- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-709-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19414-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021, kuria dalis bylos nutraukta bei atmestas pareiškėjo Z. Š. skundas dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio R. V. veiksmų, prašė: 1) 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti, o vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ir visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, panaikinti; 2) panaikinti 2015 m. liepos 8 d. antstolio R. V. kontoros vykdymo išlaidų apskaičiavimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) panaikinti antstolio R. V. kontoros 2018 m. kovo 22 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 4) įpareigoti antstolio R. V. kontorą pateikti duomenis pareiškėjui, iš ko susideda 2015 m. liepos 8 d. rašte nurodyta likusi neišieškota 11 614,26 Eur suma; 5) įpareigoti antstolio R. V. kontorą pateikti duomenis pareiškėjui, iš ko susideda 2018 m. kovo 22 d. antstolio R. V. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta išlaikymo įsiskolinimo 15 956,03 Eur; 6) priteisti pareiškėjui iš antstolio R. V. visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo dukros K. Š. išlaikymui. Uzufrukto teisė į vaiko išlaikymo lėšas nustatyta motinai suinteresuotam asmeniui K. M.. 2015 m. liepos 8 d. antstolio patvarkyme dėl išlaidų išieškojimo reikalaujama išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį po 144,81 Eur, o nurodyta išlaikymo suma – 11 614,26 Eur, kuri yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi nėra paaiškinta, kaip ši suma apskaičiuota, nors 2015 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12516-796/2015, išlaikymo suma periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį buvo pakeista ir nustatyta nauja – 130,00 Eur suma. Taip pat, nurodytame 2015 m. liepos 8 d. antstolio patvarkyme yra nurodyta 1 132,59 Eur vykdymo išlaidų suma ir jos sudėtyje esanti atlygio antstoliui suma - 924,14 Eur yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi patvarkyme reikalaujama priteistą išlaikymą išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio sumos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidos siekia 140,00 Eur, o 117 punkte – tai, jog jeigu vykdomojoje byloje dėl išlaikymo ar jo įsiskolinimo išieškojimo išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo vykdymą neskaičiuojamas.
3. Pabrėžė, kad antstolio 2018 m. kovo 22 d. „Dėl informacijos pateikimo“ rašte nurodyta, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 1 d. išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro jau 15 956,03 Eur, o tai reiškia, kad antstolis be pateisinamų priežasčių padidino išlaikymo sumą 1,5 karto. Taip pat nurodyta, jog nepavyko susisiekti su išieškotoja K. M., nes jos gyvenamoji vieta nežinoma, ji yra deklaravusi išvykimą į R. F.. Remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, išieškotoja nuo 2017 m. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), kadangi 2017 m. gegužės 31 d. išieškotoja nurodytu adresu butą pardavė. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja minėtu adresu negyvena ir jos gyvenamoji vieta nežinoma daugiau kaip trejus metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsnio 8 dalies nuostata, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą grąžinamas CPK 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Grąžindamas vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstolis pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir patvarkė: 1) paliko nenagrinėtą skolininko prašymą dėl 2015 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir 2018 m. kovo 22 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo; 2) paliko nenagrinėtą skolininko prašymą panaikinti visas priverstines priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti; 3) netenkino skolininko prašymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti vykdomąjį dokumentą Vilniaus miesto apylinkės teismui; 4) tenkino skolininko skundą dalyje dėl duomenų pateikimo bei pateikė skolininkui 2021 m. liepos 2 d. išlaikymo vaikui įsiskolinimo paskaičiavimo detalizaciją; 5) paliko nenagrinėtą skolininko prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad skolininkas anksčiau neinformavo antstolio apie Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12516-796/2015, kuriuo buvo pakeistas išlaikymo vaikui dydis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimas nebuvo pakeistas. Apie pakeistą vaikui išlaikymo dydį vykdymo metu antstolis nežinojo, todėl negalėjo imtis atitinkamų procesinių veiksmų anksčiau. Apie minėtą Klaipėdos miesto apylinkės sprendimą skolininkas antstolį informavo tik 2021 m. birželio 28 d. skundu, tačiau skolininko pareiga mokėti periodines išmokas nepilnamečiui vaikui išlaikyti nesibaigė. Vykdomojoje byloje taip pat nustatyta, kad išieškotoja deklaruoja gyvenamąją vietą užsienyje ir turi galiojančią ir veikiančią banko sąskaitą Lietuvoje, į kurią yra pervedamos išieškotos pagal teismo sprendimą nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtos piniginės lėšos. Išieškotojos gyvenamosios vietos pasikeitimas nesudaro pagrindo nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal CPK 629 straipsnį, todėl skolininko prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir priverstinių priemonių yra netenkinamas.
6. Antstolis taip pat atsisakė tenkinti skolininko prašymą panaikinti visas priverstines priemones, nes po paskutinių taikytinų priverstinių priemonių praėjo daugiau nei 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, išskyrus vieną, t. y. skolininkas praleido apskundimo terminą, numatytą CPK 512 straipsnyje, o įsiskolinimas dar neišnyko. Tik viena priverstinio vykdymo priemonė buvo priimta skundžiamu laikotarpiu – 2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, skirtas vykdyti trečiajam asmeniui S. J.. Perskaičiavus išlaikymo įsiskolinimą, 2021 m. liepos 2 d. priimtas patvarkymas panaikinti 2021 m. birželio 22 d. minėtą antstolio patvarkymą bei 2021 m. liepos 2 d. priimtas kitas patvarkymas dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, skirtas vykdyti trečiajam asmeniui skirtai S. J.. Nurodė, kad skolininko pateiktas skundas 2021 m. birželio 22 d. dėl antstolio procesinių veiksmų yra paduotas praleidus minėtus terminus, todėl 2015 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir 2018 m. kovo 22 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ paliktas nenagrinėtas.
7. Antstolio atlygio dydis yra nustatytas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352, 1 lentelė, atsižvelgiant į skolos dydį. Instrukcijos 58 straipsnis numato išimtį bylose dėl išlaikymo, t. y. jeigu skolininkas išlaikymą moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą arba išlaikymas ar jo įsiskolinimas yra išieškomas iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. vasario 5 d. ir 2015 m. liepos 8 d. patvarkymuose dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, atlygis nėra skaičiuojamas. Remiantis Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, buvo perskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas. Nagrinėjant klausimus, kylančius dėl vykdymo proceso, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl skolininko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas. Šis reikalavimas nepriklauso antstolio kompetencijai, todėl buvo paliktas nenagrinėtas.
8. 2021 m. rugsėjo 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauti 2021 m. rugsėjo 6 d. papildomi rašytiniai antstolio paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. jis pakartotinai perskaičiavo ir sumažino išlaikymo įsiskolinimą, todėl atitinkamai buvo perskaičiuotos ir vykdymo išlaidos, jas sumažinant iki 927,09 Eur. Atsižvelgiant į tai, priėmus naują 2021 m. rugpjūčio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, anksčiau priimti ir patvirtinti vykdymo išlaidų apskaičiavimai neteko galios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti antstolio R. V. 2015-07-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir 2018-03-22 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, o likusioje dalyje pareiškėjo Z. Š. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, 2021 m. liepos 2 d. patvarkymu tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl informacijos pateikimo apie neišieškotą sumą ir susidariusį įsiskolinimą, todėl teismas šioje dalyje skundo nenagrinėja, nes jis yra antstolio tenkintas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
11. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo naikinti 2018 m. kovo 22 d. antstolio raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2015 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, t. y. pareiškėjas pateikė skundą suėjus naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamų veiksmų atlikimo, todėl skundas šioje dalyje nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o teismui priėmus skundą, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
12. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. antstolis pakartotinai perskaičiavo ir sumažino išlaikymo įsiskolinimą, todėl atitinkamai buvo perskaičiuotos ir vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas neteko galios, todėl pareiškėjas nesutikdamas su nauju vykdymo išlaidų apskaičiavimu, tokius antstolio veiksmus turi teisę atskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tam pagrindo, netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ir visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, panaikinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas vykdyti 2015 m. kovo 25 d., o priimtas vykdyti 2015 m. kovo 27 d. Pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą vykdomąją bylą, tačiau jokių skundų šiuo klausimu antstoliui neteikė. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad vykdymo procesas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai.
14. Kartu pirmosios instancijos teismas atmetė ir kitą pareiškėjo argumentą, jog vykdomoji byla nutrauktina dėl to, kad išieškotoja nuo 2017 m. negyvena Lietuvoje ir yra deklaravusi išvykimą į užsienį. Tačiau, atsižvelgiant į antstolio nurodytas aplinkybes, nors išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į kitą valstybę, Lietuvoje yra galiojanti jos vardu atidaryta banko sąskaita, į kurią antstolis perveda išieškotas sumas iš skolininko. Remdamasis vykdomosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas nenustatė CPK 629 straipsnyje nustatytų sąlygų, dėl kurių būtų galima nutraukti vykdomąją bylą bei duomenų, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 733 straipsnio 7 dalimi, būtų pradėjęs pervesti iš skolininko išieškomas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir jas laikęs trejus metus nepervesdamas išieškotojui. Teismo vertinimu tokia procedūra yra svarbi siekiant užtikrinti skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyrą, nes išieškotojas turėdamas interesą dėl išieškojimo ir negaudamas išmokų, būtų suinteresuotas pats susisiekti su antstoliu tokiu būdu išreikšdamas savo valią dėl tolesnio išieškojimo. Jeigu per tris metus išieškotojas negaudamas išieškomų piniginių lėšų nesikreiptų į antstolį, būtų galima konstatuoti, jog išieškotojas prarado suinteresuotumą dėl išieškojimo ir tokiu būdu būtų pagrindas nutraukti išieškojimą. Nagrinėjamoje vykdomojo byloje matyti, jog išieškotų lėšų pervedimo nutraukimo išieškotojui procedūra nebuvo pradėta, todėl nėra pagrindo nutraukti išieškojimą, grąžinti išieškotas lėšas skolininkui ir grąžinti vykdomąjį dokumentą CPK 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi nėra pagrindo nutraukti išieškojimą, tai nėra pagrindo ir panaikinti vykdymo procese pareiškėjui pritaikytų priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkinamas.
15. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas, prašydamas priteisti iš antstolio jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenurodė nei patirtų išlaidų dydžio, nei pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat nebuvo tenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Pareiškėjas Z. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2015-03-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti, visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, panaikinti ir antstolio R. V. vykdomąją bylą nutraukti; taip pat išreikalauti duomenis iš banko apie išieškotojos banko sąskaitą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą, kadangi teismas nesigilino į visus byloje esančius dokumentus, padarė prieštaringas išvadas, dėl ko skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga bei naikintina.
16.2. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, kadangi neišdėstė priimamo procesinio sprendimo motyvų, taip pat nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog išieškotoja dar 2015 metais deklaravo išvykimą į užsienį, o antstolis 2017 metais buvo informuotas, jog išieškotojos gyvenamoji vieta nėra žinoma, taip pat telefono numeris yra išjungtas, o elektroninio pašto paskyra panaikinta.
16.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino CPK 733 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi šios nuostatos vienareikšmiškai įtvirtina, jog jei per trejų metų laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą privalo būti nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas.
16.4. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju, vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojai, kadangi išieškotoja savo veiksmais sprendimo vykdymą padaro neįmanomą (CPK 321 straipsnio 1 dalies 5 punktas) - ji daugiau kaip ketverius metus neatsako į rašytinius antstolio užklausimus, neteikia antstoliui duomenų apie gaunamas periodines išmokas vaiko išlaikymui (CPK 743 straipsnis).
Atsiliepimas
16.5. Apelianto vertinimu aplinkybė, kad išieškotoja yra praradusi suinteresuotumą patvirtina ir tai, kad ji nepateikė atsiliepimų į bylą bei neinformavo antstolio apie 2015-12-15 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis siuntė procesinius dokumentus išieškotojai tik deklaratyviai, t.y. žinodamas, kad išieškotojos gyvenamoji vieta, telefono numeris bei elektroninio pašto adresas yra pasikeitę, bei neatsižvelgė į tai, kad antstolis neturėjo pagrindo pradėti vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi vykdomoji byla buvo vedama pagal tą patį vykdomąjį dokumentą antrą kartą.
16.6. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad vien banko sąskaitos egzistavimas savaime nepatvirtina išieškotojos suinteresuotumo, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nesiaiškino, ar banko sąskaita yra galiojanti bei ar pervedamos piniginės lėšos pasiekia tikslą, t.y. yra naudojamos nepilnamečio vaiko išlaikymui.
17. Antstolis R. V. atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
17.1. Nurodo, kad pareiškėjas, būdamas skolininku, turėjo pareigą domėtis vykdymo procesu bei informuoti antstolį, tačiau to nedarė ir neinformavo apie teismo procesiniu sprendimu pakeistą vaiko išlaikymo dydį. Kita vertus skolininko pareiga mokėti išlaikymą nebuvo panaikinta.
17.2. Atsiliepime nurodoma, kad išieškotojos gyvenamosios vietos pakeitimas nesudaro pagrindo nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal CPK 629 straipsnį, kuriame įtvirtintas baigtinis vykdomųjų bylų nutraukimo sąrašas. Be to, išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas ir yra vykdytinas.
17.3. Papildomai pažymima, kad vykdomojoje byloje K. M. nėra skolininkė, todėl antstolis neturi pagrindo skelbti jos paiešką, o antstolio siųsti dokumentai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą bei vykdomąją bylą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, nenustatė pagrindo nagrinėti civilinę bylą ne pareikšto atskirojo skundo ribose, todėl pasisako tik dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodomų argumentų, susijusių su vykdomojo dokumento grąžinimu ir vykdomosios bylos nutraukimu dėl to, jog išieškotoja Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos.
20. Esminis apelianto argumentas yra tas, jog CPK 733 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistuoja CPK 733 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąlygos nutraukti vykdomą išieškojimą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti.
21. Pirmiausia pažymėtina tai, kad vykdomoji byla buvo pradėta pagal išieškotojos 2015-03-25 antstoliui pateiktą prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pati išieškotoja nurodė savo gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis bei banko sąskaitą, į kurią prašo pervesti išieškotą skolą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 lapas). Taigi, vykdymo procese išieškotojos gyvenamoji vieta bei banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti išieškotas lėšas buvo nustatytos. Aplinkybė, jog vykdymo proceso metu išieškotojos gyvenamoji vieta pasikeitė, t.y. ji deklaravo išvykimą, nesant jokių duomenų apie banko sąskaitos uždarymą ar negaliojimą, automatiškai nesudaro pagrindo taikyti minėtas nuostatas ir vertinti, kad išieškotoja nėra suinteresuota vykdomu išieškojimu. Kita vertus, antstolis vykdymo proceso eigoje neturi pareigos tikrinti išieškotojo asmens duomenų kitimo, kai paties išieškotojo nurodyta banko sąskaita yra galiojanti ir nėra kliūčių vykdyti skolos išieškojimą.
22. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nors išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į R. F., tačiau Lietuvoje yra galiojanti jos vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „(duomenys neskelbtini)“, AB (galioja nuo 2001 m. rugpjūčio 3 d.), į kurią antstolis perveda išieškotas sumas iš skolininko ir tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 733 straipsnio 7 dalies nuostatų. Jeigu išieškotojos vardu sąskaita „(duomenys neskelbtini)“, AB būtų uždaryta, bankas grąžintų atgal antstolio pervestas pinigų sumas, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
23. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta CPK 629 straipsnyje numatytų sąlygų dėl kurių būtų galima nutraukti vykdomąją bylą bei duomenų, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 733 straipsnio 7 dalimi, būtų pradėjęs pervesti iš skolininko išieškomas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir jas laikęs trejus metus nepervesdamas išieškotojui. Šiuo atveju išties, nagrinėjamoje vykdomojo byloje išieškotų lėšų pervedimo nutraukimo išieškotojui procedūra nebuvo pradėta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas nutraukti išieškojimą.
24. Nors atskirajame skunde apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė eilę proceso normų pažeidimų, kadangi neišdėstė priimamo procesinio sprendimo argumentų, tačiau, kaip minėta pirmiau, skundžiamoje nutartyje yra aiškiai aptarta, jog pradėtame vykdymo procese, kuriame pati išieškotoja yra nurodžiusi banko sąskaitą, į kurią be kita ko ir pats apeliantas Z. Š. yra pervedęs tiesiogiai pinigines lėšas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 235 lapas), šiuo metu nėra pagrindo nutraukti išieškojimą vien todėl, kad išieškotoja yra pakeitusi deklaruotą gyvenamąją vietą.
25. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su išieškotojos galimu pervedamu piniginių lėšų nenaudojimo vaiko interesais, apeliantui nepateikus jokių duomenų bei įrodymų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad išieškotoja nėra suinteresuota išlaikymo išieškojimu, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie išieškotojos nurodytos banko sąskaitos negaliojimą ar uždarymą. Aplinkybė, jog išieškomos piniginės lėšos šioje banko sąskaitoje yra kaupiamos, taip pat automatiškai nepatvirtina, kad išieškojimas vykdomas nepagrįstai ar egzistuoja pagrindas jį nutraukti.
26. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
27. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis pateikė duomenis, susijusius su kontoros darbuotojų nedarbingumu, kas turėjo įtakos atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepimas pirmosios instancijos teismo yra priimtas ir aptariami dokumentai buvo vertinti priimant atsiliepimą į bylą, sprendžia, kad yra pagrindas šiuos dokumentus palikti byloje, kadangi jie iš esmės buvo priimti pirmosios instancijos teismo.
29. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t.y. 1815 Eur už atsiliepimo parengimą. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Kasacinis teismas, spręsdamas antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Taigi tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 23 punktas).
31. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl antstolio patirtų atstovavimo išlaidų būtinumo ir jų dydžio, atsižvelgtina ne tik į antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, bet ir į faktines bylos aplinkybes, t.y., kad dauguma antstolio kontoroje dirbančių asmenų turėjo nedarbingumą, dėl ko yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos.
32. Taigi netenkinus apelianto atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą padavusiam antstoliui. Tačiau, atsižvelgiant nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusias aplinkybes, ginčo sudėtingumą, o taip pat Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatose nurodytus maksimalius rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžius (patektų bylinėjimosi išlaidų suma gerokai viršija rekomenduojamą dydį), prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažinamas iki 626 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 626 (šešis šimtus dvidešimt šešis) eurus advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme antstolio R. V. naudai.