Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Lukas Valauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. J., J. J. ir G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Nustatyta, kad antstolis 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-117-48315 „Dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto“, kuriuo antstolis: 1) prašė per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas pareiškėją yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar pareiškėjas privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 2) areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 30 309,19 Eur sumai ir areštuotas lėšas; 3) prašė areštuotas lėšas pervesti į skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

6. Į minėtą patvarkymą pareiškėjas atsakė 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-75313 „Dėl informacijos apie J. J. pateikimo“, kuriame nurodė, jog nekeis skolininko pateiktame prašyme dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyriaus nurodytos sąskaitos į antstolio prašomą sąskaitą. Pareiškėjas informavo, kad skolininkui iš mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos bus vykdomi išskaitymai pagal patvarkymą Nr. S-23-117-48313.

7. 2024 m. sausio 18 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-117-2727 „Dėl duomenų pateikimo bei antstolio patvarkymo vykdymo“, kuriuo pareikalavo nurodyti, kokiu įstatymu vadovaujantis yra nevykdomas antstolio patvarkymas dėl lėšų pas trečiuosius asmenis Nr. S-23-117/48315/2023-12-19 bei nurodyti už šio patvarkymo nevykdymą atsakingus asmenis.

8. 2024 m. m. sausio 31 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-23-117-48315 ir 2024 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr. S-24-117-2727.

9. Antstolis 2024 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-24-117-5608 netenkino pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.

Dėl antstolio nurodymo pervesti nedarbo išmoką į kitą skolininko sąskaitą

10. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

11. CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

13. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 688 straipsnio 3 dalis).

14. CPK 689 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

15. CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės.

16. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 689 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiriama atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, jog išieškojimas iš lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokia išlyga nenustatyta nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei PLAIS nuostatuose, nei kituose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos proceso įstatymo normos. Išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas paaiškintinas tuo, kad išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017 22, 25 punktus; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-695/2017 24 punktą; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-969/2017 23, 26 punktus; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017 21, 24 punktus).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei kredito įstaiga vykdo veiklą Lietuvoje, turėdama tam atitinkamą licenciją, tačiau dėl kokių nors priežasčių nesijungia prie PLAIS, būtent jai galėtų būti adresuojamas antstolio patvarkymas ne per PLAIS, o tiesiogiai, nurodant vykdyti išieškojimą kitu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-248/2021, 31 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, kai antstolis siekia vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų sąskaitose, esančiose užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS, ir nėra galimybės tokiai finansų įstaigai tinkamai pateikti patvarkymo per šią sistemą, išaiškinta, kad antstoliui tenka pareiga tinkamai parinkti kitus – Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktuose įtvirtintus – teisinius instrumentus, atsižvelgiant, be kita ko, į išieškomų sumų kilmę (pvz., įtvirtintus 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvoje 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijai įgyvendinti, ar kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-248/2021 32 punktą; 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-421/2021 25 punktą).

19. Teisės aktų nuostatose neįtvirtinta išimčių, kada išieškojimai iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, galėtų būti vykdomi ne per PLAIS, tokių neformuluojama ir teismų praktikoje. Todėl tam tikrų techninių galimybių PLAIS nebuvimas negali sudaryti prielaidų nukrypti nuo taisyklės dėl išieškojimo iš kredito įstaigose esančių piniginių lėšų per PLAIS (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-611/2021).

20. Nagrinėjamu atveju nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui galimybės reikalauti VSDFV pervesti skolininko lėšas į kitą skolininko sąskaitą nei nurodė pats skolininkas.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 14 punktu, nedarbo draudimo išmoka pervedama į bedarbio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. VSDFV direktoriaus 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-37 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto VSDFV teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad neišmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokamos, kai išmokos gavėjas pateikia informaciją apie sąskaitą kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas pareiškėjui nurodė, jog nedarbo draudimo išmoka būtų pervedama į ne Lietuvos Respublikoje registruoto banko „Prepayment Solutions EU SA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, antstoliui nėra numatyta teisė reikalauti pareiškėjo pakeisti skolininko pareiškėjui nurodytą sąskaitą ir mokėti skolininkui priklausančias nedarbo išmokas į antstolio nurodytą kitą skolininko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. Teismo vertinimu, antstolis negali apriboti asmens teisės pasirinkti į kurią skolininko sąskaitą gauti socialinę paramą, nurodydamas pareiškėjui paramą mokėti kitokiu būdu nei nurodė pats skolininkas.

24. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 689 straipsnyje expressis verbis neišskiriama atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, jog išieškojimas iš lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas tik per PLAIS. Be to, kasacinio teismo praktikoje, kai antstolis siekia vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų sąskaitose, esančiose užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS, ir nėra galimybės tokiai finansų įstaigai tinkamai pateikti patvarkymo per šią sistemą, išaiškinta, kad antstoliui tenka pareiga tinkamai parinkti kitus teisinius instrumentus (žr. šios nutarties 17–18 pastraipas). Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus turi atlikti griežtai laikydamasis šį procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendimo privalomumas nereiškia, kad jis gali būti priverstinai vykdomas taikant įstatyme nenustatytas priverstinio vykdymo priemones ar pažeidžiant jų taikymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-421/2021).

25. Pažymėtina ir tai, kad Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2013 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, jog nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. Nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojusiame minėtų nuostatų 33 punkte buvo nustatyta, jog nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje arba, jeigu bedarbis neturi sąskaitos kredito įstaigoje, išmokama VSDFV Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktoje mokėjimo įstaigoje (jos padalinyje) VSDFV nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje minėtų nuostatų 14 punkto redakcijoje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka pervedama į bedarbio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.

26. Taigi minėtų nuostatų reglamentavimas keitėsi nuo nustatančio galimybę nedarbo išmokos gavėjui gauti nedarbo išmoką tik į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje iki galimybės gauti nedarbo draudimo išmoką į bedarbio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, nedetalizuojant kokioje valstybėje turi veikti kredito įstaiga, tvarkanti išmokos gavėjo sąskaitą. Įstatymų leidėjo nustatytas reguliavimas nuo 2013 m. iki šiol buvo pakeistas, mažinant ribojimus asmeniui pasirinkti į kokią sąskaitą gauti nedarbo išmokas, o, kaip jau minėta, šios skolininko teisės antstolis apriboti negali. Teismas sutinka su antstoliu, kad skolininkui naudojantis teise gauti išmokas į užsienyje veikiančios kredito įstaigos sąskaitą, galimybės antstoliui išieškoti iš tokios sąskaitos yra apsunkintos, tačiau išieškojimo apsunkinimas nesukuria antstoliui teisės įpareigoti pareiškėją pakeisti skolininko pasirinktą sąskaitą užsienyje į sąskaitą Lietuvoje. Todėl darytina išvada, kad antstolio 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkyme numatytas reikalavimas pareiškėjui pervesti skolininko lėšas į kitą skolininko sąskaitą, yra nepagrįstas.

Dėl nedarbo išmokos arešto

28. Antstolis 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-117-48315: 1) prašė per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas pareiškėją yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar pareiškėjas privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 2) vadovaudamasis CPK 688 ir 749 straipsniais areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 30 309,19 Eur sumai; 3) prašė areštuotas lėšas pervesti į skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-117-2727 antstolis pareikalavo nurodyti, kokiu įstatymu vadovaujantis yra nevykdomas antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto pas trečiuosius asmenis Nr. S-23-117/48315/2023-12-19 bei nurodyti už šio patvarkymo nevykdymą atsakingus asmenis.

29. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto. CPK 688 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą.

30. CPK 749 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be CPK 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui. Jeigu reikalavimų teisės yra susijusios su piniginėmis išmokomis, iš šių išmokų išieškoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

31. CPK 738 straipsnyje nustatyta, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

32. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas mano, kad antstolio patvarkymas areštuoti nedarbo draudimo išmokų dalį, kuri lieka atlikus išskaitymus pagal CPK 736 straipsnį, yra neteisėtas.

33. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš skolininko išlaikymą dviem jo nepilnamečiams vaikams.

34. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, antstoliui areštavus skolininkui mokėtinų nedarbo draudimo išmokų dalį, kuri lieka atlikus išskaitymus pagal CPK 736 straipsnį, nėra pažeidžiami skolininko interesai, nes šiuo atveju vykdomas išlaikymo išieškojimas, kurį leidžia vykdyti CPK 738 straipsnis, be to, pagal CPK 749 straipsnio 2 dalį, reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. Todėl esamų ir būsimų skolininkui išmokėtinų sumų areštas nėra neteisėtas. Be to, antstoliai, atsižvelgdami į lėšų, iš kurių negalima išieškoti, dydį, nustato neišieškomą sumą, kuria asmuo gali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 688 straipsnio 3 dalis), o iš lėšų, neviršijančių MVPD sumos, skolos neišieškomos (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Taip pat, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylos baigties

35. Pareiškėjas prašo visa apimtimi panaikinti du antstolio patvarkymus – 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-23-117-48315 ir 2024 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr. S-24-117-2727. 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-117-48315 antstolis: 1) prašė per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas pareiškėją yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar pareiškėjas privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 2) areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 30 309,19 Eur sumai; 3) prašė areštuotas lėšas pervesti į skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Antstolio reikalavimai dėl lėšų arešto ir informacijos apie skolininkui priklausančias išmokas pateikimo yra teisėti, tačiau reikalavimas skolininkui priklausančias lėšas pervesti į kitą skolininko sąskaitą yra neteisėtas, todėl naikintina tik 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. S-23-117-48315 dalis, kuria antstolis prašė pareiškėjo pervesti skolininkui priklausančias lėšas į kitą skolininko sąskaitą.

36. 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-117-2727 antstolis pareikalavo nurodyti, kokiu įstatymu vadovaujantis yra nevykdomas antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto pas trečiuosius asmenis Nr. S-23-117/48315 bei nurodyti už šio patvarkymo nevykdymą atsakingus asmenis. Šiuo patvarkymu pareiškėjo nėra prašoma pakeisti skolininkui išmokėtinų sumų mokėjimo tvarką ir nėra areštuojamos skolininko gautinos išmokos ar turtinės teisės, o reikalaujama pateikti informaciją dėl ankstesnio patvarkymo nevykdymo. Savo esme šis reikalavimas dėl informacijos pateikimo yra teisėtas, o informaciją, kodėl nėra vykdomas ankstesnis antstolio patvarkymas, pareiškėjas pateikė skunde dėl antstolio veiksmų, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2024 m. sausio 18 d. patvarkymo Nr. S-24-117-2727.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundą dėl antstolio D. J. veiksmų patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio D. J. 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. S-23-117-48315 dalį, kuria antstolis prašė pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pervesti skolininkui J. J. priklausančias lėšas į antstolio nurodytą kitą skolininko sąskaitą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0117/12/00433 grąžinti antstoliui D. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.