“ nemokumo procese, o nemokumo administratorius 2019 m. spalio 29 d. informavo visus bendrovės kreditorius apie tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nagrinės klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. NMA buvo informuota jos oficialiu el. paštu. Dėl to NMA žinojo / turėjo žinoti apie įmonės išregistravimą nedelsiant po Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo. Neegzistuoja jokia svarbi priežastis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas ženklų laiko tarpą, o NMA yra didelė institucija, kuriai taikytini aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai savalaikiškai dalyvauti visuose teisiniuose procesuose, jais domėtis. Atsakovas pabrėžė, kad nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys abstraktus ir deklaratyvus, jame nenurodyta jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų. Visos aplinkybės dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų ar pažeidimų yra susiklosčiusios santykiuose tarp NMA, Strategijos vykdytojo ir Bendrovės, t. y. tarp trijų juridinių asmenų, kuriems galioja sutarties uždarumo principas – paramos sutartys saisto tik jas sudariusias šalis. Atsakovas ir Bendrovė negali būti tapatinami. Paramos sutarties rėmuose atsakomybė jau pritaikyta priėmus sprendimus dėl paramos susigrąžinimo iš Bendrovės. Antrą kartą atsakomybė už tą patį santykį ir juolab ne sutarties šalims, negali būti taikoma. Atsakovo teigimu, Bendrovė veikė įprastai, 2015 m. joje dirbo 9 darbuotojai. Dėl paramos gavimo Bendrovė įprastai teikė visus reikalingus dokumentus, paraišką, mokėjimo prašymus, įnešė nuosavas lėšas, įsigijo paramos sutartyse numatytą įrangą (ekskavatorinį krautuvą, statybinį konteinerinį namelį ir 5 vnt. N1 BB klasės automobilius), juos eilę metų naudojo pagal paskirtį, paramos projektai įgyvendinti. Jokia apgaulinga ir klaidinanti informacija su įgyvendintais paramos projektais niekuomet teikiama nebuvo, dėl to pretenzijų NMA niekada nekėlė. Buvo teikiama visa eilė Bendrovės ataskaitų – už 2013, 2014, 2015 m., jos nekvestionuotos. Bendrovė teikė visus prašomus dokumentus, buvo atliktos patikros vietoje. 2016 metais bendrovės finansiniai srautai nebegaunant pakankamai užsakymų iš viešųjų pirkimų pradėjo trikti, krito bendrovės pajamos. Bendrovės įsipareigojimai 2016 m. pabaigoje tapo pradelsti. Turto areštai yra bendros susiklosčiusios įmonės būklės pasekmė, jų taikymas priklauso nuo kreditorių ir taikančių institucijų, ne nuo įmonės vadovo valios. Įmonės veikla, kaip ir nemokumo būsena, vienodai veikia visus įmonių kreditorius, neišskiriant nė vieno iš jų. Nemokumo byla iškelta teismo, vadovaujantis bendrovės 2016 m. lapkričio 22 d. duomenimis. Jokių ankstesnių duomenų apie tai, kad bendrovė būtų nemoki anksčiau, nėra; bendrovė dar 2015 m. gruodžio 31 d. veikė pelningai. Bendrovės turtas iki bankroto perleistas nebuvo. Visas turtas buvo perduotas Bendrovės bankroto administratoriui ir realizuotas bankroto administratoriaus ĮBĮ nustatyta tvarka, pritarus Bendrovės kreditoriams pagal jų patvirtintas tvarkas. Atsakovo teigimu, Bendrovės bankroto priežastis buvo išimtinai verslo nesėkmė. Bendrovės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, jokie sandoriai nebuvo ginčijami, jokių žalos atlyginimo bylų prieš atsakovą bankroto administratorius ir / ar kreditoriai neinicijavo. Vadovo galimo netinkamo bendrovės valdymo ir galimos civilinės atsakomybės klausimai turėjo būti keliami ir sprendžiami Bendrovės bankroto procese, tačiau tokių klausimų keliama nebuvo, nors ieškovė aktyviai dalyvavo bankroto procese.

13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad projektų įsipareigojimai nesibaigia turto įgijimu. Lėšos yra skiriamos veiklos vykdymui, o ne turto įsigijimui, todėl negalima tapatinti, kad įsigijus turtą projektas įgyvendintas. Kontroliniu laikotarpiu turi būti vykdoma numatyta veikla ir tik šiam laikotarpiui pasibaigus pasibaigia ir įsipareigojimai pagal projektą. Taigi, septynerius metus pagal Projektus turėjo būti teikiamos jų vykdymo ataskaitos ir vykdoma veikla. Atsakovas buvo įmonės vadovas, jos veikla buvo jo žinioje, taip pat jis žinojo apie Projektais prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad Projekto I lėšomis įsigytas statybinis namelis buvo laikomas ne Projekto vykdymo vietoje: pagal Projektą veikla turėjo būti vykdoma Joniškyje, o namelis buvo laikomas Ukmergės rajone. Taigi, investicija iš karto buvo pervežta į kitą vietą. Projektas II neįgyvendintas, pagal jį neteiktos jokios ataskaitos, nepasiekti jokie rodikliai. Šio projekto lėšomis įsigyti 5 automobiliai rasti Vilniuje ir nėra aišku, kokiu pagrindu jie buvo ne Projekto įgyvendinimo vietoje. Ieškovės atstovės teigimu, aplinkybė, kad buvo teikiamos ataskaitos, neįrodo projektų įgyvendinimo. Ieškovė negalėjo patikrinti duomenų, nes atskaitomybė nebuvo teikiama VĮ Registrų centrui. Juridinį asmenį valdė atsakovas ir, kaip vadovas, atliko neteisėtus veiksmus – nebuvo pasiekti Projektų tikslai bei rodikliai. Atsakovas žinojo, kad negali stabdyti veiklos, turėjo informuoti ieškovę, jei vykdant veiklą susidūrė su sunkumais, tačiau to nepadarė. Taip pat ieškovė nebuvo informuota apie Bendrovės bankroto bylos iškėlimą. Bankroto administratorius neatsiuntė ieškovei galutinės ataskaitos, todėl apie įmonės pabaigą ieškovė sužinojo vėliau. Ieškovė tik gavo bendrą informaciją apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos. Bankroto proceso metu parduotas turtas, įsigytas už projektų lėšas.

14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad senaties termino pradžia laikytinas sprendimo dėl paramos susigrąžinimo priėmimo momentas; finansinių reikalavimų bankroto byloje pareiškimo momentas. Ieškovė savo teises įgyvendino bankroto procese, jame aktyviai dalyvavo. Senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Ieškovė žinojo apie galimai pažeistas teises. Taip pat pabrėžė, kad nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų; Bendrovės bankrotą nulėmė verslo nesėkmė. Ieškovės nurodomi ir neteisėtais įvardijami veiksmai sietini su santykiais tarp juridinių asmenų, o dėl jų jau yra pritaikyta priemonė – sprendimas grąžinti paramą iš Bendrovės. Ieškovė nepagrįstai tapatina juridinį ir fizinį asmenis. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Laikantis sutarties uždarumo principo, Sutartys įpareigojo Bendrovę, bet ne atsakovą. Bendrovės bankroto procese būtų buvę nustatyta, jei bankrotą būtų lėmusi ne verslo nesėkmė, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Ieškovė nenurodo jokių neteisėtų atsakovo veiksmų – veikla buvo vykdoma įprastai, teikiamos ataskaitos, dalyvaujama viešuosiuose pirkimuose, įsigytas turtas, įneštos nuosavos lėšos, įdarbinti darbuotojai, įmonė gavo pajamas, ką įrodo balansai bei ataskaitos. Bankrotą lėmė verslo nesėkmė, tačiau tai nereiškia, kad vadovas, fizinis asmuo, tyčia vienam iš kreditorių padarė žalą. Nuo 2015 m. krito bendrovės pajamos, 2016 m. įsipareigojimai tapo pradelstais. Įmonės nemokumas paveikė visus kreditorius, o Bendrovė jų turėjo daug. Iki nemokumo bylos iškėlimo turtas nebuvo perleistas, nes turtas realizuotas tik bankroto procese, kreditoriams priėmus tokį sprendimą; atsakovas tuo metu nieko nebesprendė. Argumentuojant, kad neteisėti veiksmai sietini su vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, turi būti įrodytas vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas – tai vadovo atsakomybė prieš Bendrovę. Tačiau kreditoriai bankroto procese tokių klausimų nekėlė. Ieškovė neturi subjektiškumo kelti tokių klausimų atsakovo atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodytos konkurencijos bylos ir ikiteisminiai tyrimai nėra susiję su ginčo Projektais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

15. Nagrinėjamoje byloje rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

15.1. 2012 m. sausio 25 d. įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota UAB ,,Žagarės inžinerija“ (toliau – ir Bendrovė, Pareiškėja). Bendrovei atitinkamais laikotarpiais vadovavo du vadovai: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. spalio 10 d. – A. B.; laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2017 m. sausio 23 d. (bankroto bylos UAB ,,Žagarės inžinerija“ iškėlimo) – atsakovas D. K.

15.2. 2012 m. liepos 5 d. Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė (toliau – Joniškio VVG) ir UAB ,,Žagarės inžinerija“ pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-JONIŠKIS-04-013 (toliau – Sutartis I), kuria UAB ,,Žagarės inžinerija“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Technikos įsigijimas komunalinių statinių statybos veiklai vystyti“ (toliau – Projektas I) (CBP-466 priedai). Projektas I įgyvendintas pagal vietos plėtros strategiją „Vietos plėtros 2008–2014 metų strategija“ Nr. VPSI-6-08-2, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Parama skirta šioms išlaidoms finansuoti – naujos technikos ir įrangos, baldų, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas (ekskavatorinis krautuvas, statybinis konteinerinis namelis). Projekto I kontrolės laikotarpio / įsipareigojimų pabaiga – 2019 m. liepos 5 d. Pagal Sutartį I, NMA išmokėjo Pareiškėjai UAB ,,Žagarės inžinerija“ 57 828,43 Eur paramą Projektui I vykdyti.

15.3. 2015 m. vasario 27 d. Joniškio VVG ir UAB ,,Žagarės inžinerija“ pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-14-JONIŠKIS-11-006 (toliau – Sutartis II), kuria UAB ,,Žagarės inžinerija“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Transporto priemonių įsigijimas veiklai vystyti“ (toliau – Projektas II) (CBP-466 priedai). Projektas II įgyvendintas pagal vietos plėtros strategiją „Vietos plėtros 2008–2014 metų strategija“ Nr. VPSI-6-08-2, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Parama skirta šioms išlaidoms finansuoti – naujos technikos, įrangos, baldų, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas (N1 BB klasės automobiliai, 5 vnt.). Projekto II kontrolės laikotarpio / įsipareigojimų pabaiga – 2020 m. vasario 27 d. Pagal Sutartį II, NMA išmokėjo Pareiškėjai UAB ,,Žagarės inžinerija“ 50 615,50 Eur paramą Projektui II vykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

15.4. 2017 m. sausio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto byla (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 1, b. l. 69–70).

15.5. 2017 m. birželio 7 d. Joniškio VVG raštu Nr. 80 „Dėl vietos projektų ataskaitų“ informavo NMA, kad nepateikta užbaigto Projekto I (kontrolės laikotarpis iki 2019 m. liepos 5 d.) ataskaita, taip pat nepateikta Projekto II ataskaita. Joniškio VVG informavo, kad su Pareiškėjos atstovu nepavyko susisiekti telefonu, el. paštu. NMA atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimus – neįvykdyti Projektas I ir Projektas II, nevykdoma veikla.

15.6. 2018 m. balandžio 5 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Leader metodu) susigrąžinimo“ ir sprendimą Nr. SKP-40 „Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Leader metodu) susigrąžinimo“ (CBP-466 priedai). Šiais sprendimais NMA nutraukė Sutartį I ir Sutartį II bei pareikalavo Pareiškėjos grąžinti pagal jas išmokėtas paramos sumas, iš viso 108 443,93 Eur (57 828,43 Eur pagal Sutartį I ir 50 615,50 Eur pagal Sutartį II). Sprendimas priimtas nustačius, kad Bendrovė nustojo vykdyti Projektus, neįvykdė numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projektų rezultatais ir pasiekimais, negalėjo pasiekti nustatytų Projektų uždavinių ir tikslų.

15.7. 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorės NMA 108 443,93 Eur finansinis reikalavimas BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto byloje (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 32).

15.8. 2019 m. lapkričio 11 d. priimtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl bendrovės BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos; nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma – 674 633,69 Eur (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 63-64).

16. Šių faktinių aplinkybių kontekste, 2023 m. balandžio 19 d. ieškovė NMA, kaip UAB ,,Žagarės inžinerija“ kreditorė, kreipėsi į teismą, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui D. K., kaip buvusiam bankrutavusios ir išregistruotos UAB ,,Žagarės inžinerija“ vadovui, prašydama priteisti iš atsakovo sumą (iš viso 106 283,78 Eur), kurią buvo nuspręsta susigrąžinti iš UAB ,,Žagarės inžinerija“ ir kurios nėra galimybės išieškoti iš Bendrovės, nes pastaroji yra bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Grįsdama ieškinio reikalavimą, ieškovė argumentuoja, kad atsakovas, būdamas UAB ,,Žagarės inžinerija“ vadovu, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą jo civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovės teigimu, atsakovas, kaip Pareiškėjos direktorius, turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti Projektus; laiku atsiskaityti su kreditoriais; užtikrinti, kad NMA finansuotos investicijos nebūtų areštuotos; laiku kreiptis dėl nemokumo proceso, o, neįvykdęs šių pareigų, atsakovas privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą. Ieškovės teigimu, dėl šių atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų Bendrovė negali grąžinti paramos lėšų ir šie veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į ieškovę, kaip Bendrovės kreditorę. Atsakovas su pareikštu ieškinio reikalavimu nesutinka argumentuodamas nesant jo civilinės atsakomybės sąlygų, nes, atsakovo teigimu, Bendrovės veikla nutrūko dėl verslo nesėkmės; taip pat atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl buvusio bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos bendrovės vadovo civilinės atsakomybės šios bendrovės kreditorei.

Dėl buvusio iš Juridinių asmenų registro išregistruotos bendrovės vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos šios bendrovės kreditorei, sąlygų

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

18. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

19. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

21. Spręsdamas ginčą dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. priimtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl bendrovės BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos (B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 63-64); UAB ,,Žagarės inžinerija“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro; tarp kitų, liko nepatenkintas 106 283,78 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas Bendrovei. Taigi, konstatuotina, kad įmonė UAB ,,Žagarės inžinerija“ pati negali patenkinti kreditorės reikalavimų. Dėl to yra sąlyga atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, subsidiariajai civilinei atsakomybei kilti, o ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovui, kaip buvusiam Bendrovės vadovui.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) nustatytais pagrindais, yra įmonės bankroto (nemokumo) administratorius. Kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Pabrėžiama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir /ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Taigi, neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taip pat yra išaiškinta, kad žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Taigi, įmonės vadovo / dalyvio neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta, jog nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

27. Atitinkamai, pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

Žemesnės instancijos teismas

28. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ‏‏‎3K-3-19/2012).

29. Taigi, kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad bendrovės vadovas ir (ar) dalyvis jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo šio specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020). Tiesioginės įmonės vadovo / dalyvio atsakomybės taikymo sąlygos negali būti pernelyg išplėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

30. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Nagrinėjamoje byloje, nesant konstatuoto tyčinio BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto, aktualus pirmasis atvejis, dėl kurio kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir / ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

31. Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumui įvertinti teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai: ar atsakovas padarė tiesioginę žalą kreditorei ieškovei CK 6.263 straipsnio pagrindu; ar atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ir ar toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Dėl to ieškovės argumentai susiję su tuo, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to yra atsakingas už Bendrovės turtui pritaikytą areštą, pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl nemokumo proceso, teikti duomenis VĮ Registrų centrui, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi – šių pareigų pažeidimas galėtų būti traktuojamas kaip visiems UAB „Žagarės inžinerija“ kreditoriams, bet ne individualiai ieškovei, padaryta žala. Iš BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. patvirtintus patikslintą UAB ,,Žagarės inžinerija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, buvo patvirtinta antros eilės kreditorių reikalavimų už 384 656,71 Eur (tarp jų – ieškovės 106 2836,78 Eur finansinis reikalavimas), trečios eilės kreditorių reikalavimų už 289 976,98 Eur; patvirtintame bendrovės kreditorių sąraše – 32 kreditoriai (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 59-60). Priimant teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos fiksuota nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma – 674 633,69 Eur (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 63-64). Taigi, ieškovė nėra vienintelė reikalavimą Bendrovei turėjusi kreditorė. Minėta, kad valdymo organo (šiuo atveju buvusio vadovo) neteisėti veiksmai, kuriais bendrai visiems nemokios bendrovės kreditoriams galėjo būti padaryta žala, nėra tiesioginio kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlyga, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Dėl atsakovo (buvusio Bendrovės vadovo) neteisėtų veiksmų, nukreiptų konkrečiai į ieškovę (Bendrovės kreditorę)

32. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės, kaip Bendrovės kreditorės, reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo Bendrovės buvusiam vadovui pagrindu nurodomi neteisėti veiksmai, nukreipti į konkrečios kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimą – aplinkybės, susijusios su neįvykdytais Projektais, nes, priėmus sprendimus dėl paramos lėšų susigrąžinimo, o Bendrovei bankrutavus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, nėra galimybės paramos lėšas susigrąžinti, o tai sudaro tiesioginę žalą ieškovei, kaip kreditorei, kurios suteiktos paramos lėšomis buvo / turėjo būti vystoma Bendrovės veikla ir įgyvendinami Projektai. Nėra ginčo dėl to, kad Bendrovei bankroto byla iškelta ir ji nustojo vykdyti veiklą anksčiau, nei numatytas Projektų vykdymo laikotarpis.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad projekto vykdytojo – juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos sprendimo pagrindu. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021). Be to, kaip minėta, vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar buvęs UAB „Žagarės inžinerija“ vadovas atsakovas gali būti laikomas atsakingu už Bendrovės negrąžintą paramą ieškovei, teismas vertina atsakovo veiksmus sudarant ir vykdant paramos sutartis bei naudojant Projektams įgyvendinti skirtas lėšas, kartu tirdamas priežastis, dėl kurių Projektai nebuvo įgyvendinti.

35. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir ieškovė 2012 m. liepos 5 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės paramos sutartį (toliau – Sutartis I). Pagal paramos sutartį (su pakeitimais) UAB ,,Žagarės inžinerija“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Technikos įsigijimas komunalinių statinių statybos veiklai vystyti“ (toliau – Projektas I). Parama skirta šioms išlaidoms finansuoti – naujos technikos įsigijimas ir įrengimas (ekskavatorinis krautuvas, statybinis konteinerinis namelis). Paramos sutarties sudarymo metu UAB ,,Žagarės inžinerija“ vadovu buvo kitas asmuo, o ne atsakovas. Pagal prie paramos sutarties pateiktą paraišką ir verslo planą matyti, kad UAB ,,Žagarės inžinerija“ planavo vykdyti kokybišką ir pelningą komunalinių nuotekų statinių statybos veiklą, įdarbinant penkis kaimo gyventojus, sukuriant naujas darbo vietas kaime, plečiant verslus rajone, kuriant papildomą pridedamąją vertę. 2013 metais Bendrovė teikė prašymus dėl Sutarties I keitimo, buvo pasirašyti 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. birželio 18 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d. susitarimai dėl Sutarties I keitimų. Už suteiktas paramos lėšas buvo įsigytas turtas – ekskavatorinis krautuvas, statybinis konteinerinis namelis. Kaip ieškinyje nurodo ir iškovė, Pareiškėja UAB ,,Žagarės inžinerija“ teikė Joniškio VVG Projekto I įgyvendinimo ataskaitas: už 2013 m., kurioje nurodyta, kad per 2013 m. gavo 2 169 493 Lt pajamų (planavo 421 260 Lt), įdarbino 8 darbuotojus (planavo įdarbinti 3), taip pat pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose grynasis pelnas nurodytas 564 656 Lt; už 2014 m., kurioje nurodyta, kad per 2014 m. gavo 2 422 232 L pajamų (planavo 451 080 Lt), įdarbino 6 darbuotojus (planavo įdarbinti 3), taip pat pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose grynasis pelnas nurodytas 1 187 330 Lt; už 2015 m., kurioje nurodyta, kad per 2015 m. gavo 1 593 372 Eur (planavo 139 440 Eur), įdarbino 9 darbuotojus (planavo įdarbinti 3), taip pat pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose grynasis pelnas nurodytas 96 298 Eur.

36. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir ieškovė 2015 m. vasario 27 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės paramos sutartį (toliau – Sutartis II). Pagal paramos sutartį (su pakeitimais) UAB ,,Žagarės inžinerija“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Transporto priemonių įsigijimas veiklai vystyti“ (toliau – Projektas II). Parama skirta 5 vnt. N1 BB klasės automobilių įsigijimui finansuoti. Buvo pasirašyti 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. susitarimai dėl Sutarties II pakeitimo. Automobiliai buvo įsigyti. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje, 2015 m. birželio 25 d. projekto įgyvendinimo ataskaitoje (atsiskaitymo laikotarpis nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. birželio 25 d.) nurodyta, kad įsigyta nauja technika (automobiliai), gauta pardavimo pajamų už 640 958 Eur. 2015 m. liepos 1 d. Projekto II patikros vietoje ataskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad Projektas II tinkamai įgyvendintas, atliktos visos planuotos investicijos, buvo įsigyti automobiliai, turtas apdraustas, tvarkoma buhalterinė apskaita. Pareiškėja pateikė įgyvendinto projekto ataskaitą už 2015 m., kurioje nurodyta, kad UAB „Žagarės inžinerija“ per 2015 m. gavo 1 593 372 Eur (planavo 640 958 Eur), įdarbino 9 darbuotojus (planavo įdarbinti 10), taip pat pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (preliminari pelno (nuostolių) ataskaita), kuriuose grynasis pelnas nurodytas 96 298 Eur. Kartu su ieškiniu pateikti darbuotojų sąrašai patvirtina, kad Bendrovė 2012-2013 metų laikotarpiu buvo įdarbinusi 8-9 darbuotojus; 2016 m. vasario 29 d. duomenimis fiksuoti 9 Sodros apdrausti asmenys, pateiktos darbo sutartys su darbuotojais. Taip pat bylos medžiagoje pateiktos 2015 m. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už UAB ,,Žagarės inžinerija“ atliktus darbus, teiktas transporto paslaugas.

37. Iš pateiktos Projektų medžiagos matyti, kad ieškovei buvo teikiama informacija apie įsigytą turtą, to turto draudimą, įdarbintus asmenis, Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Šiuos dokumentus ieškovė pripažino tinkamais, iki pat 2016 m. atliekant patikras vietoje ataskaitose pažeidimų nefiksuota. 2015 m. liepos 1 d. Joniškio VVG Vietos projekto patikros vietoje ataskaitoje fiksuota, kad patikroje dalyvavo direktorius atsakovas; nurodyta, jog projekto įgyvendinimo vieta atitinka nurodytą paraiškoje / mokėjimo prašyme (patikra atlikta ten, kur pareiškėjas vykdo darbus); projekto vykdytojas tvarko ir saugo dokumentus, susijusius su projektu; tvarko buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka; apdraudė ilgalaikį turtą, įsigytą vykdant vietos projektą; projekto vykdytojas tvarko atskirą vietos projekto apskaitą; projekto vykdytojo vykdoma veikla atitinka nurodytą paraiškoje / mokėjimo prašyme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, veikdamas Bendrovės vardu, nebūtų teikęs ieškovei reikalingos informacijos apie Projektų eigą. Ieškovei buvo teikiami Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl nėra pagrindo spręsti dėl neteisėtų prieš ieškovę nukreiptų atsakovo veiksmų aplinkybės, susijusios su duomenų (ne)teikimu VĮ Registrų centrui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi trūkstamos informacijos ir jos negavusi iki 2016 m.

38. Bendrovės bankroto byloje Nr. B2-79-569/2019 esantys UAB ,,Žagarės inžinerija“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinta, kad 2012 m. bendrovė turėjo 222 029 Lt pelno, joje dirbo 4,1 darbuotojai, vykdė veiklą – komunalinių nuotekų, statinių statyba; turėjo 101 458,75 Lt materialiojo turto, 142 548,58 Lt vertės atsargų, 2012 m. gruodžio 31 d. jai pirkėjai buvo skolingi 211 994,15 Lt (t. 1, b. l. 19, 20, 22-31); 2013 m. bendrovė fiksavo 542 456 Lt pelno, turėjo 378 163,95 Lt materialiojo turto, 88 840 Lt vertės atsargų, 59 910,54 Lt nebaigtos statybos atsargų, 2013 m. gruodžio 31 d. pirkėjai buvo skolingi 6 027,50 Lt; per 2013 m. bendrovė uždirbo 2 169 486,34 Lt pajamų, patyrė 1 658 442,96 Lt sąnaudų (t. 1, b. l. 32, 33, 35-43); 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė turėjo 104 122 Eur pelno, nuosavo kapitalo už 422 285 Eur (t. 1, b. l. 55, 56); 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turėjo 36 498,78 Eur pajamų, 242 573,96 Eur nuostolio (t. 1, b. l. 60, 61). VĮ Registrų centro duomenimis 2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais, esantį Joniškio r. sav. (t. 1, b. l. 44); VĮ ,,Regitra“ duomenimis, bendrovė 2016 m. lapkričio 23 d. turėjo 5 vnt. automobilių Škoda ir 1 Skyland; automobiliai buvo įkeisti ir areštuoti 2016 metais (t. 1, b. l. 45-46); bendrovė 2016 m. lapkričio 28 d. turėjo 198 092,84 Eur mokestinę nepriemoką (t. 1, b. l. 47); 2016 m. liepos 7 d. bendrovė turėjo 4 036,23 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 3). 2017 m. sausio 9 d. duomenimis Bendrovė turėjo ilgalaikį turtą – 5 vnt. automobilius Škoda, statybinį konteinerį – namelį, ekskavatorinį krautuvą (t. 1, b. l. 62). Šiaulių apygardos teismas, iškeldamas UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto bylą, nustatė, kad Bendrovė 2016 m. turto turėjo už 1 043 068,96 Eur (trumpalaikis turtas – 947 105,28 Eur, ilgalaikis – 95 963,68 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė – 800 431,62 Eur; iš 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovė 2016 m. patyrė 242 573,96 nuostolių. Taip pat nustatyta, kad UAB „Žagarės inžinerija“ nuosavybės teise turėjo 6 registruotas transporto priemones, tačiau joms yra vienoms yra taikytas turto areštas, kitoms registruotas įkeitimas. Įvertinęs Bendrovės turimą turtą 1 043 068 Eur ir pradelstų įsipareigojimų sumą 800 431,62 Eur, tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas konstatavo, kad UAB „Žagarės inžinerija“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 1, b. l. 69-70).

39. Nurodyti duomenys leidžia pripažinti labiau tikėtinais atsakovo teiginius, kad Bendrovė įprastai ir pelningai vykdė veiklą iki 2016 metų, o, 2016 metais, susidūrusi su sunkumais, dėl verslo nesėkmės tapo nemokia. Bankroto administratorius Bendrovės bankroto procese ginčytinų sandorių ar kitų teisės aktų pažeidimų, lemiančių bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę, nenustatė. Bylos medžiaga patvirtina atsakovo teiginius, kad už paramos lėšas buvo įsigytas suplanuotas kilnojamasis turtas, veikla buvo vykdoma, įdarbinti darbuotojai, dalyvauta viešuosiuose pirkimuose, Bendrovė gavo pajamas ir iki 2016 m. dirbo pelningai. Ieškovė priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, nurodydama, jog Bendrovė veiklos nevykdė, nepaneigė pirmiau aptartų teiktų dokumentų, atspindinčių vykdomą veiklą, o rėmėsi abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, kad, galimai, Bendrovės teikta informacija neatitiko tikrovės. Pastebėtina, kad ieškovės atstovai, atlikdami veiklos patikrinimus vietoje, tikrino buhalterinės apskaitos ir Projektų vykdymo apskaitos tinkamumą bei, kaip matyti iš ataskaitų, pažeidimų iki 2017 m. nenustatė. Tyrimas dėl galimo pažeidimo ir veiklos pagal Projektus sustabdymo atliktas jau iškėlus Bendrovei bankroto bylą, todėl natūralu, kad 2017 m. patikros rezultatai buvo neigiami, t. y. veikla nebebuvo vystoma 2017 m. sausio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto bylą.

40. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad sprendimai dėl paramos lėšų grąžinimo buvo priimti jau vykstant UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto procesui ir nebuvo skundžiami. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė atsakovas procesiniuose dokumentuose, sprendimai nutraukti paramos sutartis ir juose nustatytos faktinės aplinkybės savaime nėra pakankamu pagrindu atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei konstatuoti. Tai buvo pagrindas UAB „Žagarės inžinerija“ sutartinei atsakomybei atsirasti ir spręsti dėl projektų lėšų grąžinimo, tačiau, reiškiant reikalavimą dėl vadovo civilinės atsakomybės, kaip minėta, turi būti įrodytos pirmiau aptartos buvusio Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo konstatuoti esant tokias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nes, kaip minėta, bylos medžiaga nepatvirtina ieškovės teiginių, jog veikla pagal Projektus nebuvo vykdoma ar buvo nutraukta dėl sąmoningų, tikslingų atsakovo veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka pirmiau aptartų teismų praktikoje formuluojamų tiesioginio ieškinio kriterijų, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės nurodytus atsakovo veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovę, padariusiais jai individualios žalos, neįrodo specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, todėl nėra pakankamos ieškiniui tenkinti (CPK 185 straipsnis).

41. Šios išvados nepaneigia ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės, kad už paramos lėšas Bendrovės įsigytas statybinis konteinerinis namelis buvo laikomas ne Projektų įgyvendinimo vietoje Joniškio raj., o Ukmergės raj., kur buvo įgyvendinti projektai, pagal kuriuos po atliktų pažeidimo tyrimų buvo pritaikytos maksimalios sankcijos, t. y. nutrauktos paramos sutartys, susigrąžinant visą išmokėtą paramos sumą. Nurodytų kitų projektų pažeidimai, ikiteisminiai tyrimai ar skirtos sankcijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu iš pateiktos medžiagos matyti, kad UAB ,,Žagarės inžinerija“ buvo pateikusi prašymą Joniškio VVG dėl technikos patikros, kuriame nurodoma, jog bendrovė vykdydama projekte numatytą veiklą darbus atlieka įvairiose statybinėse aikštelėse visoje Lietuvoje; vykdant projektą įsigyta technika ir įranga (krautuvas ir namelis) bus įdarbinta Ukmergės raj., transportavimas į vietą brangiai kainuoja, todėl prašyta patikrą atlikti statybinėje aikštelėje esančioje nurodytu adresu Ukmergės raj. (DOK-34548). Taigi, ieškovė buvo informuota apie aplinkybes, kuriomis namelis transportuotas į kitą vietą, jokių prieštaravimų, pretenzijų ar įspėjimų dėl netinkamo projekto įgyvendinimo ieškovė nereiškė.

42. Taip pat nurodytos išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neužtikrinant, kad nebūtų parduotas už investicijas įsigytas turtas. Byloje nėra ginčo dėl to, ir atsakovo su rašytiniais paaiškinimais pateiktas Bendrovės nemokumo administratoriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. raštas patvirtina, kad bankroto administratoriui buvo perduotas Bendrovės turtas – 5 vnt. automobilių Škoda, statybinis konteineris-namelis, ekskavatorinis krautuvas (DOK-35107). Su ieškiniu pateiktas, taigi, ieškovės gautas, 2018 m. liepos 13 d. pranešimas dėl BUAB ,,Žagarės inžinerija“ kreditorių susirinkimo, kuriame spręstinu nurodytas klausimas dėl įmonės turto (CBP-466). 2018 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3 patvirtinta, kad NMA pateikė balsavimo raštu biuletenį, sprendžiant dėl BUAB ,,Žagarės inžinerija“ turto pardavimo (t. 2, b. l. 40-41). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovės turtas buvo parduotas Bendrovės bankroto procese, todėl, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, jis nelaikytinas atsakingu už šį turto pardavimą, t. y. tai, jog Bendrovei esant nemokiai ir iškėlus jai bankroto bylą yra teisės aktų nustatyta tvarka parduodamas turtas, negali būti pripažįstama buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlyga pirmiau aptartų pagrindų kontekste.

43. Apibendrinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto vertinimu, nėra pagrindo laikyti įrodytą aplinkybę, jog UAB „Žagarės inžinerija“ teikiant prašymą dėl paramos lėšų suteikimo ir sudarant su ieškove paramos sutartis, UAB „Žagarės inžinerija“ ar jos vadovas atsakovas neketino vykdyti projektuose numatytos veiklos, siekė tik gauti lėšas. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, be to, tą nurodo ir pati ieškovė, jog iki 2016 m. UAB „Žagarės inžinerija“ iš esmės vykdė sutartis. Bylos medžiaga patvirtinta, kad esminiai sutarčių pažeidimai, dėl kurių kilo Bendrovės prievolė lėšas grąžinti, iš esmės konstatuoti poprojektiniu laikotarpiu, Bendrovei iškėlus bankroto bylą. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovo veikla ne visada buvo pakankamai aktyvi – atsakovas neinformavo ieškovės apie sunkumus vykdant veiklą, apie turto areštą ir bankroto procesą, šiame neveiklume yra pagrindas įžvelgti netinkamą atsakovo pareigų vykdymą, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neįrodyta atsakovo veiksmų, pasireiškusių ne galimai aplaidžiu įmonės valdymu ar nepamatuota verslo rizika, o konkrečių neteisėtų veiksmų darymu ieškovės atžvilgiu, siekiant jai sukelti žalą. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovas atliko esminį kreditorės (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją Bendrovei sudarant / vykdant sutartis su kreditore, vykdant Projektus. Šiais argumentais teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė esant individualiai kreditorei padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovui taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškinio nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

44. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovės reikalavimas yra reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius), todėl jam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

45. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams reikšti yra praleistas, nes prasidėjo 2018 m. balandžio 5 d., kai ieškovė priėmė sprendimus nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti lėšas, arba vėliausiai 2020 m. sausio 6 d., kai Pareiškėja buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovo teiginiais, nurodo, kad ieškinio senaties termino nėra praleidusi, nes jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 10 d., t. y. nuo tada, kai NMA sužinojo (buvo bankroto administratoriaus informuota) apie Pareiškėjos išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.

47. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti laikomas sprendimų nutraukti paramos sutartis priėmimo momentas (2018 m. balandžio 5 d.). Minėta, kad kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlygos yra: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą; 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala; 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), kad UAB „Žagarės inžinerija“ negali patenkinti kreditoriaus (ieškovės) reikalavimų. Sprendimų nutraukti paramos sutartis priėmimo momentu atsirado UAB „Žagarės inžinerija“ prievolė grąžinti paramos sumą, bet tuo metu dar nebuvo žinoma, ar UAB „Žagarės inžinerija“ galės patenkinti šį reikalavimą.

48. Kita vertus, iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-79-569/2019 medžiagos matyti, kad pareiškimas dėl bankroto bylos UAB ,,Žagarės inžinerija“ iškėlimo Šiaulių apygardos teisme gautas 2016 m. lapkričio 21 d. (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 1, b. l. 1-2). Apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teismo posėdyje buvo pranešta viešai teismo 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 1, b. l. 58). 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. BR6-3694 NMA kreipėsi į BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto administratorių, prašydama patvirtinti 108 443,93 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, o informaciją prašydama teikti jai el. pašto adresu info@nma.lt (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 30-31). 2018 m. gegužės 11 d. BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą į kreditorių sąrašą įtraukti ir NMA su 108 443,93 Eur finansiniu reikalavimu (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 28-29). 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorės NMA 108 443,93 Eur finansinis reikalavimas BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto byloje (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 32). 2019 m. spalio 25 d. BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 55). Teismo posėdis dėl įmonės pabaigos paskirtas 2019 m. lapkričio 11 d., apie teismo posėdį pranešta viešu skelbimu (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 57); bankroto administratorius įpareigotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti kreditorius (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 58). 2019 m. spalio 29 d. raštu bankroto administratorius informavo teismą apie kreditorių informavimą apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas dėl bendrovės pabaigos, ir pateikė tokį informavimą patvirtinančius įrodymus – el. laišką (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 62). Iš el. laiško adresatų sąrašo matyti, kad el. laiškas, kuriame nurodyta, kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, kad prašymą dėl įmonės pabaigos teismas paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 11 d., siųstas ir adresu info@nma.lt. 2019 m. lapkričio 11 d. priimtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl bendrovės BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 63-64).

49. Taigi, jau gavus informacijos apie Bendrovės nemokumo procesą, bet kuriam Bendrovės kreditoriui turėjo tarpti akivaizdu, kad Bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad ieškovė tikrai žinojo apie UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto procesą 2018 m. balandžio 27 d., kai kreipėsi į bankroto administratorių dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. Bendrovės bankroto procese ieškovė aktyviai dalyvavo, ką patvirtina kreditorių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, jog ieškovė įvairiais klausimais balsavo susirinkimuose (CB Nr. B2-79-569/2019, t. 2, b. l. 39, 40-41, 42, 45, 46, 50). Kaip minėta, apie 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį dėl Bendrovės pabaigos buvo pranešta viešai, taip pat, kreditoriai, tarp jų ir ieškovė, informuoti apie tai el. paštu.

50. Iš nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad ieškovei buvo / turėjo būti žinoma, kad keliamas klausimas dėl UAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos ir klausimas teismo bus nagrinėjamas 2019 m. lapkričio 11 d. Dėl to laikytina, kad, priėmus sprendimą dėl Bendrovės pabaigos, ieškovei turėjo būti akivaizdu / tapo žinoma, kad Bendrovė nebegalės grąžinti suteiktos paramos, negali patenkinti kreditorės reikalavimų. Atitinkamai, ši data (sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimas) laikytina momentu, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiam Bendrovės vadovui.

51. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, atmestini ieškovės teiginiai, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikomas momentas, kai 2021 m. birželio 10 d. ieškovė gavo iš bankroto administratoriaus informaciją apie Bendrovės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Minėta, kad ieškovė buvo tinkamai viešais skelbimais ir jos pačios nurodytu el. pašto adresu informuota apie tai, jog bus nagrinėjamas klausimas dėl Bendrovės pabaigos. Be to, ieškovė, dalyvaudama Bendrovės bankroto procese, taip pat turėjo galimybes gauti ir prašyti pateikti reikšmingą informaciją, skųsti sprendimus, taip pat ir kelti klausimą dėl jos prašymo dėl tyčinio bankroto (ne)išnagrinėjimo. Tačiau ieškovė šių klausimų nekėlė, nesidomėjo teismo posėdžio dėl Bendrovės pabaigos rezultatu bei visu UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto procesu iki pat 2021 m., kai kreipėsi su užklausa į bankroto administratorių.

52. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė apie UAB „Žagarės inžinerija“ iškeltą bankroto bylą žinojo vėliausiai 2018 m. balandžio 27 d., kai kreipėsi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, o apie tai, jog Bendrovė negalės patenkinti jos reikalavimų, turėjo sužinoti įsiteisėjus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimui dėl įmonės pabaigos. Dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 12 d. Nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas teismui 2023 m. balandžio 19 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota nuo 2020 m. sausio 6 d. Šie duomenys yra vieši. Net skaičiuojant nuo šios datos, ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

53. Jei konstatuojamas ieškinio senaties praleidimo faktas, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį svarstytinas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas. Valstybė ir jos institucijos civilinėje teisėje veikia lygiais pagrindais su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Vien tos aplinkybės, kad ieškovė, būdama informuota apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, vėliau negavo informacijos apie teismo posėdžio rezultatus, arba tai, jog, ieškovės teigimu, bankroto administratorius nebuvo jai pateikęs gautinės bankroto ataskaitos ar pan., savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovė dalyvavo bankroto procese ir galėjo jame ginti savo, kaip kreditorės, teises, turėjo domėtis procesu, tačiau laiku nesidomėjo priimtais sprendimais. Vidinis galimai netinkamas darbo organizavimas, neužtikrinant savalaikio dalyvavimo procesuose, yra rizikos prisiėmimas, už kurį neatsako kiti civilinės apyvartos dalyviai.

54. Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai, kad NMA nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir jos pateikimo teismui, nedalyvavo kreditorių susirinkime, kur būtų keltas klausimas dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, NMA nebuvo atsiųsti pranešimai apie tokių klausimų svarstymą kreditorių susirinkime, o bankroto administratorius neatliko pareigos informuoti kreditorius apie Pareiškėjos bankroto proceso pabaigą ir įmonės išregistravimą. Kaip minėta, bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdį dėl įmonės pabaigos. Taigi, manydama, kad toks klausimas dar negali būti nagrinėjamas ar sprendimas dėl įmonės pabaigos negali būti priimtas, nes ieškovė nedalyvavo sprendžiant dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, ieškovė turėjo teisę ir galimybę kelti šiuos klausimus tiek iki teismo posėdžio kreipdamasi į bankroto administratorių, tiek į teismą. Dalyvaudama įmonės bankroto procese, ieškovė nesidomėjo jo eiga nuo 2019 m., kai, ieškovės teigimu, ji gavo informaciją apie kreditorių susirinkimą ir kai buvo informuota apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, iki 2021 m. gegužės 25 d., kai ieškovė kreipėsi į bankroto administratorių su paklausimu dėl informacijos. Be to, net 2021 m. birželio 10 d. gavusi informaciją apie įmonės pabaigą ir išregistravimą, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 19 d., t. y. nedėjo maksimalių pastangų operatyviai kelti klausimą. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nesidomėjimas bankroto procesu ir pasyvus naudojimasis savo teisėmis būtų pakankama priežastis ieškinio senaties terminui atnaujinti.

55. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas, o byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis bei objektyviomis, t. y. nenustatyta pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.127, 1.128 straipsniai, 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

57. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

58. Byloje buvo patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovė yra įstatymu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš jos nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Latvelė