- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-88-467/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00471-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų, jog ieškovė jį yra praleidusi; 2) priteisti iš atsakovo D. K. (toliau – ir atsakovas) 106 283,78 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Ginčas byloje kilo dėl NMA patirtos žalos, kurią ieškovė siekia susigrąžinti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žagarės inžinerija“ (toliau – ir pareiškėja) direktoriaus, t. y. atsakovo, kadangi jam vadovaujant pareiškėjai buvo sukelta žala NMA (neįvykdyti projektai ir prisiimti įsipareigojimai, susiję su projektų rezultatais ir pasiekimais), nulemta atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų. Atsakovas, atstovaudamas pareiškėjai, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Technikos įsigijimas komunalinių statinių statybos veiklai vystyti“ (toliau – Projektas I) ir projektą „Transporto priemonių įsigijimas veiklai vystyti“ (toliau – Projektas II). Šiuose projektuose nustatyti analogiški pažeidimai (veiklos nevykdymas, prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir tikslais nepasiekimas). Ieškovės teigimu, atsakovas įgyvendinant Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis finansuotus projektus vadovavo pareiškėjai ir sukėlė žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, argumentuodamas nesant jo civilinės atsakomybės sąlygų, nes, atsakovo teigimu, bendrovės veikla nutrūko dėl verslo nesėkmės; taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl buvusio bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos bendrovės vadovo civilinės atsakomybės šios bendrovės kreditorei (ieškovei).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės NMA ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) ,,Žagarės inžinerija“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro; tarp kitų, liko nepatenkintas 106 283,78 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas. Teismas konstatavo, kad BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pati negali patenkinti kreditorės reikalavimų, dėl to yra sąlyga atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, subsidiariai civilinei atsakomybei kilti, o ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui.
6. Teismas vertino, kad valdymo organo (šiuo atveju – buvusio vadovo) neteisėti veiksmai, kuriais bendrai visiems nemokios bendrovės kreditoriams galėjo būti padaryta žala, nėra tiesioginio kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlyga, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė.
7. Teismas nustatė, kad 2012 m. UAB „Žagarės inžinerija“ (toliau – ir bendrovė) turėjo 222 029 Lt pelno, joje dirbo 4 darbuotojai, vykdė veiklą – komunalinių nuotekų, statinių statyba; turėjo 101 458,75 Lt materialiojo turto, 142 548,58 Lt vertės atsargų, 2012 m. gruodžio 31 d. pirkėjai buvo skolingi bendrovei 211 994,15 Lt; 2013 m. bendrovė fiksavo 542 456 Lt pelno, turėjo 378 163,95 Lt materialiojo turto, 88 840 Lt vertės atsargų, 59 910,54 Lt nebaigtos statybos atsargų, 2013 m. gruodžio 31 d. pirkėjai jai buvo skolingi 6 027,50 Lt; per 2013 m. bendrovė uždirbo 2 169 486,34 Lt pajamų, patyrė 1 658 442,96 Lt sąnaudų; remiantis 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė turėjo 104 122 Eur pelno, nuosavo kapitalo už 422 285 Eur; remiantis 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė turėjo 36 498,78 Eur pajamų, tačiau patyrė 242 573,96 Eur nuostolių.
8. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, 2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais, esantį Joniškio r. sav.; remiantis VĮ ,,Regitra“ duomenimis, bendrovė 2016 m. lapkričio 23 d. turėjo 5 vnt. automobilių Škoda ir 1 vnt. Skyland; automobiliai buvo įkeisti ir areštuoti 2016 metais; bendrovė 2016 m. lapkričio 28 d. turėjo 198 092,84 Eur mokestinę nepriemoką; 2016 m. liepos 7 d. bendrovė turėjo 4 036,23 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2017 m. sausio 9 d. duomenimis bendrovė turėjo ilgalaikį turtą – 5 automobilius Škoda, statybinį konteinerį – namelį, ekskavatoriaus krautuvą. Šiaulių apygardos teismas, iškeldamas UAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto bylą, nustatė, kad bendrovė 2016 m. turto turėjo už 1 043 068,96 Eur (trumpalaikis turtas – 947 105,28 Eur, ilgalaikis – 95 963,68 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 800 431,62 Eur; iš 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2016 m. patyrė 242 573,96 nuostolių. UAB „Žagarės inžinerija“ nuosavybės teise turėjo 6 registruotas transporto priemones, tačiau vienoms yra taikytas turto areštas, kitoms –registruotas įkeitimas. Įvertinęs bendrovės turimą turtą (1 043 068 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumą (800 431,62 Eur), tai, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas konstatavo, kad UAB „Žagarės inžinerija“ yra nemoki, todėl jai iškėlė bankroto bylą.
9. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas laikė labiau tikėtinais atsakovo teiginius, kad bendrovė įprastai ir pelningai vykdė veiklą iki 2016 metų, o 2016 metais, susidūrusi su sunkumais, dėl verslo nesėkmės tapo nemokia. Bylos medžiaga patvirtina atsakovo teiginius, kad už paramos lėšas buvo įsigytas suplanuotas kilnojamasis turtas, veikla buvo vykdoma, įdarbinti darbuotojai, dalyvauta viešuosiuose pirkimuose, bendrovė gavo pajamas ir iki 2016 metų dirbo pelningai. Tuo tarpu ieškovės atstovai, atlikdami veiklos patikrinimus vietoje, tikrino buhalterinės apskaitos ir Projektų vykdymo apskaitos tinkamumą bei, kaip matyti iš ataskaitų, pažeidimų iki 2017 metų nenustatė. Tyrimas dėl galimo pažeidimo ir veiklos pagal Projektus sustabdymo atliktas jau iškėlus bendrovei bankroto bylą, todėl natūralu, kad 2017 metų patikros rezultatai buvo neigiami.
10. Sprendimai dėl paramos lėšų grąžinimo buvo priimti jau vykstant BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto procesui ir nebuvo skundžiami. Teismo vertinimu, sprendimai nutraukti paramos sutartis ir juose nustatytos faktinės aplinkybės savaime nėra pakankamu pagrindu atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei konstatuoti.
11. Teismas nenustatė pagrindo esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nes bylos medžiaga nepatvirtino ieškovės teiginių, jog veikla pagal Projektus nebuvo vykdoma ar buvo nutraukta dėl sąmoningų, tikslingų atsakovo veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka teismų praktikoje formuluojamų tiesioginio ieškinio kriterijų, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės nurodytus atsakovo veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovę, padariusiais jai individualios žalos, neįrodo specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, todėl nėra pakankamos ieškiniui tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
12. Bendrovės turtas buvo parduotas bankroto procese, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad jis nelaikytinas atsakingu už šį turto pardavimą, t. y. tai, jog bendrovei esant nemokiai ir iškėlus jai bankroto bylą yra teisės aktų nustatyta tvarka parduodamas turtas, negali būti pripažįstama buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlyga.
13. Teismas laikė neįrodyta, jog UAB „Žagarės inžinerija“ teikiant prašymą dėl paramos lėšų suteikimo ir sudarant su ieškove paramos sutartis, bendrovė ar jos vadovas neketino vykdyti projektuose numatytos veiklos, siekė tik gauti lėšas.
14. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, be to, tą nurodo ir pati ieškovė, jog iki 2016 metų bendrovė iš esmės vykdė sutartis. Esminiai sutarčių pažeidimai, dėl kurių kilo bendrovės prievolė lėšas grąžinti, konstatuoti poprojektiniu laikotarpiu, bendrovei iškėlus bankroto bylą.
15. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovo veikla ne visada buvo pakankamai aktyvi – atsakovas neinformavo ieškovės apie sunkumus vykdant veiklą, apie turto areštą ir bankroto procesą, šiame neveiklume yra pagrindas įžvelgti netinkamą atsakovo pareigų vykdymą, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei (CPK 178 straipsnis).
16. Teismas vertino, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovas atliko esminį kreditorės (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją bendrovei sudarant (vykdant) sutartis su kreditore, vykdant Projektus. Teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė esant individualiai kreditorei padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu atsakovui taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų.
17. Teismas konstatavo, kad ieškovė apie UAB „Žagarės inžinerija“ iškeltą bankroto bylą žinojo vėliausiai 2018 m. balandžio 27 d., kai kreipėsi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, o apie tai, jog bendrovė negalės patenkinti jos reikalavimų, turėjo sužinoti įsiteisėjus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimui dėl bendrovės pabaigos. Dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžią teismas skaičiavo vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 12 d. Nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas teismui 2023 m. balandžio 19 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Be to, teismas pažymėjo, kad bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota nuo 2020 m. sausio 6 d. Šie duomenys yra vieši. Net skaičiuojant nuo šios datos, ieškinio senaties terminas buvo praleistas.
18. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – vien tos aplinkybės, jog ieškovė, būdama informuota apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, vėliau negavo informacijos apie teismo posėdžio rezultatus, arba tai, jog, ieškovės teigimu, bankroto administratorius nebuvo jai pateikęs gautinės bankroto ataskaitos ar pan., savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismo vertinimu, ieškovė dalyvavo bankroto procese ir galėjo jame ginti savo, kaip kreditorės, teises, turėjo domėtis procesu, tačiau laiku nesidomėjo priimtais sprendimais. Be to, 2021 m. birželio 10 d. gavusi informaciją apie įmonės pabaigą ir išregistravimą, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 19 d., t. y. nedėjo maksimalių pastangų operatyviai kelti klausimą dėl žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovė NMA prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – NMA ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. NMA, kaip bendrovės kreditorė, ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip buvusiam bankrutavusios ir išregistruotos bendrovės vadovui, prašė priteisti iš atsakovo 106 283,78 Eur, t. y. sumą, kurią buvo nuspręsta susigrąžinti iš bendrovės ir kurios nėra galimybės išieškoti iš bendrovės, nes pastaroji yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
19.2. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą jo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Atsakovas, kaip bendrovės direktorius, turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti Projektus; vykdyti veiklą; laiku atsiskaityti su kreditoriais; užtikrinti, kad NMA finansuotos investicijos nebūtų areštuotos, jų neperleisti; laiku kreiptis dėl nemokumo proceso, o, neįvykdęs šių pareigų, atsakovas privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą.
19.3. Atsižvelgiant į Projekto I pažeidimus, NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Leader metodu) susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas I). Sprendimu I susigrąžintina pripažinta visa 57 828,43 Eur išmokėta paramos suma ir nutraukta Sutartis I. Atsižvelgiant į Projekto II pažeidimus, NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-40 „Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Leader metodu) susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas II). Sprendimu II susigrąžintina pripažinta visa 50 615,50 Eur išmokėta paramos suma ir nutraukta Sutartis II.
19.4. Dėl atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų bendrovė negali grąžinti paramos lėšų ir šie veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į ieškovę, kaip bendrovės kreditorę. Su Projektu I ir Projektu II susijusius dokumentus pateikė bendrovei vadovavęs atsakovas, kuris jau yra teistas už dalyvavimą karteliniame susitarime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-254-822/2021). Atsakovas ne kartą steigė įmones, siekdamas pasisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų ir neįgyvendindamas projektų. Tiek Projektas I, tiek Projektas II buvo neįgyvendinti, dėl to atsakovas sukėlė žalą NMA. Atsakovo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala; atsakovo kaltė preziumuojama.
19.5. Atsakovas nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, nesilaikė Projekte I ir Projekte II prisiimtų įsipareigojimų ir žinodamas, kad projektai turi būti įgyvendinti visa apimtimi, sąmoningai sustabdė veiklą ir apie tai jokia forma neinformavo NMA. Pagal Projektą I, NMA finansavo ekskavatoriaus krautuvo ir statybinio konteinerinio namelio įsigijimą. Pagal Projektą II, NMA finansavo 5 automobilius (N1 BB klasės: Škoda Oktavia Elegance (valst. Nr. HUB960); Škoda Rapid SB (valst. Nr. HUB961); Škoda Rapid Elegance (valst. Nr. HUB962); Škoda Rapid Elegance (valst. Nr. HUB963); Škoda Oktavia Elegance (valst. Nr. HUB964). Iš 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 metais patirta 242 573,96 Eur nuostolių. Atsakovas, nuosavybės teise turi 6 registruotas transporto priemones, tačiau vienoms yra taikytas turto areštas, kitoms registruotas įkeitimas. Taigi, NMA finansuotos investicijos dėl atsakovo, kuris atstovavo pareiškėją, veiksmų, buvo areštuotos nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nors atsakovui buvo žinoma, kad NMA finansuotos investicijos negali būti perleistos tretiesiems asmenims.
19.6. Atsakovo žinioje buvo ir areštuotas turtas įsigytas už paramos lėšas, ir Projekto I bei Projekto II veiklos vykdymo sustabdymas, tačiau NMA nebuvo informuota apie šiuos pasikeitimus. Toks atsakovo neatsakingas ir aplaidus veiksmas traktuojamas kaip nesąžiningas bendrovės vadovo veiksmas prieš NMA.
19.7. Nors Projektai neįvykdyti, tačiau teismas tai nepagrįstai susiejo su verslo nesėkme, kurios egzistavimo netyrė. NMA nesutinka su teismo vertinimu, kad Projektai iš esmės buvo vykdomi. Iki 2016 metų rudens atsakovas su Strategijos vykdytoju ir NMA bendravo ir bendradarbiavo, vėliau – ne, tai patvirtina sąmoningą siekimą panaudoti paramos lėšas.
19.8. Atsakovas, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nors jau 2016 metais patyrė nuostolius ir negalėjo atlikti atsiskaitymų.
19.9. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, buvo žinoma apie tai, kad Projektai turi būti įgyvendinti visa apimtimi, o jei veikla sustabdoma nesibaigus kontrolės laikotarpiui – paramos lėšos turi būti grąžintos NMA. Atsakovas nei asmeniškai, nei pareiškėjos vardu neinformavo apie areštuotas investicijas, o NMA apie tai sužinojo tik tuomet, kai bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, tačiau priešingai, elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, kadangi pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip prisidėjo prie situacijos, kai nebegalima vykdyti Projekto I ir Projekto II dėl turimų įsiskolinimų, taigi, ir pasiekti Projekto I ir Projekto II išsikeltų tikslų bei rodiklių, o iš to seka, kad pareiškėja negali grąžinti skolos NMA ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Nagrinėjamu atveju vadovo fiduciarinės pareigos pažeidimas bendrovės atžvilgiu traktuojamas kaip neteisėti veiksmai.
19.10. Atsakovas veikė nesavalaikiai, neatsakingai, nuo NMA nuslėpdamas informaciją, o tokie atsakovo veiksmai privedė prie to, kad buvo padaryta turtinė žala ne tik valstybės biudžetui, bet ir Europos Sąjungos žemės ūkio fondui. Žala, kilusi NMA, yra 106 283,78 Eur. NMA teiktame ir patvirtintame kreditoriaus finansiniame reikalavime nurodyta suma buvo 108 443,93 Eur, tačiau 2019 m. spalio 16 d. atliktas dalinis skolos padengimas (2 160,15 Eur), todėl NMA sukeltos žalos suma sudaro 106 283,78 Eur.
19.11. Teismas neįvertino, kad atsakovas privalėjo užtikrinti jog NMA finansuotos investicijos nebūtų perleistos tretiesiems asmenims, nebūtų suvaržytas jų naudojimas (kaip šiuo atveju, areštas), turėjo būti pasiekti numatyti rodikliai ir tikslai. Atsakovas ne tik, kad nevykdė prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti Projektą, bet ir sąmoningai leido susidaryti situacijai, kai investicijos buvo areštuotos, o suprasdamas, kad be NMA finansuotų investicijų bendrovė pasmerkta bankrotui, nesiėmė veiksmų bendrovės bankrotui iškelti.
19.12. Vienu atveju teismas teigia, kad atsakovo veiksmai yra netinkami, žalingi įmonės veiklai, klaidinantys (sprendimo 43 punktas), kitu – kad atsakovas nepadarė veiksmų, kurie sukeltų žalą.
19.13. Nesutinka, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2019 m. lapkričio 11 d., kai bendrovės bankroto byloje teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Vykstant bankroto bylai, atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmų vertinimo klausimas apskritai negalėjo būti sprendžiamas. NMA galutinai, kad neįmanoma susigrąžinti paramos lėšų, sužinojo tik tuomet, kai pasibaigė bankroto procesas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). NMA apie bendrovės išregistravimą sužinojo 2021 m. birželio 10 d., gavusi informaciją apie tai iš bendrovės bankroto administratoriaus, todėl ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės NMA apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Tiesioginės įmonės vadovo / dalyvio atsakomybės taikymo sąlygos negali būti pernelyg išplėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio.
20.2. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodyti atsakovo konkretūs neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu, siekiant jai sukelti žalą. Byloje nėra įrodyta, jog atsakovas atliko esminį kreditorės (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją bendrovei sudarant (vykdant) sutartis su kreditore, vykdant Projektus. Ieškovė neįrodė esant individualiai kreditorei padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovui taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų.
20.3. NMA argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to yra atsakingas už bendrovės turtui pritaikytą areštą, pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl nemokumo proceso, teikti duomenis VĮ Registrų centrui, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi – šių pareigų pažeidimas (jeigu tai būtų nustatyta, bet šios konkrečios bylos atveju taip nėra) teoriškai galėtų būti traktuojamas kaip visiems bendrovės kreditoriams, bet ne individualiai ieškovei, padaryta žala.
20.4. NMA, kaip kreditorė, negali reikšti tiesioginio ieškinio įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Jeigu kreditorė pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
20.5. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti ir, kaip teisingai vertino teismas, nėra pagrindų jį atnaujinti. Teismas pagrįstai nenustatė svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų
22. Atsakovas 2024 m. sausio 26 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo pridėti prie bylos.
23. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 306, 315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 23 punkte nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, nusprendžia nepriimti atsakovo teikiamų rašytinių paaiškinimų.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
25. Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė (toliau – Joniškio VVG) ir UAB ,,Žagarės inžinerija“ 2012 m. liepos 5 d. pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-JONIŠKIS-04-013 (Sutartis I), kuria UAB ,,Žagarės inžinerija“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Technikos įsigijimas komunalinių statinių statybos veiklai vystyti“ (Projektas I). Projektas I įgyvendintas pagal vietos plėtros strategiją „Vietos plėtros 2008–2014 metų strategija“ Nr. VPSI-6-08-2, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Parama skirta šioms išlaidoms finansuoti – naujos technikos ir įrangos, baldų, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas (ekskavatorinis krautuvas, statybinis konteinerinis namelis). Projekto I kontrolės laikotarpio / įsipareigojimų pabaiga – 2019 m. liepos 5 d. Pagal Sutartį I, NMA išmokėjo pareiškėjai UAB ,,Žagarės inžinerija“ 57 828,43 Eur paramą Projektui I vykdyti.
26. Joniškio VVG ir UAB ,,Žagarės inžinerija“ 2015 m. vasario 27 d. pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-14-JONIŠKIS-11-006 (Sutartis II), kuria UAB ,,Žagarės inžinerija“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Transporto priemonių įsigijimas veiklai vystyti“ (Projektas II). Projektas II įgyvendintas pagal vietos plėtros strategiją „Vietos plėtros 2008– 2014 metų strategija“ Nr. VPSI-6-08-2, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Parama skirta šioms išlaidoms finansuoti – naujos technikos, įrangos, baldų, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas (N1 BB klasės automobiliai, 5 vnt.). Projekto II kontrolės laikotarpio / įsipareigojimų pabaiga – 2020 m. vasario 27 d. Pagal Sutartį II, NMA išmokėjo UAB ,,Žagarės inžinerija“ 50 615,50 Eur paramą Projektui II vykdyti.
27. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB ,,Žagarės inžinerija“ iki 2017 m. birželio 1 d. nepateikė Joniškio VVG užbaigto Projekto I ataskaitos už 2016 metus, taip pat nepateikė Projekto II ataskaitos, nors tokią paramos gavėjos pareigą įtvirtino Sutarčių nuostatos. Kadangi UAB „Žagarės inžinerija“ prašomų dokumentų Joniškio VVG nepateikė, po to, kai pastaroji kelis kartus kreipėsi į paramos gavėją ir iš viešai prieinamos VĮ Registrų centro informacijos buvo nustatyta, kad pareiškėja yra bankrutuojanti, NMA pradėjo pažeidimų tyrimą. Pažeidimų tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė Projekto I ir Projekto II, veiklos nevykdo nuo 2017 m. sausio 10 d. (nuo šios datos atleisti įmonės darbuotojai) – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi UAB ,,Žagarės inžinerija“ iškelta nemokumo (bankroto) byla; 2017 m. birželio 7 d. priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto. 2019 m. lapkričio 11 d. priimtas teismo sprendimas dėl bendrovės BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos; nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 674 633,69 Eur.
28. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB ,,Žagarės inžinerija“ buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. sausio 25 d. Bendrovei nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. spalio 10 d. vadovavo A. B.; laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d. (bankroto bylos UAB ,,Žagarės inžinerija“ iškėlimo) – atsakovas D. K..
29. Atsižvelgdama į tai, kad BUAB „Žagarės inžinerija“ yra likviduojama dėl įmonės bankroto, todėl veikla nevykdoma, NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimus Nr. SKP-39 ir Nr. SKP-40 bendrovės atžvilgiu pritaikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtas paramos sumas, iš viso: 108 443,93 Eur (57 828,43 Eur pagal Sutartį I ir 50 615,50 Eur pagal Sutartį II) ir nutraukė Sutartį I bei Sutartį II. Sprendimas priimtas nustačius, kad bendrovė nustojo vykdyti Projektus, neįvykdė numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projektų rezultatais ir pasiekimais, negalėjo pasiekti nustatytų Projektų uždavinių ir tikslų.
30. NMA, turėdama informaciją apie pareiškėjai inicijuotą bankroto bylą, 2018 m. balandžio 27 d. bankroto administratoriui pateikė savo, kaip kreditorės, 108 443,93 Eur (bendra skola pagal Sprendimą I ir Sprendimą II) dydžio finansinį reikalavimą, kurį prašė patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje bei jį tenkinti antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-178-569/2018 patvirtino NMA pareikštą finansinį reikalavimą ir įtraukė NMA į bendrovės kreditorių sąrašą.
31. NMA nagrinėjamoje byloje padavė teismui ieškinį, prašydama iš BUAB ,,Žagarės inžinerija“ buvusio vadovo D. K. priteisti žalą – 106 283,78 Eur, kurią buvo nuspręsta susigrąžinti iš BUAB ,,Žagarės inžinerija“ ir kurios nėra galimybės išieškoti iš bendrovės, nes pastaroji yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovo D. K. neteisėtų veiksmų BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės NMA atžvilgiu. Atsižvelgus į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nagrinėjant ginčą dėl ieškovės, kaip BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės, teisės reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš BUAB „Žagarės inžinerija“ buvusio vadovo.
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovės kreditorei
32. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10, 12 dalies 1, 18 punktus, juridinio asmens vadovas, be kita ko, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos bendrovės atžvilgiu, kurių nevykdant ar tokias pareigas pažeidus, dėl netinkamo valdymo bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, atitinkamai, tretieji asmenys gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
33. Kasacinio teismo praktikoje, be bendrosios bendrovės vadovo atsakomybės dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), suformuota ir bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) grindžiama bendrovės vadovo atsakomybė bendrovės kreditoriams. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditoriai bendrovės vadovui gali pareikšti tiesioginį ieškinį dviem atvejais, kai: 1) bendrovės vadovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad bendrovės vadovas kaltas dėl tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Nagrinėjamoje byloje, nesant konstatuoto tyčinio BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto, aktualus pirmasis atvejis, dėl kurio kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir / ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos.
34. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).
Žemesnės instancijos teismas
35. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Todėl sąlyga bendrovės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu NMA (BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės) ieškinį atsakovui D. K. (bendrovės vadovui) atmetė kaip nepagrįstą, įvertinęs D. K. veiksmus Sutarčių sudarymo ir vykdymo metu bei nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų NMA atžvilgiu. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
37. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad NMA neturėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš D. K., tačiau iki ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo BUAB „Žagarės inžinerija“ vadovui pareiškimo, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė dėl BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; tarp kitų, liko nepatenkintas 106 283,78 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB ,,Žagarės inžinerija“ pati negali patenkinti kreditorės reikalavimų ir tai yra sąlyga atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, subsidiariajai civilinei atsakomybei kilti. Taigi, NMA įgijo teisę pareikšti reikalavimą subsidiariai atsakingam BUAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K..
38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog atsakovas leido susidaryti situacijai, kuomet dėl neatsiskaitymo bendrovės turtui buvo taikytas areštas; nuo 2013 m. neteikė finansinės atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui; neįgyvendino Projekto I ir Projekto II, nutraukė veiklą; nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; neinformavo NMA nei apie veiklos sustabdymą, nei apie turto areštą, t. y. neįgyvendino Projekto I ir Projekto II, nutraukė veiklą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėti ieškovės argumentai nėra susiję išimtinai su kreditorės NMA interesais, nes bendrovės vadovo veikla bankroto procese, bendrovės turto valdymas paveikia visus bendrovės kreditorius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. veiksmų teisėtumą vertino tik apimtyje dėl jo veiksmų Sutarčių sudarymo ir vykdymo metu. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu jis padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams, kaip interesų grupei, dėl netinkamo valdymo ar dėl to, jog laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (CK 6.263 straipsnis).
39. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškovės nurodomi atsakovo veiksmai (bankroto proceso neinicijavimas, finansinės atskaitomybės dokumentų savalaikis nepateikimas, bendrovės turto valdymas ar informacijos NMA nesuteikimas) yra neteisėti ar dėl tokių veiksmų konkreti kreditorė – NMA būtų galėjusi patirti žalą. NMA aktyviai dalyvavo bendrovės nemokumo procese, pagal pridėtus prie ieškinio dokumentus, pvz., 2018 m. liepos 6 d. balsavo „už“ bendrovės turto pardavimo tvarką, 2018 m. gruodžio 7 d. balsavo „už“ bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarką, 2019 m. rugsėjo 13 d. balsavo „prieš“ administravimo išlaidų sąmatą. Bendrovės nemokumo administratorius 2019 m. spalio 29 d. informavo visus bendrovės kreditorius apie tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nagrinės klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.
40. Apeliantė nurodo, kad NMA finansuotos investicijos dėl atsakovo, kuris atstovavo pareiškėją, veiksmų, buvo areštuotos nevykdant sutartinių įsipareigojimų, o ieškovė apie tai nebuvo informuota. Iš pateiktos Projektų medžiagos matyti, kad ieškovei buvo teikiama informacija apie bendrovės įsigytą turtą, turto draudimą, įdarbintus asmenis, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Šiuos dokumentus apeliantė pripažino tinkamais ir iki 2017 metų, atlikdama patikras vietoje, ataskaitose pažeidimų nefiksavo. 2015 m. liepos 1 d. Joniškio VVG Vietos projekto patikros vietoje ataskaitoje užfiksuota, kad patikroje dalyvavo direktorius – atsakovas; nurodyta, jog projekto įgyvendinimo vieta atitinka nurodytą paraiškoje / mokėjimo prašyme (patikra atlikta ten, kur pareiškėja vykdo darbus); projekto vykdytojas tvarko ir saugo dokumentus, susijusius su projektu; tvarko buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka; apdraudė ilgalaikį turtą, įsigytą vykdant vietos projektą; projekto vykdytojas tvarko atskirą vietos projekto apskaitą; projekto vykdytojo vykdoma veikla atitinka nurodytą paraiškoje / mokėjimo prašyme; apeliantei buvo teikiami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai; nenustatyta, kad apeliantė būtų reikalavusi trūkstamos informacijos ir jos negavusi iki 2017 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su NMA nurodoma aplinkybe dėl neteisėtų prieš apeliantę nukreiptų atsakovo veiksmų konstatavimo.
41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad D. K. veiksmai Paramos sutarčių pasirašymo metu nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėto veikimo kreditorės NMA atžvilgiu. Pažymėtina, kad pirmosios 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės paramos sutarties sudarymo metu D. K. neužėmė BUAB „Žagarės inžinerija“ vadovo pareigų. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bendrovės kreditorės NMA atžvilgiu, bendrovės vardu sudarydamas Paramos sutartį ar siekdamas sudaryti Paramos sutartį neteisėtais tikslais.
42. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. K. veiksmus, susijusius su Paramos sutarčių vykdymu 2012–2015 metais, ir neteisėtų veiksmų kreditorės NMA atžvilgiu šiuo aspektu nenustatė. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad BUAB „Žagarės inžinerija“ vykdė projekto veiklą 2012–2015 metų laikotarpiu, teikė mokėjimo prašymus, bendrovė įsigijo turtą už išmokėtas paramos lėšas (patikros vietoje aktų turinys) ir šį turtą naudojo projektų veikloje. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, priešingų įrodymų ieškovė byloje nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad esminiai Paramos sutarties pažeidimai nustatyti 2016 metais, bendrovei susidūrus su sunkumais, kai ji dėl verslo nesėkmės tapo nemokia; bankroto administratorius BUAB „Žagarės inžinerija“ bankroto procese ginčytinų sandorių ar kitų teisės aktų pažeidimų, lemiančių bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę, nenustatė. Bylos medžiaga patvirtina atsakovo teiginius, kad už paramos lėšas buvo įsigytas suplanuotas kilnojamasis turtas, veikla buvo vykdoma, įdarbinti darbuotojai, dalyvauta viešuosiuose pirkimuose, bendrovė gavo pajamas, iki 2016 metų dirbo pelningai ir ne dėl D. K. veiksmų, nukreiptų kreditorės NMA atžvilgiu, nutraukė veiklą ir tapo nemokia.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartyje, iškeldamas BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto bylą, nustatė, jog bendrovė 2016 metais turto turėjo už 1 043 068,96 Eur (trumpalaikis turtas – 947 105,28 Eur, ilgalaikis turtas – 95 963,68 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė – 800 431,62 Eur; iš 2016 m. lapkričio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2016 metais patyrė 242 573,96 nuostolių. Be to, BUAB „Žagarės inžinerija“ nuosavybės teise turėjo 6 registruotas transporto priemones, tačiau iš jų – vienoms yra taikytas turto areštas, kitoms – registruotas įkeitimas. Įvertinęs bendrovės turimą turtą (1 043 068 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumą (800 431,62 Eur), tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog BUAB „Žagarės inžinerija“ yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą. Taigi, UAB „Žagarės inžinerija“ 2016 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, galėjusiais paveikti tolimesnį projektų veiklos pagal paramos sutartis vykdymą ir nulėmusiais bendrovės veiklos rezultatus. Apeliantė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie finansiniai sunkumai galėjo būti nulemti konkrečių D. K. veiksmų, atsakovo neteisėtus veiksmus NMA atžvilgiu iš esmės grįsdama bendro pobūdžio pareigos tęsti paramos sutartimis sulygtą veiklą pažeidimu. Priešingai nei NMA teigia apeliaciniame skunde, nenustatyti D. K. veiksmai dėl sąmoningai netinkamo BUAB „Žagarės inžinerija“ veiklos valdymo NMA turimų turtinių įsipareigojimų atžvilgiu.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nesąžiningi ar neteisėti D. K. veiksmai BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės NMA atžvilgiu nebuvo nustatyti ir BUAB „Žagarės inžinerija“ bankroto bylos nagrinėjimo metu. BUAB „Žagarės inžinerija“ bankroto administratorius neginčijo bendrovės vardu sudarytų sandorių, kurie neatitiktų bendrovės ar jos kreditorių interesų. Taip pat bankroto byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Žagarės inžinerijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius D. K. neteisėtų veiksmų BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės NMA atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog NMA priimti individualūs administraciniai aktai nulėmė atsakovo D. K. pareigą atlyginti žalą NMA naudai bendraisiais deliktinės atsakomybės taikymo pagrindais (CK 6.263 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
46. Ieškovė NMA apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžia laikė 2019 m. lapkričio 11 d., kai bendrovės bankroto byloje teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.
47. Ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
48. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė NMA praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pagrindė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teismo posėdyje buvo pranešta viešai teismo 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu; 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. BR6-3694 NMA kreipėsi į BUAB ,,Žagarės inžinerija“ bankroto administratorių, prašydama patvirtinti jos 108 443,93 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, o informaciją prašydama teikti jai el. pašto adresu info@nma.lt; apie 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį dėl BUAB „Žagarės inžinerija“ pabaigos buvo pranešta viešai, taip pat, kreditoriai, tarp jų – ir apeliantė, buvo informuoti apie tai el. paštu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl įmonės pabaigos siejo su ieškinio senaties termino pradžia, kai apeliantė sužinojo, kad BUAB „Žagarės inžinerija“ negalės patenkinti jos finansinio reikalavimo, patvirtinto bendrovės bankroto byloje.
49. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tokius argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Viena vertus, tokiu teiginiu ieškovė patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog ieškinys teismui paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Kita vertus, ieškovė iš esmės nepagrindė egzistuojančių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad apeliantė, dalyvaudama bendrovės bankroto procese, nesidomėjo jo eiga nuo 2019 metų iki 2021 m. gegužės 25 d., kai kreipėsi į bankroto administratorių su paklausimu dėl informacijos. Be to, 2021 m. birželio 10 d. gavusi informaciją apie įmonės pabaigą ir išregistravimą, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 19 d., t. y. nedėjo maksimalių pastangų operatyviai kelti klausimą dėl žalos atlyginimo. Apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tokios aplinkybės nėra objektyvaus pobūdžio ar sudarančios kliūtis sužinoti apie egzistuojantį NMA, kaip BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės, teisių pažeidimą.
50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė byloje kilusį ginčą, pagrįstai atmesdamas NMA ieškinį, nes nenustatyti atsakovo D. K. neteisėti veiksmai BUAB „Žagarės inžinerija“ kreditorės NMA atžvilgiu. Atitinkamai, nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o NMA apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.