- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2-8523-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01129-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; .3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1;3.2.3.8;
2023 m. gruodžio 20 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Justinui Mikalauskui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį ir prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš vaiko tėvo - atsakovo A. K. po 200 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K. nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui dėl neteikto išlaikymo susidariusį 2400 Eur įsiskolinimą nuo 2022 m. spalio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos; ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog šalys santuokos nebuvo įregistravusios, tačiau bendravo artimai. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. K.. Dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl prašo gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina – ieškove. Atsakovui nedraudžia bendrauti su vaiku ir mano, kad nekils nesutarimu ateityje. Atsakovas vaiku nesirūpina, materialinio išlaikymo neteikia. Dukros išlaikymui reikia apie 500 eurų kas mėnesį, tai išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, laisvalaikiui, pramogoms, už darželio lankymą. Ieškovė viena išlaiko dukrą. Iš atsakovo prašo priteisti vaiko išlaikymui po 200 eurų. Tai, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, iš jo priteistinas susidaręs išlaikymo įsiskolinimas .
3. Atsakovui ieškinio ir priedų kopijos įteiktos. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
4. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad šeima nuo 2017 m. rugpjūčio 8d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Šeimai taikoma atvejo vadyba. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra reikalingi namų apyvokos daiktai. Dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba išvadoje nurodė, jog sutinka, kad mažametės G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka jos interesus, o prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 200 Eur per mėnesį galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog šiuo metu viena išlaiko dukrą, nes atsakovas neteikia vaiko išlaikymui lėšų. Atsakovas retkarčiais bendrauja su dukra, bendrauti su vaiku netrukdo. Ji šiuo metu nedirba. Pajamos šiuo metu yra apie 550 eurų. Vaikas auga ir jo poreikiai didėja, vaikas lanko Vidiškių mokyklos parengiamąją klasę. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, jos žiniomis atsakovas dirba, dar turi teikti išlaikymą kitai dukrai. Mano, kad ir atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentracijos principais, teismui nenustačius svarbių priežasčių dėl kurių atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir nesidomėjo bylos eiga, teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
7. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Iš atsakovo priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
8. Iš byloje esančio vaiko gimimo liudijimo (įrašo) kopijos nustatyta, kad nepilnametė G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. V. ir A. K. vaikas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
9. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (LAT nutartis Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti šalių dukros G. K. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas savarankiško reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškia. Pažymėtina, kad vaikas nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu.
11. Nustatyta, kad šalių dukra nuo gimimo gyvena su motina. Iš Tarnybos išvados matyti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, mažametės G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus. Vaiko motina rūpinasi vaiku ir jo poreikiais.
12. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir atsakovui žinoma apie nagrinėjamą bylą. Atsakovas nesutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepateikė
13. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių būtinas vaiko įprastos aplinkos keitimas, byloje nenustatyta. Vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi, neabejotinai sieja emociniai ryšiai, kurių puoselėjimas yra labai svarbus veiksnys.
14. Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, kad jos aplinka vaikui yra tinkama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės dukros G. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
15. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).
16. Kaip nustatyta, ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Teismas daro išvadą, jog konkreti bendravimo tvarka, kuria būtų reguliuojamas atsakovo bendravimas su vaiku, nėra tikslinga, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).
18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartys 3K-3-209/2013, 3K-3-491/2013 ir kt.).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis 3K-3-16-706/2016).
20. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą nepilnametei G. K., kuris būtų teikiamas nuo ieškinio nagrinėti teisme priėmimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, prašomos priteisti sumos neginčijo.
21. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukros poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 525 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: išlaidos maistui, drabužiams/avalynei, kelionei pas psichologą, higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, laisvalaikiui, pramogoms, darželiui. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikas specialiųjų poreikių neturi, tačiau paaiškino, kad vaikas auga ir jo poreikiai keičiasi.
22. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai mėnesio poreikių išlaidas, pažymą apie priskaičiuotus ir apmokėtus mokesčius už darželį. Ieškovė pagrindė savo patiriamų išlaidų vaiko G. K. poreikiams tenkinti dydį.
23. Kita vertus, ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti- apie 525 eurų yra netgi mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 525 eurų dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).
25. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal Kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
26. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
27. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, turi išlaikyti dar vieną vaiką, kuris taip pat su atsakovu negyvena. Duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Įvertinus tai, kad atsakovas turi sąlygas dirbti ir uždirbti, ir teikti išlaikymą savo vaikui.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamos yra gaunami vaiko pinigai ir socialinė pašalpa, padeda sutuoktinis. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei taip pat patvirtina, kad jos turimas turtas ir pajamos yra mažos. Be to ieškovei tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Kadangi vaikas, kurį atsakovas turi išlaikyti, gyvena su motina, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti didesnį atlyginimą, nes jam nereikia rūpintis vaiku kiekvieną dieną. Atsakovas gavęs procesinius dokumentus atsiliepimo nepateikė ir į posėdį neatvyko. Šiuo metu atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vaiko amžių, pripažįstama, kad 200 eurų per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius.
29. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei G. K., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
30. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
31. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
32. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
33. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių.
34. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2022 m. spalio mėnesio visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti susidariusį 2400 Eur (200 eurų x 12 mėn.) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis išlaikymo ieškovės nurodomu laikotarpiu neteikė.
35. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti dukrai kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (200,00 Eur). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki kreipimosi į eismą su ieškiniu dienos (2023 m. spalio 23 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).
36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. spalio 23 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.
37. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. K. 2400 eurų išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. ).
39. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-07553) buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta pažyma (2023-12-11 Nr.APD-2023-16775), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 300,00 eurai. Įvertinus tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
40. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 75,00 Eur (100,00 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o bei 54 Eur (200,00 x 12) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš viso 129 Eur.
41. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 14,57 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,57 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. V., gimusia (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00(du šimtus) eurų mokomomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2023 m. spalio 23 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiam vaikui G. K. 2400(dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę V. V. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui G. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K. tvarką šalių susitarimu.
Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 300 (tris šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sąsk. Nr. LT 247300010112394300, (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 129(vieną šimtą dvidešimt devynis) eurus žyminio mokesčio ir 14,57 eurų(keturiolika eurų 57ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.